Skirtumas tarp žmogaus ir mašinos išnyks 2050 m.

„Intel“ tyrių laboratorijos jau dirba ties projektais, tiriančiais žmogaus ir mašinos tiesioginę sąsają bei galimo jos panaudojimo kompiuterijoje būdus. “Pramonė plėtojasi tokiais greitais tempais, kokių prieš 40 metų niekas net neįsivaizdavo.

 

Gali būti, kad mes artėjame prie lūžio taško, kai technologijų vystymosi tempas tampa labai spartus ir mašinos netolimoje ateityje gali netgi pralenkti žmogų savo proto galimybėmis.

 

Belaidžių technologijų įsigalėjimas

 

Įsivaizduokite galimybę vaikščioti oro uoste ar kambaryje su savo nešiojamu kompiuteriu, kuris užuot eikvojęs akumuliatoriaus energiją, priešingai, ją tuo metu kaupia. Remdamasiesi MIT fizikų pasiūlytais principais, kompanijos „Intel“ tyrėjai dirba prie projekto “Wireless Resonant Energy Link (WREL)”. Dž. Rattneris pademonstravo 60 vatų galingumo šviesos lemputę, kuri gali būti šviesti be kištuko ir laido.

 

WREL technologija suteikia galimybę bevieliam ryšiui tapti saugiu ir efektyviu. Technologijos pagrindas – stiprūs rezonatoriai, kurių veikimo principas panašus į dainininko, kuris savo balsu gali sudaužyti stiklinę. Iš gaunamų rezonatorių natūralių dažnių, energija yra efektingai absorbuojama, kaip kad stiklinė savo natūraliais dažniais absorbuoja garso energiją.

 

Naudojant šią technologiją nešiojamų kompiuterių akumuliatorius galima būtų pakrauti nuotoliniu būdu vos tik sistemai atsidūrus tinkamu atstumu nuo perduodančio rezonatoriaus. Daug inžinierių abejoja šios technologijos galimybėmis, tačiau kompanijos tyrėjai tikisi rasti būdą nukirpti paskutinį mobiliųjų įtaisų laidą ir vieną dieną „Intel“ platformose pritaikyti belaidę galią.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Išvaizdą keičiantys kompiuteriai

 

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

„Intel“ tyrinėtojai taip pat tiria kaip milijonai mažyčių mikro robotukų gali kurti kintančios formos medžiagas. Jei ši technologija bus pritaikyta kompiuterinių įrenginių ekranams ir klaviatūroms, taps įmanoma pakeisti šių prietaisų fizinę formą atsižvelgiant į prietaiso naudojimo paskirtį. Pavyzdžiui, mobilieji įrenginiai galės pakeisti savo garsiakalbio išvaizdą kai bus naudojami kaip telefonai, arba padidinti savo ekraną, kai juos naudos naršymui internete ar filmų peržiūrai.

 

Dž. Rattneris apibūdino šią sritį kaip sudėtingą tyrimų objektą, tačiau progresas ją plėtojant visgi pastebimas. Jis pirmą kartą pademonstravo novatorišką technologiją, skirtą nedidelių fotolitografijoje naudojamų elementų gamybai. Toks pat technologinis procesas naudojamas silicio lustams gaminti.

 

Naujoji technologija leis efektyviai konstruoti mikro robotus, mažesnio nei milimetro skersmens struktūrose sklandžiai sujungti komponentus. Technologija suderinama su dabartinėmis masinės gamybos linijomis, taigi, ateityje mikro robotus bus galima sparčiai gaminti dideliais kiekiais.

 

Dr. Maiklas Garneris (Michael Garner), programos „Emerging Materials Roadmap“ valdytojas, prisijungė prie Dž. Rattnerio diskutuojant apie tyrimų svarbą naujoje silicio technologijos gamyboje siekiant išlaikyti Mūro dėsnyje numatytus tobulėjimo tempus dar mažiausiai dešimtmetį.

 

Be viso to, „Intel“ tyrinėja kaip nuo plokštuminio tranzistoriaus pereiti prie 3D tranzistorių, taip pat stebi mišrių puslaidininkų naudojimą, kuris galėtų pakeisti silicį tranzistorių kanaluose. Žiūrint į ateitį, „Intel“ tyrinėja įvairias ne krovimo principu paremtas technologijas, kurios galėtų vieną dieną visiškai pakeisti CMOS.

 

Robotai: iš gamyklos į jūsų virtuvę

 

Robotai dažniausiai naudojami gamyklų aplinkoje atlikti vieną užduotį pakartotinai ir greitai. Pasak Dž. Rattnerio, norint gaminti asmeninį robotą reikia, kad robotas judintų ir valdytų objektus chaotiškoje ir dinamiškoje žmogaus aplinkoje. Jie turi būti informuoti apie aplinką, jausti ir atpažinti judesius dinamiškame fiziniame pasaulyje ir mokytis prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

 

Dž. Rattneris pademonstravo du dirbančius robotų prototipus, sukurtus „Intel“ tyrimų laboratorijose. Pademonstruota ir lytėjimo funkciją turinti robotizuota ranka. Taip pat buvo pristatytas autonominis mobilaus valdymo robotas, kuris gali atpažinti veidus ir suprasti bei atlikti komandas, naudodamas judėjimo planavimą, valdymą, suvokimą ir dirbtinį intelektą.

 

Robotams vis labiau panašėjant į žmogų, Dž. Rattneris tiki, jog daugiau inovacijų padarys žmogaus ir mašinos sąveiką tvirtesnę. Randis Breenas (Randy Breen), bendrovės „Emotiv Systems“ produktų skyriaus direktorius, prisijungė prie Rattnerio demonstruojant EPOC ausines. „Emotiv EPOC“ atpažįsta smegenų skleidžiamus signalus, realiu laiku juos apdoroja ir siunčia kompiuteriniam žaidimui komandas, apie žaidėjo veido mimikas, sąmoningus veiksmus ir net emocijas.

 

Vartotojas su šiomis ausinėmis gali galvoti apie šypseną ar imituoti objekto pakėlimą, o personažas žaidime šiuos veiksmus įvykdys. EPOC šiuo metu gali atpažinti daugiau nei 30 skirtingų „pojūčių“ per 16 ausinėse esančių sensorių.

 

Parengta pagal: zebra.lt ir vtv.lt


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Anonimas

Tai kad dalis naujausiu mobiliuju irenginiu jau turi bevielio krovimo funkcija..

kengura

Daivenkit iki 2050 ir bus viskas normalei.