Genialumo paslaptis dar neatskleista

Jie dažnai būna neįgalūs, bejėgiai, bet jų galvose telpa visas žinių lobynas: šie žmonės atmintinai išmoksta telefonų knygas, iš atminties piešia miestų planus ir sugeba spontaniškai paskambinti išgirstą koncertą fortepijonui. Vadinamieji “savants” (žinantieji) iš dalies yra nepaprastai talentingi, pasižymi puikia atmintimi, bet kartu turi psichikos sutrikimų. Mokslininkai juos tiria, vildamiesi rasti genialumo raktą.

 

Kiekvienam studentui tikriausiai pažįstama neviltis, apimanti pamačius krūvą knygų, su kurių turiniu privalu susipažinti per trumpą laiką. Kaip būtų puiku vieną sykį perversti puslapius ir viską iškart įsiminti! Yra žmonių, kurie tą sugeba, pavyzdžiui, Kimas Pykas (Kim Peek), tapęs autisto Reimondo Babito prototipu filme “Lietaus žmogus”.

 

Pykas nėra autistas, bet jo smegenys nuo gimimo pasižymi keista anomalija. Jis, jau artėjantis prie 60-ies, nesugeba atlikti daugelio kasdieninių darbų; jis nuskęstų baseine, nepaneštų lagamino, neišsikeptų kiaušinienės, užtat atmintinai moka daugiau kaip 6000 knygų turinį. Sudėtingoms specialiosioms knygoms jam prireikia vos kelių valandų, nes jis skaito du puslapius iškart – vieną kaire, kitą dešine akimi (pats tai vadina “skenuoti” – 8 puslapiai per 53 sekundes), o kartą perskaityto teksto nebepamiršta.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Gimtajame Solt Leik Sityje Kimas Pykas žino kiekvieną namą, kiekvieną gyventoją, nes perskaitė visas miesto adresų ir telefonų knygas, be kalendoriaus atsimena istorijos datas, autobusų tvarkaraščius, kelių tinklą JAV ir Kanadoje, maždaug 40 metų laikotarpio beisbolo rungtynių rezultatus, Afrikos miestus…

 

Žmonės jį vadina kompiuteriu, nes jo galvoje telpa begalė duomenų, prieinamų bet kurią akimirką. Kaip Pykas sugeba apdoroti ir sukaupti tiek informacijos? Kodėl to negali kitų žmonių smegenys, juk visų atminties struktūra yra tokia pati?

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tikriausiai nėra smegenų, kurios būtų skenuotos, šviestos ir tikrintos dažniau už Kimo Pyko, ištyrinėtos milimetrų tikslumu. Daugeliui jo smegenys yra pažįstamos, bet dar niekas jų neperprato, tik sugalvojo vardą tokiems žmonėms kaip Kimas Pykas, talentingiems žmonėms su proto negalia – “savants”, “žinantieji”, “riboti talentai”.

 

Vienas garsiausių “savant” sindromo tyrinėtojų pasaulyje yra psichologas Daroldas Trefertas (Darold Treffert) iš Viskonsino medicinos mokyklos. Jis per 40 metų tiria, gydo, filmuoja žmones, kurie nesugeba pereiti gatvės, tačiau kalba 26 kalbomis, kurie niekada nesuprastų animacinio filmo, tačiau sugeba apskaičiuoti bet kurių metų savaitės dieną, kuriems sunku parašyti savo vardą, bet lengva detaliai nupiešti Britų muziejų. Jis susidūrė su žmonėmis, kurie iš tolo pažiūrėję į bokštą gali pasakyti, koks jo aukštis – centimetrų tikslumu. Bet garsiausias iš jų, tarp “savant” tikras milžinas, yra Kimas Pykas.

 

Jo talentas – 15 sričių žinios. Jis prisimena kiekvieną skaitytą knygą, kiekvieną girdėtą muzikos kūrinį, matytą paveikslą, kiekvieną išgirstą citatą. Tokio kaip Kimas nebuvo jau 120 metų, sako Daroldas Trefertas. Jis turi tai žinoti, nes pažįsta juos visus. Jų yra nedaug, visame pasaulyje koks 100. Tai tokie žmonės kaip akla ir protiškai atsilikusi Lesli Lemkė (Leslie Lemke), kuri būdama 14-os vidury nakties sėdo prie pianino ir tobulai paskambino Čaikovskio Pirmąjį koncertą fortepijonui.

 

Niekada nesimokiusi skambinti, tiesiog šiaip, nes išgirdo kūrinį kaip muzikinį foną per televizorių. Arba Metas Sevidžas, šešerių pats per naktį išmokęs skambinti, o septynerių kūręs džiazo kompozicijas, dėl kurių buvo vadinamas šimtmečio talentu. Arba autistas Alonsas Klemonsas (Alonzo Clemons), kuris nuo vaikystės lipdo tobulas gyvūnų figūrėles, nors nesugeba pats pavalgyti arba užsirišti batų raištelių. Arba neseniai miręs škotas Ričardas Veivras (Richard Wawro), gebėjęs tiksliai nupiešti scenas, matytas vos porą sekundžių. Trefertas sako: “Kol nesugebėsime paaiškinti “savant” sindromo, nesugebėsime suprasti savęs”.

 

Žinoma, nuo 1789 m., kai gydytojas Bendžaminas Rašas (Benjamin Rush) pirmą kartą aprašė nepaaiškinamus Tomo Fulerio (Thomas Fuller) gebėjimus, į priekį jau šiek tiek pažengta. Fuleris, nelabai mokėjęs skaičiuoti, į klausimą, kiek sekundžių gyveno žmogus, kurio gyvenimas truko 70 metų, 17 dienų ir 12 valandų, atsakė po pusantros minutės: 2210500800.

