Paslaptingas ryšys tarp Sirijaus ir Žemės

Kuo svarbi Sirijaus žvaigždė, apie kurią yra sukūrta tiek daug legendų, mitų ir įvairiausių teorijų? Prieš tūkstančius metų, prieš mūsų erą, Sirijus dominavo, kaip labai svarbi figūra moksle ir religijose.

Išlikę šaltiniai byloja, kad apie šią žvaigždę labai gerai ir tiksliai žinota Senovės Egipte, Babilone, įvairiuose Afrikos ir Amerikos gentyse, netgi, kai kurie teigia, jog apie Sirijų buvo žinoma, dabar jau nuskendusioje, Atlantidoje. Nuo senų laikų iki šių dienų ezoterinis mokymas skiria šiai žvaigždei svarbią vietą okulitiniame simbolizme, slaptos draugijos – savo apeiguose.

Nors anksčiau senovės Egipte buvo manyta, kad žvaigždės, tai aukštesniųjų būtybių rasės, kurių sielos turi Saulės šviesos prigimtį, tačiau kitoms žvaigždėms, taip kaip Sirijui, nebuvo teikiama tokia didelė pagarba ir demesys. Gal todėl, kad tai ryškiausiai matoma žvaigždė? Juk šis dangaus kūnas, dar kitaip vadinamas Šuns žvaigžde, yra dvidešimt kartų ryškesnis už mus šyldančią Saulę ir dvigubai už ją didesnis.

Be to, tai arčiausiai Žemės esanti žvaigždė po Saulės. O gal todėl Šuns žvaigždė tokia svarbi, nes gilioje senovėje žmonės turėjo ryšį su ja? Anot legendų, atkeliavusių iš įvairių genčių mitologijos, Žemę buvo aplankusios būtybės iš Sirijaus. Taigi, kas iš tikrųjų Sirijų padaro tokį ypatingą?

Sirijus senovės civilizacijose
Senoves Egiptas

Kalendorius

Prieš šešis- penkis tūkstančius metų Senovės Egipte buvo sukūrtas kalendorius. Viskas prasidėjo nuo to, kada egiptiečių žyniai pastebėjo, kad upės potvynis prasideda tuoj pat po vasaros lygiadienio (šiandiena – birželio 21-22 d.). Be to, tuo pat metu danguje, po septyniasdešimt dienų pertraukos, suspindėdavo Sirijaus žvaigždė. Nustatę šiuos ryšius senovės išminčiai, remdamiesi Sirijaus patekėjimu išmoko numatyti Nilo potvynius, nuo kurių prasidėdavo ūkiniai metai. Egiptiečiai nuo vieno vasaros lygiadienio iki kito suskaičiavo 365 dienas, kurias suskirstė į dvyliką mėnesių po trisdešimt dienų. Paskutinės penkios metų dienos „nepatekusios“ į mėnesius buvo skiriamos religinėms šventėms. Taigi, kaip matome, Sirijus buvo svarbus ne vien religijose, tačiau taip pat svarbią vietą užimė ir astronomijoje.

Dievai ir mitologija

Senovės Egipte daugumas dievų, tokių kaip Izidė, visu dievų motina, mirties dievas su šuns galva Anubis, žmonių mokytojas Hermis ir kiti, buvo vienaip ar kitaip siejami su Sirijumi. Tarkim, Izidė suvokiama kaip didžioji deivė Motina, kaip moteriškasis aukščiausiojo dievo aspektas arba visa dieviškoji tikrovė (panteos). Ją simbolizuoja Sirijus (Sopdet žvaigždė), kurios pakilimas žymi Nilo potvynio pradžią. Egiptiečiai Sirijų laikė Izidės „siela“. Buvo metas, kai Sirijaus ilgą laiką nesimatė Egipte. Taip buvo dėl Žemės ašies precesijos, t.y. Žemės ašies svyravimo 47 laipsniais kas 26 tūkst. metų. Prieš 12 tūkst. metų Sirijus buvo žemiau horizonto linijos. Tad tokios ryškios žvaigždės pasirodymas apie 10500 m.pr.m.e. galėjo reikšti ypač svarbią Dievų žinią – ypač, kai Sirijus tekėjo tuo pat metu, kaip ir Mergelės žvaigždynas. Tai buvo Izidės-Sirijaus įsčios, iš kurių gimę dieviškasis kūdikis, Horas.

Izidę ir Ozyrį, kaip ir Setą bei Neftidę, pagimdė dangaus deivė Nutė, o jų tėvas buvo Ra. Jiedu tapo Egipto valdovais. Kai Ozyriui buvo 28 metai, jį nužudė pavydus brolis Setas ir sukapojo kūną į 14 dalių. Izidė surinko visas kūno dalis, tik negalėjo rasti lyties organo. Tada ji pagamino dirbtinį, peslio formos, ir pastojo nuo jo. Tada pasislėpė Nilo pelkynuose, kur pagimdė Horą. Piramidžių tekstai nurodo esant dangiškąjį atitikimą:

“Tavo sesuo Izidė ateina pasidžiaugti meile. Ją uždėjai ant savo lyties ir tavo sėkla perėjo jai, ji buvo pasiruošus kaip Sirijus – Ir Horo Sopd (žvaigždė) išėjo iš tavęs kaip Horas, kuris yra Sirijus…” (632 eil.)

