Pykčio ir agresijos šaknys

J.Markūnas, kaip diagnostas – analitikas, savo veiklą grindžia nuostata, kad dvasinės ir fizinės fizinės negalios priežastys – tai paties žmogaus ir jo protėvių negatyvios gyvenimo patirtys, gamtos ir visatos dėsnių nepaisymas. Nustatydamas problemų priežastis ir išsiaiškindamas jos pasekmes, žmogui gali išsivaduoti iš nesėkmių, susigrąžinti sveikatą ir harmoningus santykius su aplinka.

Ištrauka iš knygos “Žmogaus gyvenimo nesėkmių ir ligų priežastys bei galimybės jų išvengti”

Žmonės juokiasi trumpai, o pyksta kartais visą gyvenimą. Pyktis žaloja asmenybę. Daugelis žmonių, ir ypač moterų, yra metų metus kaupto pykčio saugyklos. Pyktis kartais įgyja to­kias formas, kurių pats žmogus nebeatpažįstą. Ar jam tikrai pikta? O gal ilgu? Gal jis tiesiog išalkęs?

Žmonės dažniausiai pyksta dėl tų pačių priežasčių: kai pasijunta nuvilti, apgauti arba patiria didelį skirtumą tarp to, ko siekė, ir to, ką gavo.

Pyktis ir agresija minimi daugelyje šios knygos vietų, nes tai – labai stipriai neigiamai veikiantys jausmai ir emocijos.

Mano interesantai dažnai sutrinka ir net pykteli, kai pasakau, jog jie yra pikti ar turi daug vidinės agresijos. Žmonėms nelengva šiuos bruožus atpažinti, ypač savyje, o pagaliau atpa-žinus – nelengva prisipažinti sau ir kitiems. Geriausiai tai matosi iš šalies (kaip ir visada…), o ypač – diagnozuojant subtiliąsias žmogaus zonas. Turėti vidinės agresijos jokiu būdu nereiškia gatvėje ar darbe kiekvienam kibti į atlapus, nors būna ir taip. To nedarome, nes žinome, kad tai nepriimtina, kad tai -neišsiauklėjimo, netašytumo požymis. Žmogaus piktumas ir agresyvumas dažnai būna vidinis, tad ir reiškiasi subtiliau: per mintis, poelgius, sprendimus, nuolatines vienodas klaidas (nemokėjimas pripažinti, kad būni neteisus, ir nuolatinis ieškojimas priežasties kituose), per galimybes bendrauti ir draugų ratą, per atkaklumą, siekiant tikslo, ir tam naudojamas priemones. Taip pat per savanaudiškumą bei egocentrizmą ir artimo žmogaus kančią, vaikų ligas ir nesėkmes, per vidinės šilumos ir gerumo trūkumą, negalėjimą sukurti šeimos, nesugyvenamumą ir t.t. Neretai šie bruožai pasireiškia per bendrą žmogaus gyvenimo filosofiją, kurią galima apibūdinti žodžiais “moralu tai, kas naudinga”.

Šios savybės dažniausiai nepriklauso nuo žmogaus išsimokslinimo, pasiekimų, o taip pat nuo kitų jo būdo bruožų. Pas mane kasdien ateina žmonės, kuriuos galiu charakterizuoti taip: “piktas, ramus ir nusivylęs”, arba “nepiktas, nenusivylęs, bet jautrokas” ir t.t. Mano nuomone, daugiausia problemų gyvenime turi ir sukelia jų kitiems žmonės, turintys labiausiai nenusisekusį derinį “piktas, agresyvus, jautrus ir nusivylęs”. Bet, jeigu pats tai suvoki, turi šansų šį tą pakeisti…

Slopinamas pyktis, deja, niekur nedingsta. Nesitikėkite, kad jis savaime praeis. Jis tarsi partizanas, atakuojantis iš pasalų, sprogdinantis tarpusavio santykių tiltus, kuriais nebegali sugrįžti atgal. Galvos smegenyse pyktis ir visi sielvartai kaupiasi, kol sustingsta, susislegia, pavirsdami į pagiežingą depresiją iš kurios išsivaduoti gali, deja, ne kiekvienas. Ieškodami išeities, žmonės dažnai pradeda alinti save girtavimu, narkotikais, įsivelia į agresyvias grupuotes. Nuoskaudų kaupimas vienam grandioziniam barniui – niekam tikęs sprendimas. Fiziniu smurtu išreiškiamas pyktis yra žalingas ne tik pykstančia] am, bet ir kitiems į pykčio-smurto sūkurį įtrauktiems žmonėms. Po tokių smurtinių išpuolių tenka gyventi tarp žmonių, kurių tu neapkenti ir kurie neapkenčia tavęs. Tai – galingas dvasios, sielos ir galvos smegenų valdymo struktūrų naikinimo mechanizmas, kuris skatina onkologines ligas, pradžioje pasireiškiančias per nervinius spazminius priepuolius, skatinančius bioenergetinių duobių atsiradimą, vidurių užkietėjimą, aukštą kraujospūdį, stenokardiją galūnių tirpimą, nemigą ir pan.

