Mėnulio žmonės

Lunatizmas – liga, kuri gali būti mirtinai pavojinga aplinkiniams. Juk savo veiksmų negalintis kontroliuoti žmogus gali padaryti baisiausių nusikaltimų. Pats tuo pat metu jis bus visiškai nekaltas.

 

Pilnatis niekuo dėta

 

Literatūros kūriniuose šis košmaras meistriškai apžaidžiamas – žmogus, labai padorus ir kultūringas, su siaubu sužino, kad praėjusią naktį padarė ką nors siaubingo – nužudė žmogų.

 

Tačiau tai ne lakūs lyg Stiveno Kingo fantazijos mistikų išsigalvojimai. Tai – realybė.

 

Žmonijos istorijoje apstu nusikaltimų, kuriuos padarė nuo lunatizmo kenčiantys žmonės: pasmaugtos arba nušautos žmonos, nužudytos miegančios nuoširdžiai jas mylinčių vyrų, pro langus išmesti vaikai, kurių motinoms atrodė, kad namie kilo gaisras ir mažyliams gresia mirtinas pavojus, arba praeiviai, nutrenkti vairuotojų lunatikų, užmigusių prie vairo.

 

Kanadą, šalį, kurioje itin mažas nusikalstamumas, kartą sudrebino šiurpus nusikaltimas. 23 metų vyras peiliu nudūrė savo pamotę ir tėvą. Tačiau nusikaltimą padaręs jaunuolis visiškai neprisiminė, kaip tai įvyko, nes veikė giliai miegodamas.

 

Keli mėnesiai prieš nusikaltimą jis prarado darbą, todėl užsidirbti pragyvenimui bandė lošdamas kortomis. Tačiau siaubingai prasilošė. Dėl šių aplinkybių visiškai prarado miego dovaną. Vis dėlto kartą jam pavyko užsnūsti, bet pabudimas buvo siaubingas – jo rankos buvo kruvinos, o greta voliojosi peilis.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Paaiškėjo, kad vaikinas miegodamas sėdo prie vairo ir nuvažiavo namų, kuriuose gyveno jo tėvas su naująja žmona, link. Beje, jaunuolis su savo šeima iki tol puikiai sutarė. Nužudęs artimuosius jis kuo ramiausiai vėl sėdo į automobilį ir parkako į savo butą.

 

Jaunasis nusikaltėlis už šį nusikaltimą keletą metų praleido kalėjime, tačiau tyrimas parodė, kad keisti lunatizmo priepuoliai jam nesikartoja.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Sunki liga

 

Tad kokia gi tai liga – lunatizmas? Anksčiau manyta, kad lunatizmo priepuoliai glaudžiai susiję su Mėnuliu – būtent jis sukelia sąmonės užtemimus. Kadaise daktarai manė, kad būtent per pilnatį liga pasiekia savo piką. Tačiau paaiškėjo, kad Mėnulis čia niekuo dėtas. Tad tam, kad nebūtų teršiamas garbingas Mėnulio vardas, nuspręsta pervadinti ir negalią – dabar ji vadinama somnambulizmu (lot. “somnus” – miegas, “ambulo” – vaikštau).

 

Šios ligos simptomai tokie: miegodamas žmogus nustoja kontroliuoti savo sąmonę ir daro tai, kas iš tikrųjų jam visiškai nebūdinga. Daugelis somnambulų įgauna neįtikėtino vikrumo, lankstumo, kuriais iki tol anaiptol nepasižymėjo.

 

Tai aiškinama tuo, kad per priepuolį dingsta vidinė įtampa, baimė, o žmogus lyg netenka vidinių stabdžių ir savisaugos instinktų.

 

Užmigę po priepuolio tokie žmonės viską pamiršta, o rytą su didžiule nuostaba klausosi liudininkų pasakojimų apie savo “žygdarbius”, kaip laipiojo medžiais, šokinėjo nuo stogo ant stogo ir panašiai.

 

Žudikas Saimonas

 

Tačiau tai tik nekaltos išdaigos. Neretai somnambulai per miegus elgiasi baisiai. Vieną rytą amerikietis Saimonas Speisis pabudo kaip visada savo kambaryje, savoje lovoje. Tačiau šalia gulėjo nužudyta jo žmona, o vaikų kambaryje – penkiamečio sūnaus kūnas. Abu – nušauti iš Saimono pistoleto, kuris voliojosi prie sutuoktinių lovos.

 

Į įvykio vietą atkakusi policija tučtuojau patikrino pirštų atspaudus ant ginklo. Paaiškėjo, kad jie Saimono. Policininkai ieškojo liudininkų, apklausė kaimynus. Viena smalsi močiutė, gyvenanti šalia, po ilgų dvejonių išklojo, kad pro praviras žaliuzes matė, kaip S.Speisis blaškėsi po namus su ginklu rankoje, o po to ji išgirdo šūvius. Į policiją pagyvenusi moteris kreiptis nė neketino, mat gyveno pagal principą “kol manęs neskriaudžia, tai ne mano reikalas”.

 

S.Speisis buvo suimtas ir teismo laukė kalėjime. Jis nuoširdžiai tikėjo, kad yra neteisingai kaltinamas, o kas nors jį tiesiog apšmeižė. Be to, jis labai sunkiai išgyveno žmonos ir sūnaus netektį.

