Amžinos jaunystės paslaptis įminta?
|Niekas, niekada neabejojo, kad senėjimo problema buvo ir išlieka viena iš aktualiausių gamtos pažinimo teorijų. Žmogaus gyvenimas – akimirka ir amžinybė.
Jis pralekia kaip žaibas, bet sutalpina savyje visa tai, kas buvo su mumis ir kas buvo prieš mus, jis palieka pėdsaką (bent jau biologinį) ateičiai.
Seniai ginčijamasi, kaip susijęs amžius ir kūrybingumas, amžius ir gyvenimo kokybė.
Tiesą sakant, kuo anksčiau žmogus susimąsto apie mirtį, tuo anksčiau visi antraplaniai dalykai nustumiami tolyn, užleidžiama vieta svarbiausiems, dėl kurių verta gyventi.
Kas džiaugiasi amžina jaunyste?
Nuo neatmenamų amžių žmones kamavo žinojimas apie neišvengiamą senėjimą ir mirtį. Tas žinojimas žmones vertė ieškoti jaunystės eliksyro, galinčio pajauninti žmogų, taip pat ir pailginti jo gyvenimą. Ląstelių senėjimas, šalinimas ir audinių atsinaujinimas yra natūralus procesas.
Tarp daugialąsčių gyvūnų yra tokių, kurie, esant palankioms gyvenimo sąlygoms, galėtų gyventi neribotą laiką. Vienas iš potencialiai nemirtingų organizmų yra gėlavandenė hidra. Hidrų audinių ląstelės pastoviai regeneruojasi ir atstato jau pažeistas ląsteles. Esant palankioms gyvenimo sąlygoms, naujų ląstelių atsiradimo greitis lygus atitarnavusių lastelių žūties greičiui. Tokiu būdu hidra lieka amžinai jauna, o miršta tik pasikeitus gyvenimo aplinkai.
Amžiaus rekordai
Nereikia manyti, kad tokia paprasta amžinos jaunystės paslaptis prieinama tik labai nesudėtingiems organizmams. Kaip žinoma, nesensta ir daugelis žuvų rūšių: jūros ešerys gyvena ilgiau nei 200 metų. Ilgaamžių būryje su nereikšmingo senėjimo požymiais -varliagyviai ir vėžliai. Ilgiausias užfiksuotas vėžlio amžius -188 metai.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Sprendžiant pagal kaulų struktūrą, kai kurie dinozaurai neturėjo senėjimo požymių. Bendra nesenstančio organizmo taisyklė – tai pastovus „sugadintų” ląstelių atsinaujinimas. Žuvų, varliagyvių, roplių atitarnavusios smegenų ląstelės nuolat pakeičiamos naujomis. Ši taisyklė galioja ir kai kuriems sparnuočiams.
Tai kas gi skiria žinduolius ir žmogų nuo visų kitų gyvūnų grupių?
Protas ar jaunystė?
Visų pirma, žinduolių nervų sistema, o ypač smegenys, daug greičiau vystosi (evoliucionuoja) negu kitų gyvūnų. Žmogaus neuronų skaičiaus kaita skirtingais gyvenimo laokotarpiais yra nevienoda. Naujagimio neuronų skaičius didėja, o 6 metų amžiuje jų būna dvigubai daugiau negu ką tik gimus.
Neuronų užuomazginių ląstelių (neuroblastų) dalijimasis tęsiasi iki 21 metų, po to nervinių ląstelių skaičius praktiškai išlieka pastovus. Taigi žinduolių galvos smegenų spartus vystymasis sustabdė nervinių ląstelių atsinaujinimo procesą, o tai ir apsprendė neišvengiamą smegenų ir viso organizmo senėjimą.
Paslaptis, kaip nuvyti klastingas ligas
Anot laisvųjų radikalų teorijos, senstame todėl, kad organizmo ląsteles be paliovos ardo laisvieji radikalai. Organizmuose vykstant natūralioms deguonies reakcijoms, kurių metu gaminama gyvybinei veiklai būtina energija, kaip šalutiniai produktai susidaro toksinės medžiagos – laisvieji radikalai.
Vykstant laisvųjų radikalų oksidacijai, pažeidžiamos ląstelių membranos ir DNR. Šių procesų mes nematome, bet jų poveikį netrunkame pajusti, – jie skatina organizmo senėjimą ir atsparumą ligoms. Laisvųjų radikalų susidarymą skatina tabako dūmai, saulės spinduliai, konservantai, cheminės medžiagos, emocinis stresas ir kiti neigiami aplinkos veiksniai.