Apie Šuns žvaigždę žinojo ne tik egiptiečiai, tačiau Dogonai, gentis esanti Malyje, taip pat labai gerai nusimanė apie šį dangaus kūną. Dogoniečiai žinojo, kad Sirijus turi nematomą baltąjį nykštuką, kuris buvo atrastas tik 1862-ais. Be to jie teigė, kad žvaigždės orbita yra artima apskritimui elipsė, kurios vienam centre yra Sirijus ir kuri apsisuka per 50 metų (iš tikro, tikslus skaičius yra 50,04 plius ar minus 0,09 metų) ir kad ši žvaigždė sukasi apie savo ašį. Dogoniečiai Sirijaus sistemoje mini ir trečią žvaigždę Emme Ya (moteriškasis sorgas) – didesnę už Sirijų B, bet ir 4-is kartus ryškesnę. Apie šią žvaigždę, jų teigimu, sukasi vienas palydovas. Astronomai dar nėra radę Emme Ya. Tai tarsi planeta – ir čia ne viskas aišku, nes ši senovinė afrikiečių gentis kalba ir apie ‘batsiuvių’ bei ‘moterų’ planetą. Dogoniečiai sako, kad astronomines žinias jiems suteikė Nommos, amfibijos su žuvies uodega ir žmogaus kūnu atsiųstos į Žemę iš planetos, kurios pavadinimas nyan tolo (arba emme-džirin), kuri sukasi apie Emme Ya. Jų vardas kilęs iš žodžio, reiškiančio ‘pagirdyti’ ir jie dar vadinami Vandenų Mokytojais, Stebėtojais ir Patarėjais. Jie nusileido į šiaurę nuo dabartinės Dogoniečių gyvenamosios vietos. Kai jų indas (besisukdamas ir su dideliu triukšmu bei vėju) nusileido ir slydo stabdydamas ir rausdamas žemę, tuo pat metu nauja žvaigždė (gal pagrindinis erdvėlaivis?) žibėjo danguje.

“Kai [arka] nusileido, nuo arkos svorio kraujo čiurkšlė ištryško į dangų ir atsirado žvaigždė tarsi dešimtadalis mėnulio [pelu tolo] dydžio ir ryškumo”.
(Žodinė Dogon’o tradicija)

“Nommo padalijo savo kūną žmonėms, kad pamaitintų juos, – štai kodėl sakoma, kad ‘Visata išgėrė jo kūną’; taip Nommo irgi davė žmonėms gerti save – taip duodamas visus gyvenimo principus žmogiškosioms būtybėms”.
(Žodinė Dogon’o tradicija)

Nommo buvo nukryžiuotas ir atgijo – ateityje vėl grįš į Žemę jau žmogiškuoju pavidalu. Vėliau atgaus amfibijos kūną ir valdys pasaulį iš vandenų.

Be to, dogoniečiai turėjo ir kitų keistų astroniminių įsitikinimų: manė, kad Žemė yra apvali ir sukasi apie savo ašį ir Saulę, kad planetų orbitos elipsės formos, kad Saturnas turi žiedus, o Jupiteris – keturis mėnulius (tai žinoma nuo teleskopo išradimo, dar keturi buvo rasti tik 1930-ais, nors penktąjį jau buvo atradęs 1892-ais E.E.Barnard’as, pirmasis astronomijoje pradėjęs naudoti fotografavimą). Jie net sakė, kad Paukščių takas yra spiralės formos žvaigždžių darinys. Kaip jie galėjo gauti tokias žinias be teleskopų ir kitos mokslinės įrangos?

Egipto piramidės

Didžiosios piramidės sąsają su Sirijumi nurodo jos vidaus įranga. Tiek iš Faraono, tiek Karalienės kambarių išeina du siauri tuneliai – vienas į šiaurę, kitas į pietus. Jie rodo į konkrečias žvaigždes (kaip buvo 2500 m.pr.m.e.) – Karaliaus kambario – į Šiaurinę (Thuban) ir tris Oriono žvaigždes. Karalienės – į Sirijų.

Laisvieji masonai ir Sirijus

Masonai Sirijų vadina „Liepsnojančia žvaigžde“, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį jų simbolikoje. Masonų draugijos įkūrėjas William Hutchinson apie tai yra parašęs: “Tai pirmas taip aukštai esantis objektas, kuris reikalauja mūsų dėmesio ložėje.” Panašu, kad masonai iš tiesų kreipia labai daug dėmesio šiai žvaigždei ir su ja susijusiai simbolikai:

Liepsnojanti žvaigždė šviečia virš masonų ložės narių.

