Ko tikimės, to ir sulaukiame
|Tai, kas yra placebo efektas, daugmaž žinome, tačiau apie nocebo reiškinį pradėta kalbėti ne taip ir seniai. Nocebo (iš lot. “pakenksiu”) efektas – tai ligos simptomai, sąlygoti įtaigos arba tikėjimo, kad kas nors pakenks, aiškina gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė.
Ligą galima prisišaukti
Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo neigiamos savitaigos, vadinamos nocebu, poveikio. Tipiškus pacientus, kuriems tikėtinas nocebo efektas, galima išskirti į dvi didesnes grupes: tuos, kurie tik įsigiję vaistą pirmiausia perskaito informaciniame lapelyje nurodytus šalutinius jo poveikius, arba tuos, kurie iš tikrųjų blogai toleruoja vaistus ir, patyrę daug jų nepageidautinų poveikių, nesąmoningai ir vėl tikisi sulaukti ko nors nemalonaus. Pastariesiams gydytoja rekomenduoja bet kurį geriamąjį vaistą pradėti nuo labai mažų dozių, o naujų vaistų injekcijas – tik pasitikrinus gydymo įstaigose nuo alergijos.
“Lietuviams šis reiškinys tikrai turėtų būti aktualus, nors ne visada ir pagalvojame apie jo galimybę. Viena vertus, tautiečiai yra linkę vartoti daugiau vaistų, bet jie mažiau pasitiki gydytojais nei užsienyje, taip pat tikisi daugiau visokių neigiamų gydymo efektų. O kuo tikime, to ir sulaukiame”, – savo pastebėjimais dalijasi gydytoja.
Z.Alseikienė sako, kad jai per savo klinikinę praktiką dažnai tenka matyti vaistų bijančių pacientų, kuriems nuo pirmosios dozės, net jei tai būtų ketvirtis tabletės, išsivysto tipiški nerimo simptomai (pvz., širdies plakimas, oro trūkumas, virškinimo sutrikimai, drebulys ir pan.).
Šie poveikiai pasireiškia po 1-5 min., kai vaistas dar nespėja rezorbuotis, bet vėliau gali savaime praeiti ir nesikartoti, jei pacientas dar išdrįsta vaistą vartoti. “Tai tipiškas nocebo pavyzdys”, – konstatuoja gydytoja Z.Alseikienė.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Daugumai žmonių tam tikri sutrikimai ar nerimo simptomai išsivysto nuo bet kokių vaistų, jeigu jie tikisi neigiamo poveikio. Daugelis simptomų yra vadinami nespecifiniais, t.y. jie gana dažnai pasitaiko atsitiktinai rimtai nesergantiems žmonėms. (Pvz., galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas ar nemiga, išbėrimai, virškinamojo trakto sutrikimai, odos pleiskanojimas, suprastėjusi atmintis ir pan.)
Tačiau susirgus visi pasireiškiantys simptomai yra sureikšminami, o jei vartojame kokius nors vaistus, labai lengvai juos apkaltiname “šalutiniais reiškiniais”, nors panašius simptomus kartais jausdavome ir anksčiau.
Gydytojai dalyvaujant vienoje studijoje, pirmas gydymo dienas visiems pacientams, jiems to nežinant, buvo duodama neveikli medžiaga: “Viena pacientė skundėsi, kad šis “vaistas” sukėlė tokį stiprų mieguistumą ir taip pablogino reakciją, kad ji net padarė avariją!”
Optimistus gydyti lengviau
Nocebo išsivystymas siejamas su keletu psichologinių veiksnių: tai tam tikro poveikio tikėjimasis, kai gydant pacientas tikisi sulaukti nepageidaujamų reiškinių. Ir klasikinė įtaka: tai paciento ankstesnė patirtis, kai medikamentų vartojimas buvo susijęs su somatiniais simptomais, todėl nocebo efektas išsivysto nerimastingiems ir depresiškiems pacientams.
Taigi išeitų, kad į optimizmą linkę žmonės rečiau susiduria su nocebo poveikiu? “Tikrai, optimistai turėtų rečiau sirgti ir vaistai jiems turėtų labiau padėti. Į esančius nemalonius poveikius jie mažiau kreipia dėmesio, kol šie labai netrukdo. O jei poveikis pasireiškia stipriai, juk bet kada, kai to prašo pacientas, vaistą galima pakeisti kitu. Optimistus yra kur kas lengviau gydyti, bet jie kur kas retesni ligoniai”, – pasakoja gydytoja.