 

Vieną naktį kalėjimo prižiūrėtojas išgirdo riksmą. Šaukė Saimono kameros draugas. Pareigūnas pribėgo prie metalinių grotų ir išvydo, kad S.Speisis plikomis rankomis smaugia nelaimėlį. Buvo iškviestas pastiprinimas, Saimonas sutramdytas ir nusiųstas į vienutę.

 

Tačiau rytą laukė netikėtumas – Saimonas visiškai neprisiminė, kokie siaubai dėjosi praėjusią naktį. Priblokšta kalėjimo vadovybė tučtuojau iškvietė medikus. Šie ir nustatė diagnozę – somnambulizmas.

 

Istorija, primenanti išgalvotą detektyvą, nutiko vienam prancūzui sekliui. Tuo metu vyras po nervinio išsekimo jėgas bandė atgauti sanatorijoje. Ir štai vieną dieną jis išgirdo, kad kaimyniniame paplūdimyje įvykdyta žmogžudystė. Seklys laikraščiuose atidžiai sekė tyrimo eigą, bandė pats atskleisti nusikaltimą, tačiau jo aptikti įkalčiai aiškiai rodė, kad žudikas – jis pats, ištiktas somnambulizmo priepuolio.

 

Laimė, teismas jį išteisino, mat somnambulams netaikomos griežtos bausmės. Manoma, kad tokie žmonės negali turėti piktų užmačių, o nusikalsta tik dėl baisios ligos. Vadinasi, juos reikia ne teisti, o gydyti.

 

Be to, somnambulai žudikai, sužinoję apie padarytus nusikaltimus, patiria didžiulį sukrėtimą, sąžinės graužatį. Neretai tai ir sukelia naujus priepuolius.

 

Agresyvūs somnambulai

 

Kai kurie psichiatrai somnambulizmo išvis nelaiko liga. Emocinė įtampa, pasąmonės įtampa, išgyvento streso pėdsakai – ir žmogus nustoja miegojęs. Jis puola į užmarštį ir išdarinėja siaubingus dalykus. Tačiau vos pradėjus vartoti specialistų skirtus medikamentus priepuoliai išnyksta be pėdsako pačiam ir aplinkiniams.

 

Gydytojai ir ekspertai atliko begalę tyrimų, kuriais siekė nustatyti agresyvių somnambulų skaičių. Daktaras Haris Moldavskis ir jo kolegos iš Kanados Toronto universiteto atsitiktine tvarka pasirinko daugiau nei pusšimtį žmonių, sergančių somnambulizmu, ir tarp jų nustatė 26 asmenis, kurių veiksmus per miegą galima traktuoti kaip smurtinius. Tarp jų buvo tik trys moterys.

 

Palyginę juos su sveikais žmonėmis, mokslininkai priėjo prie išvadų – visi jie be saiko vartojo kofeiną, dažniau nei kiti griebdavosi raminamųjų vaistų, nes negalėdavo savarankiškai susidoroti su stresu.

 

Tačiau daktaras Erikas Nostingeris iš Miego tyrimų centro prie Pitsburgo universiteto baiminasi, kad žmonės, būdami sveiko proto, tačiau padarę žiaurų nusikaltimą, gali apsimetinėti ligoniais ir simuliuoti somnambulizmo priepuolius. Kaip pavyzdį jis pateikia trisdešimtmečio amerikiečio istoriją. Jis nužudė savo žmoną ir pareiškė, kad nieko neprisimena, nes yra somnambulas.

 

Tačiau teismas juo nepatikėjo, nes rėmėsi liudytojų parodymais. Šie tvirtino, kad teisiamasis dažnai mušdavo ir visaip žemindavo sutuoktinę.

 

Tas pats teismas išteisino žmogų, nužudžiusį žmoną per somnambulizmo priepuolį. Žmogus labai mylėjo savo moterį. Tačiau kartą kaimynai prabudo nuo siaubingo klyksmo – žudikas visa jėga trankė žmonos galvą į asfaltą kieme. Kaimynai puolė kviesti pagalbą, bet buvo jau vėlu – vyras nužudė moterį, sėdo į savo automobilį ir kuo kiečiausiai užmigo.

 

Lygindamas šiuos du atvejus daktaras E.Nostingeris teigia, kad sunkiausia yra sužinoti tiesą. Neretai tai – neįmanoma misija. Žinoma, išskrus tuos atvejus, kai per priepuolį somnambulai susižaloja patys.

 

“Labai keista, – pažymi jis. – Jei žmogus susižaloja, pavyzdžiui, per miegus nusirita nuo laiptų, aplinkiniai tuo noriai tiki. Tačiau jei nuo laiptų nustumia savo artimąjį ir dievagojasi, kad ničnieko nepamena, jis yra teisiamas. Na, galbūt tai ir teisinga, nes save mes visuomet mylim labiau nei aplinkinius.”

 

Parengta pagal „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Lunatikas

– reikėtų galų gale pripažinti, kad „sąmoningas“ nusikaltimas yra mažesnis už „nesąmoningą“: tuomet išgytų 99% šizofrenikų ir lunatikų!