 

Paskui praėjo dar 100 metų, kol gydytojas Džonas Lengdonas-Daunas (John Langdon-Down) įvedė sąvoką “idiots-savants” (žinantys idiotai): jis stebėjo labai žemo intelekto koeficiento pacientą, kuris kartą perskaitęs Edvardo Gibsono (Edward Gibbson) knygą “Romos imperijos žlugimas” iškart išmoko ją atmintinai. Šiandien sąvokos “idiotas” yra atsisakyta, nes yra žinoma, kad yra gana aukšto IQ “žinančiųjų”. Taip pat žinoma, kad kas dešimtas autistas yra “žinantysis” ir kad šeši iš septynių “žinančiųjų” yra vyrai. Pažanga pasiekta, bet mįslė vis dar lieka neįminta.

 

Ribotas talentas ypač dažnai pasireiškia tarp autistų, todėl natūraliai kyla klausimas, ar autizmas palankiai veikia kokių nors talentų vystymąsi. Autistai nesutelkia dėmesio į informacijos reikšmę, jiems sunku suvokti platesnes sąsajas, užtat jie ypač sugeba įsidėmėti detales ir jas perteikti neįtikėtinai tiksliai. Ryškiausias pavyzdys yra dailininkas Stivenas Viltšyras (Stephen Wiltshire).

 

Po 45 min. skrydžio sraigtasparniu virš Romos jam buvo duotos trys dienos laiko nupiešti miestą 5 m ilgio drobėje. Nepasidaręs miesto panoramos eskizo, jis pradėjo drobės viduryje nuo Šv. Petro bazilikos kupolo ir detalė prie detalės tikroviškai atvaizdavo visą miestą; atitiko net didesniųjų pastatų langų skaičius. Atrodo, kad labai didelis dėmesys detalėms ir ypatingas susidomėjimas siaura sritimi palankiai veikia gabumų ugdymą. Tačiau vien tai talento nesukuria.

 

Trefertas teigia: beveik visos žinios apie sveiką kūną yra gautos tyrinėjant ligas. Taigi apie sveikas smegenis daugiau sužinosime ištyrinėje smegenų anomalijas. “Savants” žino tai, ko niekada nesimokė. Iš kur? Ir koks potencialas slypi visuose mumyse? Kaip jį ištraukti į paviršių be infarkto arba smūgio į galvą kaip Orlando Serelo (Orlando Serrell) atveju: kai jam buvo dešimt, į galvą pataikė kamuolys. Nuo tada jis prisimena kiekvieną smulkmeną, kiekvieną gyvenimo dieną.

 

Iš visų teorijų, kurios buvo sukurtos pastaraisiais metais, siekiant paaiškinti “savant” sindromą, Trefertas ypač išskiria vieną. Pagal ją sindromo priežastis yra kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių pusiausvyros sutrikimas. Ši hipotezė buvo iškelta jau prieš 30 metų, vėliau “savant” savybių pastebėta tarp sergančiųjų kai kuriomis demencijos formomis, po insultų arba galvos traumų.

 

Seniai žinoma, kad abiejų pusrutulių funkcijos yra skirtingos: kairiojo veikla yra loginė-verbalinė, dešiniojo – vaizdinė-erdvinė. Kairysis pusrutulis yra daug jautresnis pažeidimams, nes jo formavimasis vaisiui augant užtrunka gerokai ilgiau. Tyrimai rodo, kad žmonių su “savant” sindromu kairiajam smegenų pusrutuliui būdingi funkciniai sutrikimai.

 

Anot Treferto, kompensacinis dešiniojo pusrutulio vystymasis gali tapti ypatingų sugebėjimų priežastimi. Taip pat gali būti, kad dėl dominuojančio kairiojo pusrutulio funkcijų sutrikimo dešinysis gali atskleisti visą jame slypintį potencialą. Šią teoriją propaguoja ir smegenų tyrinėtojas Alenas Snaideris (Allan Snyder) iš Australijos. Jis mano, kad “savant” gebėjimai slypi kiekviename žmoguje; bet paprastai juos slopina dominuojantis pusrutulis.

 

Sutrikus šiam slopinimui, “savant”, anot Snaiderio, įgyja privilegiją pasiekti gilesnius, mažiau apdorotos informacijos klodus, kuriuose ji dar nėra susieta su reikšme ir neįjungta į visumines koncepcijas. Ją galima tiesiog tik nuskaityti, jos nereikia sąmoningai išmokti. Snaideris daro prielaidą, kad kiekvienas žmogus galėtų išugdyti ypatingus gebėjimus, jei prieitų prie šio informacijos lygmens.

 

Tiesa, sutinka jis, tikriausiai ne veltui tai yra neįmanoma: kairysis smegenų pusrutulis išfiltruoja daugelį nereikšmingų detalių. Skirstant informaciją pagal svarbą supaprastinamas mokymasis, kitaip smegenys nepakeltų krūvio. Snaideris nori įrodyti, kad dirbtinai išjungiant kairįjį pusrutulį, yra įmanoma žmones paversti kūrybingais. “Kada nors nešiosime kepuraites, kurios suteiks mums Kimo gebėjimų”, – teigia jis.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“


2500
3 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
wu

Aprašymas tinka mane, aš vienas iš jų.

zzzzzzzzzzzzztazyzzzzz

lb baisu ypac kai ka nors blogo padarai

grazka

Turbut baisu atsiminti viska