Po nuolankumo kauke slepiasi slidūs kerštautojai, kurie, siekdami savo tikslų, mėgsta manipuliuoti kitais. Jei esi kieno nors nemėgstamas, pats to nusipelnei. Nereikia pamiršti, kad ne visi turi humoro jausmą o tokį turintiems humoras per gilią žaizdą vis vien atneša skausmą. Dėl to ne juokinga, o skaudu, nors ir bandoma šypsotis. Nemaža žmonių dalis mano, kad demonstruoti savo pyktį – geriausias būdas dominuoti. Tai ypač praktikuoja tie, kurių jausmų paletė – nuo įsiūčio iki malonumo. Jų gyvenime kraštutinumai: viena diena juoda, kita – balta. Jie bet ką gali išvesti iš pusiausvyros, nevengia smogti žemiau juostos. Jų credo – “tikslas pateisina priemones”.

Už pykčio dažnai slepiasi kiti jausmai, o kartais ilgai slopinamas pyktis taip iškraipomas, kad virsta kitu jausmu – pilku liūdesiu, nuoboduliu, nusivylimu ir kt. Pykčio priežasčių išsiaiškinimą dažnai komplikuoja keistas mūsų siekis įtikinti save ir kitus, kad visiškai nepykstame. Todėl labai svarbu pyktį ne kaupti, o nedelsiant per dvasinę atgailą ir dvasinę Komuniją jį neutralizuoti ir pamiršti. Jokiu būdu nevarykite į užmarštį pykčio be atgailos, nes jo naikinančios veikimo galimybės nesumažės.

Įdomu yra tai, kad gydytojai sukauptą savyje pyktį, neapykantą ir kitas neigiamas emocijas operacijų metu gali pernešti pacientui, tuo sujaukdami ir šiaip jau ne visai harmoningą pastarojo dvasios ir sielos struktūrų derinį. Narkozės metu subtilusis ryšys tarp paciento ir chirurgo bei operaciją aptarnaujančiojo personalo išlieka, tad jie vienas su kitu stipriai sąveikauja.

Vienam vyriškiui operavo šlapimtakius. Po operacijos ten nuolat būdavo uždegimai. Pasirodo, ir chirurgo šlapimtakių bioenergetika buvo silpna. Tokia pasiliko ir pas pacientą. Kadangi gydytojo šlapimtakiai neoperuoti, tai jų apsauga, nors ir minimali, bet pakankama, o pacientui ji buvo per maža.

Kai operaciją atlieka chirurgas, turintis tvarkingas dvasios, sielos ir galvos smegenų valdymo struktūras, paciento imuninė sistema stiprėja, ir jis žymiai geriau ir greičiau sveiksta. Tapati galima pasakyti ir apie operacijoje dalyvaujančius kitus žmones. Priešingu atveju pacientui gali atsirasti rimtų problemų ir net visam laikui.

Važiuodamas į Klaipėdą, užsukau pas pažįstamus. Šeimininkas pasiskundė kepenų negalia. Peržvelgiau bioenergetiką ir, nieko rimto nepastebėjęs, patariau nesijaudinti. Po pusmečio užvažiavau vėl, ir jis vėl prakalbo apie kepenis. Peržvelgiau dar sykį. Vėl nieko nepastebėjęs, pasakiau, kad arba aš kažko nežinau, arba viskas tvarkoje. Užvažiavau dar po 5 mėnesių, šeimininkas ir vėl prisiminė kepenų skausmą. Pradėjau analizuoti pokyčius ir jų priežastis minėtose laiko atkarpose. Pasirodo, kad agresyvių struktūrų atakos bioenergetika 80 cm, o apsauginės – 90 cm. Todėl normaliai žmogus skausmo nejaučia, o kai išgeria alkoholinių gėrimų, pajunta skausmą, ypač sekančią dieną.

Žmogaus kepenys labai jautrios alkoholiui. Jeigu jos jaustų fizinį skausmą dėl laikino bioenergetinio nepakankamumo, tai žmogus niekada negertų alkoholio. Išgėrus 300 ml 40° stiprumo alkoholio, kepenys atsiduria apie 3,5-4,5 m bioenergetinėje duobėje, tad turėtų jausti tokius pat skausmus, kaip moteris, i Mindydama kūdikį. Kepenų funkcijos sutrinka be fizinio skausmo, todėl žmonės mano, kad nieko blogo nėra, tad ir toliau girtauja, darydami sau meškos paslaugą.

