Ką gali pasiekti žmonija, jeigu pati savęs nesunaikins – Anomalija.lt

Ką gali pasiekti žmonija, jeigu pati savęs nesunaikins

Dauguma futuristinių ateities vizijų mūsų pasaulį piešia niūriomis spalvomis, bet tą lemia kelios rimtos priežastys. Mūsų aplinka yra tikra betvarkė, žmonija turi blogą įprotį technologijas naudoti negeriems tikslams, o su kiekviena diena mes vis labiau artėjame prie savo pačių susinaikinimo, teigia futuristinėmis temomis garsėjantis io9.com tinklapis.

 

Tačiau reikia pripažinti, kad tragiška žmonijos baigtis nėra vienintelis variantas. Jei sugebėsime rasti būdą, kaip tvarkytis su aukštos rizikos faktoriais ir išvengti distopinės pasaulio pabaigos, tai mūsų ateitis mūsų ateitis gali būti išties šviesi. Šiame saraše aptarsime septynis teigiamiausius scenarijus.

 

Prieš pradedant reikia paminėti, kad šie scenarijai nėra nesuderinami. Jei viskas eisis gerai, tai civilizacija išsivystys į kelis skirtingus variantus.

 

Niekas nepasikeis

 

Nors tokia baigtis ir nėra pati įdomiausia, tai vis tiek yra galimas variantas. Prisimenant baisius sero Martino Ryso (Sir Martin Reese), Niko Bostromo (Nick Bostrom) ar Styveno Hokingo (Stephen Hawking) spėjimus galima pamanyti, kad kito šimtmečio žmonija jau nesulauks. Jei pasaulis visgi išliks lygiai toks pats, koks yra šiandien, tai skųstis tikrai nereikėtų, juk tokia baigtis būtų geresnė, nei visiškas žmonijos išnykimas. Reikia nepamiršti ir gausybės kitų protingų žmonių, teigiančių, kad žmonija jau pasiekė savo išsivystymo viršūnę.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

1992 metais politikos mokslų daktaras, amerikietis Fransis Fukujama (Francis Fukuyama) parašė knygą „Istorijos ir paskutinio žmogaus pabaiga“ („The End of History and the Last Man“), kurioje teigė, kad tuo metu vyravusi politinė, technologinė ir econominė pasaulio būklė buvo paskutinė žmonijos vystymosi stotelė. Žinoma, jis klydo. Fukujamos knyga dabar laikoma saldžiausiu neokonservatyvių žmonių sapnu, mat ji buvo parašyta iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo ir vadinamojo „Naujosios Pasaulio Tvarkos“ apsireiškimo. Nežinantiems priminsime, kad tai yra politinė valdymo forma, kurioje visą pasaulį valdo viena totalitarinė vyriausybė.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Logiškesnį pokyčių vengimą 2004 metais savo seminare aprašė Sun Microsystems įkūrėjas Bilas Džojus (Bill Joy). Šiame straipsnyje jis žmoniją įspėjo apie galimus katastrofiškus padarinius, kuriuos gali sukelti XXI-ojo amžiaus technologijos, tokios kaip robotai, genetinė inžinerija ir nanotechnologijos. Jis siekė pasaulinio technologijų atsisakymo, turėsiančio padėti mums išvengti visiško žmonijos išnykimo. Pasak jo, išmintingiausias dalykas būtų suktis su tomis technologijomis, kurias turime dabar, nes tik toks kelias gali mus nuvesti į ilgą ir vaisingą ateitį.

 

Vešli ir žalia Žemė

 

Tolimos ateities vizijos yra linkusios mūsų planetą vaizduoti visiškai padengtą milžiniškais plieniniais pastatais, be jokių natūralios gamtos žymių. Tokia ateitis yra baisiausias aplinkosaugininkų ir jiems prijaučiančių košmaras.

 

Ir visgi ateitis neturi būti tokia. Mūsų mylimiausios planetos ateitis gali būti švari ir žalia. Vis tobulėjančios futuristinės technologijų šakos gali padėti mums išvalyti dabar Žemėje esančią betvarkę ir sukurti ekologiškus ir aplinkai nekenkiančius energijos šaltinius. Galbūt jie netgi padės iš esmės pakeisti planetos veidą.

 

Pilnas šių idėjų įgyvendinimas galėtų mus nuvesti į šviesią ateitį planetoje, kuri būtų kur kas žalesnė ir vešlesnė, o gyvūnų ir augalų įvairialypiškumas būtų kur kas didesnis, nei kada nors anksčiau. Žmonės galėtų būti sukurti gyventi harmoningą gyvenimą su savo aplinka. Misi mūsų energijos poreikiai būtų nesunkiai patenkinami. Naudodami itin modernias Žemės ekosistemos ir orų kompiuterines simuliacijas mes netgi galėtume pakeisti planetos klimatą, nutraukti asteroidų smūgius, žemės drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus. Kas gi nenorėtų gyventi tokiame pasaulyje?

