Pykčio ir agresijos šaknys

Tuokart pečiais patraukė ir sveikuolių klubo vadas. Dabar, po mano išsakytų minčių jis galvoja, kad turės ką pasakyti tam žmogui. Interesanto šeimoje barniai vos ne kasdien įsisiūbuoja iki taifūno: prasideda neįtikėtini kaltinimai, įžeidinėjimai, prikišama praeitis, kilmė, pinigai… Viskas pasibaigia isterija, durų trankymu, valerijonu, ašaromis ir dar ilgai neužgęstančiu pykčiu, kuris ne tik neleidžia normaliai gyventi, bet ir labai kenkia sveikatai, ypač nervams, skatindamas kraujagyslių ir onkologinius susirgimus.

 

Pritariu sveikuolių programoms, ir ypač toms, kurios aktyvina kūno fizinį krūvį, numato kasdienines mankštas su bėgiojimais, maudynėmis, krepšinio, tinklinio, teniso žaidimais ir kt. Tokios mankštos ir sportas ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir sudegina adrenaliną bei kitas medžiagas, išsiskiriančias stresų metu, o kartu padeda išvengti daugelio ligų.

 

Visų nesėkmių priežasčių reikia ieškoti savyje. Žmonės paprastai kaltina kitus, nes taip daug paprasčiau ir lengviau. Iš tikrųjų žmogus yra pats kaltas dėl savo nesėkmių, nes pats sunaikina šviesaus pasaulio apsaugą, ir dėl jo padarytų nuodėmių tamsusis pasaulis lemia jam nesėkmes, ligas bei kitas negandas. Tamsusis pasaulis tikrai suras galimybę, kaip ir kuo pasinaudoti. Jam tik svarbu, kad būtų atviri kanalai.

 

Vienas 45-erių metų vyras prieš vienuolika metų atvyko pas mane dėl jį kankinusios astmos. Nustačiau, kad jis turi ir dar didesnę bėdą, kurios aš negaliu pašalinti, nes tai – žmogus, kuris neigiamai veikia jo sveikatą, t. y. jo pirmoji žmona. Tuomet savo tyrinėjimuose buvau dar naujokas, todėl, nežinodamas, kaip elgtis, palikau viską taip, kaip buvę.

 

Grįždamas namo, jis sako žmonai: “Na, matai, atvažiavom, žmogus pavaikščiojo su “vieluke”, o dabar važiuojam kaip kokie kvailiai namo”. Tačiau koks buvo jų nustebimas, kai po trijų dienų išėjęs pavaikščioti į lauką, žmogus pajuto, kad jam pasidarė lengva kvėpuoti. Jis galėjo užlipti laiptais į trečią aukštą, nė karto nesustojęs, nors prieš tai tekdavo ilsėtis kelis kartus. Iš nuostabos jis negalėjo atsitokėti. “Betgi tai stebuklingas žmogus,” – nusprendė jis.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Po mėnesio važiuodamas pakeliui, užsukau pas juos. Šeimininkė padengė stalą vakarienei, šeimininkas atnešė butelį degtinės. Pašnairavęs į butelį, pamąsčiau, jog tos degtinės man gal ir nederėtų gerti, bet, nenorėdamas pasirodyti labai kategoriškas, poros taurelių neatsisakiau. Šeimininkas ir sako man: “Žinai, sausio mėnesį turėčiau dalyvauti medicinos apžiūroje, kur man iki gyvenimo pabaigos būtų pripažinę invalidumą. Dabar jo negausiu, nes esu sveikas”. Tada aš jam juokaudamas pasiūliau viską grąžinti atgal. Jis pasakė, jog to daryti nereikia, ir kalba pasibaigė.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Po kelių dienų apie vidurdienį jis man paskambino, skųsdamasis baisiu astmos priepuoliu, užklupusiu kelionėje. Žmogus vos nenumirė, nes vaistų su savimi jau neturėdavo. Aš supratau savo klaidą, ir po atgailos viskas susitvarkė.

 

Praėjus pusmečiui, tas pats mano pažįstamas skambina iš Krymo ir prašo pagalbos. Pasirodo, jis buvo gavęs kelialapį į vieną iš Eupatorijos sanatorijų. Kambario draugas jam pataręs papildomai pasigydyti adatomis, nes šios jam labai padedančios. Mano pažįstamas paklausė ir pradėjo vaikščioti į procedūras, tačiau jau po antrojo seanso astmos priepuoliai iš kažkur vėl atsirado.