Diagnozuojamojo vyriškio padėtis buvo kiek kitokia. Atsiradus 3,5 m bioenergetinei duobei, agresyvių struktūrų bioenergetika nuo 80 cm išauga iki 4,30 m, o tai – didelė onkologinė agresija, sugebanti per trumpą laikotarpį liguistai pakeisti kepenų būklę, ir tuomet jas skauda tol, kol vėl normalizuojasi. Atsistačius pirminei būsenai, skausmai dingsta. Peržvelgiau nuodėmes, dėl kurių atsirado agresyvių struktūrų, ir matau, kaip jis jaunystėje įpykęs su kažkuo bando išsiaiškinti santy­kius ir net susimuša. “Su kuo ten jaunystėje mušeisi?” – klausiu. Žmogus paklausė, kiek tada jam buvo metų. Aš pasakiau, kad apie keturiolika. Tuomet jis paprašė pažiūrėti prisiminto atvejo pasekmes. Nustačius, kad jo sveikatai pakenkė būtent šis atvejis, jis papasakojo, kad, būdamas gal penkiolikos metų, pakėlė ranką prieš tėvą, norėdamas jam įkrėsti už tai, kad šis pradėjo girtauti, negrįžti į namus ir nebesirūpinti šeima. Vaikino ūgis buvo apie 1,8 m, o tėvo – nesiekė ir 1,7 metro. Taigi, būdamas aukštesnis, pagalvojo, kad laikas pradėti auklėti jėga. Taigi visus 24 metus po incidento agresijos bioenergetika dirbo savo žalingą darbą – kėsinosi į agresoriaus ke­penis, nes, kol nėra atgailos bei susitaikymo, ši neigiama bioenergetika savaime neišnyksta. Paaiškinau, kad reikia per atgailą sunaikinti nuodėmes, susitaikyti su tėvu, ir padėtis susitvarkys.

Užsukau po 3 mėnesių. Buvo šiltos birželio dienos. Pakeliui paėmiau alaus, nes žinojau, kad pažįstamas mėgsta alų. Atvykęs į sodybą, alų paėmiau iš mašinos bagažinės ir nešuosi rankose, o jis žiūri į mane ir sako: “Žinai, aš šio tamsaus alaus negeriu, geriu šviesų, nuo jo neskauda kepenų…”. Susėdom už stalo, prisiminiau ankstesnius pokalbius apie šį svarbų organą ir nejučia išgurkšnojom mano tamsų alų bei dar du butelius jo šviesaus. Rytojaus dieną per pusryčius pasidomėjau, kaip jaučiasi kepenys. Žmogus pasakė nejaučiąs jokių skausmų ir pridūrė, kad galvojęs, jog skausmas – nuo alaus. Buvau užsukęs dar porą kartų, bet per tą laikotarpį kepenys daugiau jam nė sykio neskaudėjo.

Taigi niekas savaime neatsiranda ir niekas neišnyksta. Nors seniai išspinduliuotas pyktis ir nueis į užmarštį, tačiau neišnyks, o skatins piktybinių ląstelių augimą. Tol, kol nebus atgailos.

Palangoje, rajonų sveikuolių klubų vadovų pasitarime, trumpai išdėsčiau savo išvadas apie dvasinių ir fizinio kūno susirgimų tarpusavio ryšį. Pykčio, nuoskaudų, nusivylimų, išgąsčių ir kitų nervinių stresų metu žmogaus kūnas reaguoja labai racionaliai, laikinai sustabdydamas šlapimo išskyrimo, maisto įsisavinimo ir kitas funkcijas, išmesdamas į kraują adrenaliną bei kitas fizinę jėgą skatinančias medžiagas, kad žmogus, kaip ir kitos pasaulyje egzistuojančios gyvos būtybės, galėtų kautis arba pabėgti nuo užpuoliko. Adrenalinas suteikia raumenims papildomos fizinės jėgos ir kaunantis arba bėgant “sudega”. Tačiau šiandieniniame gyvenime nei įnirtingų kautynių, nei bėgimo beveik nebūna. Pasilieka tik gilūs ir ilgalaikiai stresai, kurių metu pagamintas adrenalinas veikia kūną kaip nuodas. Kadangi jo cheminė formulė panaši į cholesterolio, tai panašios ir neigiamos pasekmės. Jis kaupiasi kraujagyslėse, kraujyje ir kitose kūno vietose. Jei stresai būna retai, tai organizmas išsivalo, o jeigu jie dažni, tai atsiranda rimtų problemų.

Išgirdęs mano aiškinimus, Šiaulių miesto sveikuolių klubo vadas atsistojo ir papildė tai konkrečiu pavyzdžiu. Jis papasakojo atvejį, kai į jų klubą žmogus atėjo patarimo.

Poliklinikoje kraujo tyrimai parodė labai padidėjusį cholesterolio kiekį. Gydytojai patarė iki minimumo sumažinti mėsos ir riebalų kiekį mitybos racione. Žmogus visą mėnesį maitinosi vegetarišku maistu, o kai kraujo tyrimą pakartojo, nustėro: cholesterolio kiekis kraujyje buvo dar didesnis, negu prieš mėnesį! Gydytojas patraukė pečiais, nežinodamas, ką patarti.