 

Stebimi mylinčių mašinų

 

Reikia liūdnai pripažinti, kad vientisumas tarp žmonių ir robotų gali baigtis mūsų išnykimu. Itin tobulų ir pažengusių mašinų sukilimas gali būti tiesiog nesuvokiamas mūsų protams ir nepavaldus mūsų norams. Taip atsitikti gali tiek tyčia, tiek netyčia, nes visgi žmonių yra visokių. Sukilimas gali būti ir tiesiog netinkamo valdymo bei plėtojimo pasekmė.

 

Tačiau įmanoma ir visiškai priešinga šio įvykio versija. Jei ateities Dirbtinio Intelekto (DI) kūrėjai sugebės vesti ir formuoti šias pažengusias technologijas tinkama kryptimi ir į tinkamą tikslą, tai rezultatas gali būti labai panašus į Izaoko Asimovo (Isaac Asimov) aprašytą skaitmeninę sąmonę, nesugebančią jokiu būdu pakenkti žmonėms. To pasekoje mes gautume itin galingą ir protingą globėją ir saugotoją.

 

Drąsiai žengsim ten, kur dar niekas nežengė

 

Mums reikia kuo greičiau pakilti nuo šios uolos ir pradėti kitų planetų apgyvendinimą, tuo neabejoja niekas. Nuo to priklauso ne tik mūsų išgyvenimas (dabar esame „visi kiaušiniai vienam krepšyje“ situacijoje). Plitimas ir judėjimas yra tiesiog mūsų prigimtyje. Tie keli žingsniai, kuriuos jau sugebėjome žengti už šios planetos ribų peržengdami biologines ir psichologines kliūtis, išsirutuliojo į milžiniškus pasiekimus technologijų, socialinėje, ekonominėje ir kitose srityse.

 

Kelionės į kosmosą žmonijai padovanojo daugybę puikių ir naudingų dalykų, tokių, kaip palydovinės technologijos ir žymiai geresnis mokslinių teorijų supratimas, o taip pat ir neapsakomas jaudulys pirmą kartą pamatant didelės raiškos nuotraukas nuo Marso paviršiaus.

 

Jei mūsų civilizacija kada nors pasieks tarpžvaigždinės kolonizacijos lygį, tai mes žengsime dar vieną itin svarbų žingsnį. Skirtumas tik toks, kad šis žingsnis bus svarbus visai mūsų Paukščių Tako galaktikoje esančiai gyvybei.

 

Šiuo metu atrodo, kad Paukščių Take jokių tarpžvaigždinėmis kelionėmis besimėgaujančių gyvybės formų nėra. Jei mes visgi tą žingsnį žengsime, tai galbūt paaiškės, kad mes ir esame tie pirmieji tarpžvaigždiniai gyventojai?

 

Šiai ateities versijai daug dėmesio skirti turime ne vien dėl to, kad nuo to gali priklausyti mūsų galaktikos likimas. Daug dėmesio skirti turime ir todėl, kad toks sprendimas padėtų mūsų pačių rūšiai sužydėti ir išplisti.

 

Vidinė erdvė, o ne kosmosas

 

Vienas alternatyvus variantas, kurį reikia apmąstyti galvojant apie idealią ateitį yra mūsų pačių minčių įkėlimas į milžinišką kompiuterį. Tokia mintis iš tiesų yra logiška. Jei sugebėsime sukurti tokį superkompiuterį, apie kokį rašė Robertas Bradburis (Robert Bradbury), kuriame bus simuliuojama visa Žemėje esanti materija, tai naują, virtualią visatą galėsime išgyventi kur kas įdomiau, nei tikrąją.

 

Pasak Roberto Bradburio, toks viensluoksnis kompiuteris galėtų vykdyti maždaug 1042 skaičiavimų per sekundę. Toks greitis būtų šimtus kartų didesnis, nei pačių greičiausių ir galingiausių šiuo metų veikiančių kompiuterių.

 

Tuo tarpu Setas Loidas (Seth Lloyd) paskelbė teoriją apie kvantinį kompiuterį, galėsiantį atlikti net 5×1050 skaičiavimų per sekundę. Nuo tokio kompiuterio atsijungusiam žmogui tikroji, kasdieninė visata atrodytų skausmingai lėta, primityvi ir nuobodi.

 

Amžinas džiaugsmas

 

Beveik kiekviena pasaulio religija fantazuoja apie kažkokią utopinę pomirtinio gyvenimo formą. Tokios svajonės skamba logiškai tik tuo atveju, kai prisimename mūsų tikrojo pasaulio trūkumus ir pavojus. Religija leidžia žmonėms juos pamiršti ir įsivaizduoti idealią būties formą.

 

Šiais laikais jau nedaug kas tiki religine pomirtinio gyvenimo versija, tačiau tai nereiškia, kad skaitmeninio Dangaus mes negalime susikurti patys, visgi technologijos į priekį juda jau ne žingsniais, o didžiuliais šuoliais.

 

Apie tokią ateitį daug rašė britas filosofas Deividas Piersas (David Pearce). Tokią būseną pasiekti galima keliais būdais, pradedant nuo tokių elementarių dalykų kaip skausmo ir neigiamų minčių pašalinimas ir baigiant tokiais drastiškais poelgiais kaip teigiamų psichologinių, emocinių ir fizinių pojūčių kiekio padidinimas.