Organizmui senstant silpsta įgimtas gebėjimas atitaisyti laisvųjų radikalų padarytą žalą. Kuo vyresni esame, tuo labiau pažeistos mūsų ląstelės, o tai dar labiau paspartina mūsų organizmo senėjimą. Vėžys, išeminė širdies liga, artritas, Alzheimerio liga – tai laisvųjų radikalų nulemto senėjimo išraiška. Į kovą su laisvaisiais radikalais mūsų organizmas pasitelkia antioksidantus – šie panaikina žalingą jų poveikį, padeda užtikrinti ląstelės gyvybingumą.
Antioksidantų gausu vaisiuose ir daržovėse, ypač raudonos ir oranžinės spalvos. Savo racioną galime pagerinti ir maisto papildais. Antioksidantai negali sustabdyti senėjimo, tačau gali sumažinti ankstyvos mirties tikimybę, atsparumą ligoms.
Teorija apie kūno susidėvėjimą
Medžiagų apykaitos teorijos šalininkai teigia, kad kiekviena gyva būtybė į šį pasaulį ateina turėdama tam tikrą kiekį gyvybinės energijos atsargų. Gyvybiniams procesams sunaudojus šią energiją, pasibaigia ir gyvenimo laikas. Kūno susidėvėjimo greitį lemia gyvybinių procesų greitis.
Medžiagų apykaitos greitis yra labai individualus rodiklis. Senėjimo pagreitis vystosi veikiant kompleksui išorinių ir vidinių faktorių (ligos, paveldimumas, gyvenimo būdas, ekologija). Lėtas senėjimas veda prie ilgaamžiškumo, prie gyvenimo pratęsimo. Lėtai senstančių 80-90 – mečių amžiaus žmonių funkciniai ir metaboliniai (cheminiai procesai, vykstantys ląstelėje) parametrai išlieka tokie patys kaip daugumos 60-70 metų amžiaus žmonių.
Gerentologija yra aiškiai apibrėžusi jaunystės, brandos ir senatvės ribas: iki 45 metų trunka jaunystė, nuo 45 iki 60 metų – brandos amžius, po 60 metų – žmogus yra pagyvenęs.
79 metų gimdyvė
Tačiau gyvenimas iškrečia pokštų. Rusei Ulai Marguševai dabar 124 metai. Ji yra ne tik viena iš ilgaamžių pasaulio gyventojų (pase nurodyta gymimo data -1884 balandžio 15 d.), bet ir seniausia gimdyvė. Remiantis dokumentais, savo vienintelį sūnų senolė pagimdė būdama 79 metų amžiaus! Kabardino – Balkarijos kalnų gyvenvietėje gyvenanti Ula Marguševa niekada neskaičiavo savo amžiaus ir nesusimąstydavo apie mirtį. Netgi gyvenvietės žilagalviai auksakaliai apie senolę kalba kaip apie amžinai gyvenančią.
Prisiminusi praeitį, Ula pasakoja, kaip vaikystėje basa vaikščiojo po gruodą, kaip gelbėdamasi nuo bado valgė sliekus. Pirmą kartą Ula ištekėjo būdama 30 metų. Vyras greitai mirė, vaikų iš šios santuokos neturėjo. Perkopusi aštuntą dešimtį, moteris ištekėjo antrą kartą.
Jai pasipiršo našlys Tatym Margušev, kuriam Ula būdama garbaus amžiaus pagimdė sūnų Achmedą. Laimingas tėvas svajojo užauginti mažylį, bet svajonės neišsipildė: mirė 83 metų, kai sūnui tebuvo keturi metai. Ula sūnų Achmedą augino viena.
Maistui ilgaamžė ir jaunystėje, ir dabar neišranki. Būna dienų, kai visą jos maisto davinį sudaro puodelis arbatos ir riekė naminės duonos. Kai gimė pirmoji anūkė, Ulai sukako lygiai šimtas metų. Dabar ilgaamžė turi penkis anūkus ir du proanūkius.
Visus svarbiausius gyvenimo įvykius Ula užrašydavo ant ant virtuvinės spintelės durų vidinės pusės. Jos gyvenimo kronika nutrūksta 2005 metais. Po įrašu apie jos sūnaus gimimą Ula negalėjo parašyti jo mirties datos. Pačią baisiausią gyvenimo datą ant spintelės durelių užrašė jos jauniausia anūkė. Vaikišku raštu ji išvedžiojo: „Tėtis mirė”.
Straipsnį parengė: indigo.blogas.lt komanda
Kiekvienas iš mūsų tegali būti laimingas gyvendamas tik jam skirtu laiku… Įsivaizduokite košmarą,miršta tavo artimieji,žmona vaikai,anūkai o tu vis dar turi gyventi su kitais kitos kartos žmonėmis, kurių visiškai nepažįsti ir jie tau yra svetimi… Netgi jei ir būtum dar pajėgus ir galėtum savimi pasirūpinti vis dėl to toks gyvenimas būtų košmaras ir dievo prakeiksmas…
“amžina jaunystė”, kaip teisingai matosi iš foto, iš tiesų yra prakeiksmas “amžina senatve”.