Z.Alseikienė įsitikinusi, kad pirmiausia visus šiuos poveikio mechanizmus žmogui reikia bandyti paaiškinti. Dalis pacientų, kurie tiki savo minties galia, nustos tikėti jiems padarytu “poveikiu”. “Na, o kitiems belieka prašyti kito ekstrasenso, kad šis neutralizuotų kažkieno neigiamą poveikį. Ir tai puikiai padeda, jei žmogus tuo tiki”, – sako Z.Alseikienė.
Veikia ne tik medicinoje
Tačiau nocebas veikia ne tik medicinoje, bet ir kitose gyvenimiškose situacijoje. Dažnai žmonės skundžiasi, kad yra užburti, prakeikti, nužiūrėti… “Taip, tikėtina, kad tai yra nocebo pavyzdžiai. Kai kurie mokslininkai mano, kad žmonės, kurie tiki vudu, iš tikrųjų gali susirgti ar numirti tikėdami, kad jie yra paveikti burtų. Turbūt tai liečia ir kitus tikėjimus burtais, tarkim, nužiūrėjimą ar “prakeikimą”, – reziumuoja gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Z.Alseikienė.
Paprašyta pasidalyti savo asmenine patirtimi, gydytoja sako, kad užėjus blogumui niekada negalime būti tikri, ar tai tikrai vaisto poveikis virškinimo traktui, ar tai tikėjimas, kad šis vaistas blogai veikia skrandį, t.y. nocebas. Bet ji įsitikinusi, kad nužiūrėjimai ir blogi palinkėjimai jos tikrai neveikia – turbūt todėl, kad tuo tiesiog netiki.
Keli įdomūs faktai:
Nors terminą “nocebas” sukūrė Volteris Kenedis (Walter Kennedy) dar 1961 m., jis tapo populiarus tik devintajame dešimtmetyje. Iki tol tiek teigiamas, tiek neigiamas išankstinio tikėjimo sąlygotas gydymo poveikis būdavo vadinamas bendru placebo pavadinimu. V.Kenedis nocebu pavadino nemalonų atsaką į tikrą ar tariamą gydymą, priešingai placebui – maloniam poveikiui.
1992 m. mokslininkai nustatė, kad moterys, kurios tikėjo, kad turi polinkį sirgti širdies ligomis, mirė beveik keturis kartus dažniau nei tos, kurios buvo nusiteikusios optimistiškai, nors taip pat priklausė rizikos grupei. Abi grupės nesiskyrė nei pagal amžių, nei pagal arterinį kraujo spaudimą, nei pagal svorį ar cholesterolio kiekį kraujyje. Skyrėsi tik tai, ką moterys mąstė apie savo ateitį. Jei galvoji, kad susirgsi, tai ir susergi.
1980 m. trisdešimt keturiems koledžo studentams buvo pasakyta, kad jiems per galvą bus leidžiama elektros srovė ir tai, kad kai kurie jų gali jausti galvos skausmą. Nors nebuvo naudojama jokios elektros srovė, du trečdaliai studentų sakė, kad jiems skaudėjo galvą.
Vieno eksperimento metu bronchine astma sergančių pacientų buvo paprašyta pakvėpuoti garais, kuriuose, kaip jiems buvo pasakyta, yra cheminio dirgiklio (alergeno). Beveik pusei pacientų sutriko kvėpavimas – išsivystė dusulio priepuolis. Tada jie buvo “gydomi” tariamais bronchodilatatoriais, ir dusulio priepuolis visiems nedelsiant praėjo. Iš tikrųjų tiek tariamas cheminis dirgiklis, tiek tariamas gydantis vaistas buvo fiziologinis druskos tirpalas.
Daktaras H.Špygelis (H.Spiegel, 1997) aprašo atvejį, kai Romos katalikų ligoninėje Amerikoje silpnam ligoniui gydytojai pakvietė kunigą, kad šis suteiktų paskutiniojo patepimo sakramentą. Kunigas, kalbėjęs išraiškingai autoritetingu ir šiurkščiu balsu, per klaidą priėjo ne prie to ligonio lovos. Po 15 min. šis pacientas mirė, o silpnesnis pacientas, kuriam buvo kviestas kunigas, išgyveno dar keletą dienų.
Parengta pagal “Respublikos” priedą “Julius/Brigita”
Tikra tiesa,bet kas salygoja pesimizma ir optimizma?
Pritariu, nes kartą galvojau, kad bet ką padaryčiau, kad neičiau į mokyklą ant tų žodžių nukritau iš antro aukšto ir nėjau dvi savaites :D
As taip pat pritariu:) fainas straipsnis
Pritariu :p