 

Jei pripažinsime, kad gyvename atšiaurioje visatoje, kurioje vienintelė gyvenimo prasmė yra ta, kurią patys susigalvojame, tai įžengimas į amžiną palaimos jausmo būseną nebus blogas ar amoralus.

 

Tai gali būti kiek įžeidžiantis variantas mūsų puritoniškiems pojūčiams, bet tokia ateitis neabejotinai žavi dvasinius ir metafizinius poreikius. Galima teigti, kad žmogaus gebėjimo jausti teigiamas emocijas padidinimas yra lygiai tokia pat įmanoma priežastis, kaip ir bet kuri kita.

 

Kosmologinis pakilimas

 

Šioje skiltyje paminėsime keletą tokių ateities vizijų, kurių detaliai įsivaizduoti tiesiog negalime. Tokios spekuliacijos dažnai nuklysta į filosofijos ir metafizikos pusę, vietoj labiau techninių ir logiškų apmastymų. Ir vis tiek įdomu kartais pasvajoti apie itin beprotiškas mintis. Pavyzdžiui, futuristas Džonas Smartas (John Smart) pasiūlė idėją, kad žmonija dabar vis labiau ir labiau krypsta link gyvenimo mažesnėje erdvėje, laike ir su mažiau sąnaudų. Pasak jo, galiausiai bendras žmonijos protas persikels į tokią kosminę būseną, kurios tankis ir efektyvumas prilygs juodajai skylei. Tuomet mes praktiškai pabėgsime iš savo visatos.

 

Kiti į ateitį žiūrintys mąstytojai, tokie kaip Robertas Lanza ir Džeimsas Gardneris (Rober Lanza, James Gardner), svarstė, kad visata iš tiesų turėtų veikti kartu su joje esančiu protu. Ši idėja, vadinama biocentrizmu, sako, kad visata vis dar yra nesubrendusioje formoje. Kažkada ateityje ji pasieks tašką, kai visa visatos sąmonė pradės ją vesti tikslinga plėtojimosi ir tobulėjimo kryptimi.

 

To rezultatas būtų visata, kuri radikaliai skirtųsi nuo dabartinės. Tokiu atveju mums atsivertų daugybė naujų galimybių, tarp kurių būtų kelionės laiku bei kvantinių efektų panaudojimas.

 

Iš tiesų, pamąsčius apie tai, kiek mažai mes dabar žinome, tokia visatos ateitis nebeatrodo kvaila ar nelogiška. Tikrai baisu pasidaro tada, kai suvokiame, kad potencialių ateities versijų yra gerokai daugiau, nei mūsų riboti ir ydingi protai sugeba įsivaizduoti.

 


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Pyktis.

Ir vel tas ateiviu isprievartautas dzedas raso eilinius kliedesius…;DDDDD seni tave reiktu gydyt! As tave suprantu parasiai cia kazkada savo „istorija“ buvo balvonu kurie patikejo ir tu toliau is viso to gaudai prikola :D nu gal cia ir viskas ok….bet tu pyyysi prota issijuosias ir kas blogiausia,kad pilna atsilupeliu kurie tavim tiki….

Paradigm Shift

Papraščiausiai jūs visi peršikot iš baimės kai išgirdot kraupią inkognito prognozę ir bandydami nuramint save ir kitus stumiat ant diedžiaus. :D

Nesvarbu

Manau kad prazudys :D

rasta mano pinigine

incognito, 1.cia tu rimtai sneki? 2.ar apsirukusiam fantazija atsidare? Jei 2 tai tu panasus i mane, o jei 1 tai tau turbut tornieciai suteike ypatinguju ekstrasensoriniu galiu, ir tu matai kaip zmones niuriai gyvena po 1,5mljrd metu. Esi nors karta per sawo ilga gyvenima uzpleses kanapiu dumu mielasai incognito?

:)

Nu tu cia tevai nusisnekejai :D Nieko neismanai ir dar bandai aiskinti savo kazkokias erezijas :)

VA

Yea MAN

inkognito
Žemės ateitis tolimojoje perspektyvoje yra niūri. Išsiplėtus saulei ji bus praryta kartu su kitomis planetomis,išnyks viskas ką mes tokiu pasiaukojančiu darbu kursime dar 1.5 milijardo metų. Gal būt reikėtų žmonijai koncentruotis į antigravitacinių įrenginių paiešką ir sukūrimą,kad ji galėtų persikelti į kitas vietas galaktikoje, kur dar bus įmanoma tęsti tolimesnę egzistenciją,tol kol visos galaktikos nesusiurbs juodoji jos centre esanti skylė,o tai atsitikti turėtų dar po 20 milijardų metų. Šiaip tai man mūsų civilizacijos egzistencija panaši į džiūstančią saulėje kūdrą kurioje knibždėte knibžda vienas kitą ryjančių ir skubančių pasidauginti visokių gyvių,kurių paskutinai žus žūtbūtinai kovodami už savo egzistenciją,kai iš jų didesnis… Skaityti daugiau »