Laisvieji masonai mano, kad Liepsnojanti žvaigždė yra dievybės simbolis, taip pat, visur ir viską matančio, kūrėjo ženklas. Masonams Sirijus, tai dieviškos galios šaltinis, kurio turi siekti kiekvienas priklausantis ložei. Tai dažnai vaizduojama slaptos draugijos paveiksluose:

Anot masonų, tam kad pasiekti tobulumą, reikia pilnai suprasti, kad pasaulis nėra vientisas, tačiau padalintas į dvi dalis per alcheminį pasikeitimą: gėris ir blogis, vyras ir moteris, juoda ir balta, ir t.t. Ši idėja simboliškai atskleidžia Ozirio ir Izidės sąjungą, kurie duoda Horui, Kristaus atitikmeniui, gyvybę. Laisvieji masonai teigia, kad tai tobulas, su Liepsnojančia žvaigžde sulyginamas, žmogus.

„Saulė ir mėnulis… atstovauja dviems pagrindiniams principams… vyras ir moteris… abu paskleidė savo šviesą ant savo palikuonio, Liepsnojančios žvaigždės, arba Horo“ Albert Pike

Sirijaus vardas užrašomas trimis hieroglifais: žvaigžde ir dviem kitais, tikėtina susijusiais su Benben. Pusapskritimis naudojamas pažymėti Benben. Pailgas aukštas trikampis gali reikšti piramidę ar obeliską. O Benben išreiškia būties atsiradimą iš nebūties, pasaulio gimimą, tad ir Sirijus, kaip Bennu (feniksas) stebėjęs tvėrimąsi virš Benben, gali būti obeliskas, ar piramidės pamatas. Taip pat, šie trys hieroglifai vaiduoja kosminę trejybę.

Ši idėja tokia svarbi masonams, kad kosminės trejybės simbolika buvo įkomponuota kai kuriuose svarbiuose pasaulio vietose.

Dažnai mene, architektūroje, filmuose ir muzikiniuose klipuose sutinkama viena akis įkomponuota į trikampį, vadinama Horo akimi. Šis simbolis reiškia visą reginčią ir kontroliuojančią akį, kurią galima sutikti netgi ant JAV dolerio.

Sirijus populiariojoje kultūroje

Sutapimas ar ne, tačiau Sirijų galima sutikti ne tik istorijoje, ezoterikoje ir moksle, bet taip pat ir filmuose. Kaip pavyzdį galima panagrinėti žymų animacinį filmą vaikams “Pinokis”.

Iš paveikslėlio matome, kaip vyras meldžiasi ryškiausiai dangaus žvaigždei (Sirijui) tam, kad įvyktu stebuklas ir jis galėtų auginti “tikrą berniuką”. Mėlynai balta spalva švytinti fėja (Sirijaus spalvos) nusileidžia iš dangaus, kad suteiktų gyvenimą lėlei Pinokiui. Tačiau atgyjas berniukas tampa marionete ir turi sakyti tik tiesą tam, kad galėtu eiti “teisingu keliu”, kurį nurodė “geroji” fėja. Šiame kontekste Sirijui suteikiamas, kaip gyvybės davėjo, vedlio ir mokytojo vaidmuo.

Kitas filmas kuriame galima rasti simbolizmo susijusio su Šuns žvaigžde yra Haris Poteris.

Hario Poterio filme sutinkamas personažas vardu Sirijus Blekas. Šis veikėjas yra Hario Poterio dėdė, kuris atlieka mokytojo ir vedlio pareigą. Vienas įdomus sutapimas tas, kad personažas virsta dideliu juodu šunimi ir tai atskleidžia mažytę sąsają su Šuns žvaigžde ir Anubiu, dievu su šuns galva. Be to, šiame filme galima sutikti simbolikos vaizduojančios Horo akį.

Baigiamasis žodis

Nuo neatmenamų laikų iki šiandienos, nuo atokių genčių Afrikoje iki didžiausių sostinių moderniame pasaulyje, Sirijus buvo ir yra suvokiamas, kaip gyvybės davėjas. Nepaisant skirtumų tarp kultūrų ir epochų, galima įžvelgti tą patį požiūrį į Šuns žvaigždę, kuri yra apgaubta daugybės paslapčių. Ar gali būti taip, kad egzistuoja ryšys tarp žmonijos evoliucijos ir Sirijaus? Kai kurie ezoterikai drysta teigti, kad Žemė palaiko fizinę gyvybės formą, o Sirijus – dvasinę. Aišku tik tai, kad atrakinti šias paslaptis reikštu atrakinti vieną didžiausių žmonijos paslapčių.

Parengta pagal: secretarcana.com ir spauda.lt inf.