Ateiviai perduoda svarbią žinią

Štai ir atėjo diena, kai tenka kalbėti apie ateivius. Turėjau šiandieną nuostabų susitikimą su ateiviais. Jausmas buvo toks geras, šiltas, bet apie viską nuo pradžių. Turiu draugę, kuri serga sudėtinga liga ir laikas nuo laiko apsilankau pas ją, kad sustiprinčiau. Atvažiavau šiandieną pas ją ir susikaupiau dirbti. Jaučiu erdvėje kosminį laivą. Tas laivas kitoje dimensijoje, todėl pasakyti ar jis didelis ar mažas būtų neįmanoma. Tiesiog jį apčiuopiau. Apčiuopiau laivo viduje esančią kompiuterinę techniką, kėdes, erdvėj esančius ekranus. Mano draugė gulėjo lovoje ir aš matau, kaip ateiviai su savo aparatūra ją nuskaito. Net matau dideliame ekrane tai, ką jie mato: kaip skaidres stebi tam tikrus duomenis. Tai matosi nervų siūlelių voratinklis, tai limfos, tai ligos židiniai. Stebiu, kaip jie analizuoja ligos eigą, kaip jie analizuoja vaistų poveikį ir žalą organizmui. Iš pradžių man net juokas suėmė: kaip filme – atskrido ateiviai į pagalbą. Bet vėliau, pajutusi kaip atsakingai jie dirba, stengiausi kuo daugiau pajusti ir pamatyti. Pačių ateivių formų nemačiau. Tik jutau, kad viena skleidė moterišką energiją (ji su manimi ir bendravo) ir buvo dar du vyriškos energijos. Ateivė – moteris sakė, kad tokias ligas jie jau išmokę gydyti, todėl dabar gali padėti ir mums. Aš ir vėl nusijuokiau: sakau, jūs analizuojate ir chemines medžiagas, tai kaip suformuosite chemines medžiagas, kurios reikalingos tai moteriai. Man atsako: labai paprastai. Užkoduosime į vandenį tavo pagalba. Praėjus kokioms 5 – 10 min aš gavau nurodymą eiti atsiprausti – nusiplauti veidą, kaklą, rankas iki alkūnių. Pasiėmiau tris permatomas stiklines, pripyliau į jas vandens. Ir tada kiekvieną palaikiau savo rankose ir giedojau tam tikra intonacija. Jautėsi kaip vanduo burbuliuoja, pildosi tam tikromis spalvomis, tam tikra vibracija. Vieną stiklinę užkoduoju, liepia mažą gurkšnelį išgerti, po to ir kitas taip užkodavau ir iš kiekvienos išgėriau po mažą gurkšnelį. Nežinau, ar tam, kad aš sustiprėčiau, ar tam, kad pati išgerčiau prieš duodama kitam, o gal jie turėjo ir savų planų. Trys stiklinės buvo padalytos trejoms dienoms. Buvo aiškiai nurodyta kokia stiklinė kokią dieną turi būti išgerta. Įdaviau pirmą stiklinę savo draugei, kol ji gėrė aš stengiausi vėl susijungti su ateiviais. Jie ir sako: aprašyk tą mūsų susitikimą. Norisi, kad žmonės mūsų nebijotų ir suvoktų, kad mes norime tik padėti ir normaliai bendrauti. O jūs, žmonės, iš karto ateivius laikote savo priešais, nors realiai net susitikę nebuvom.

Moteris – ateivė pažiūrėjusi į mane nusijuokė, sako: žinom tavo žygdarbius, plačiai erdvėje jie sklinda. Paklausiau apie kokius žygdarbius ji kalba, nes aš nesijaučiu jų daranti. Moteris – ateivė vėl nusijuokė, kad tai aš nematau, ką darau, o jie visados mato, ką ir kaip darau, tarsi filme. Ir jie mato su kokiomis baisybėmis kovoju, kai darau seansus. Kaip man pavyksta nuo nugalėti, kaip aš su jais deruosi ir t.t. Aš pati to nematau, o jie mato pilną vaizdą. Jie į žmonių gyvenimą žiūri per tam tikrus filtrus. Užsideda žydrą filtrą ir mato visas mano energines kovas ir keliones, užsideda rausvą – gali matyti žmogaus pasaulį, kaip jį mato pats žmogus ir t.t. Jie visiems energiniams lygiams turi atskirus filtrus, per kuriuos gali stebėti viską, kas vyksta stebimoje aplinkoje. Jie stebi mus, kad būtų pasiruošę padėti, kai to paprašys. Paklausiau, o kas prašė jų pagalbos šiuo atveju? Atsakė, kad deivė Maja, kuri turi teisę prašyti pagalbos ateivių ir kitų būtybių žmogaus vardu.

Štai taip šiandien susipažinau su ateiviais ir Deive Maja.

Parengė: Violeta Petraitienė, šaltinis: gyvenimokeliu.ucoz.com