 

Jam paaiškinau, jog gydymas adatomis yra rizikingas, nes mažiausia gydytojo klaida gali sukelti didelį pavojų sveikatai. Vonios nėra pavojingos, todėl jam patariau geriau tęsti šį gydymo būdą, nes taip galės pagerinti medžiagų apykaitą.

 

Prieš porą metų patikrinau jo sveikatos būklę ir paaiškėjo, jog ta bėda, dėl kurios aš jam anksčiau niekuo negalėjau padėti, buvo prostatos vėžys. Paskambinau telefonu ir pasiteiravau, kiek kartų jis keliasi naktį šlapintis. Atsakė, jog tris ar net daugiau kartų. Man paaiškėjo, kokia jo sveikatos būklė. Tai -atpildas už įvykusias skyrybas bei buvusio sutuoktinio struktūrų naikinimą pykčiu. Taigi ir išsiskyrus reikia gyventi santarvėje ir nenaikinti nei savo, nei buvusio sutuoktinio struktūrų, nes vedybos labai sutvirtina tarpusavio ryšius, o jų ardymas labai žalingas kiekvieno žmogaus sveikatai. Tiesa, nepasidomėjau savo pažįstamo buvusios žmonos sveikata, bet manau, jog ir jai gyvenimas atseikėjo savo.

 

Nereikia skleisti neapykantos ir nesantarvės tarp tautų, religijų bei partijų net tarp atskirų žmonių, nes tai yra tamsaus pasaulio pinklės. Jis stengiasi įvilioti į savo zoną tautos patriotus ir kitataučius, kitų religijų ir partijų atstovus, nes neapykantos skleidimas tamsiajam pasauliui atveria maitinimosi kanalus.

 

Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje viena labai aktyvi “patriotė”, naudodamasi spauda ir televizija, demonstravo savo neapykantą komunistams ir kitataučiams. Kai ši moteris kartą po išpažinties norėjo priimti Šv. Komuniją, ši iš kunigo rankų nukrito ant grindų. Kunigas pasijuto labai nejaukiai, nesmagu pasidarė ir moteriai. Netoliese stovėjusi aiškiaregė išgirdo Kristaus žodžius: “Geriau man būti prie kojų negu tavo nešvarioje burnoje”.

 

Vienos vidurinės mokyklos direktorė, perskaičiusi knygą, kreipėsi į mane pagalbos. Ji laukėsi jau ketvirto vaiko, ir vyras primygtinai reikalavo pasidaryti abortą. Vyras į knygą net žiūrėti negalėjo, o žmoną vadino sektante. Diagnostika parodė, kad įsčiose augančio 8 savaičių kūdikio agresija tėvui yra labai didelė: tai atsakomoji reakcija į tėvo kėsinimąsi jį nužudyti.

 

Po apvaisinimo gemalas jau sugeba agresyviai reaguoti į aplinkinių agresiją ir išsiugdyti neapykantą jiems. Dažnai tėvams noras daryti abortą pradingsta, ir kūdikis įsčiose auga toliau, bet… agresija jau suformuota, ji nepranyksta, jeigu nėra tėvų atgailos už šią nuodėmę. Tėvai pagimdytą augantį vaiką myli ir labai pergyvena, kuomet šis jų negerbia ir nemyli, o ir apskritai yra agresyvus jų ir aplinkinių žmonių bei viso pasaulio atžvilgiu.

 

Kūdikiui agresyvios struktūros, auginant jį įsčiose, vystosi ir tada, kai motina su tėvu nėštumo metu pykstasi arba egzistuoja kitokia motinos nesantaika su artimaisiais, kaimynais ir kitais žmonėmis. Įsčiose užaugintas agresyvus vaikas šią agresiją nešioja visą gyvenimą ne tik kaip atpildą tėvams už skriaudą, bet … ir kaip naikinančią jo paties likimą bei sveikatą struktūrą. Tai tikra nelaimė žmonėms, pačiam vaikui ir jo palikuonims, nes, laikui bėgant, ši agresija stiprėja ir gali virsti teroru tėvų, savo vaikų ir kitų žmonių atžvilgiu.

 

Vaikas, perskaitęs šią knygutę, neturėtų pykti ant tėvų už tokį savo likimą. Kur kas vertingiau būtų, jei jis pats nuoširdžiai atleistų jiems ir visiems kaltininkams, kurie padėjo įklimpti į nuodėmes, ir kartu prašytų Dievo atleisti jiems visiems nuodėmes bei suteikti Šv. Komuniją.

 

Pyktis ir neapykanta tėvams tik didina agresiją ir gilina neigiamas jos pasekmes. Dažnai agresijos šaknys glūdi gilioje praeityje, kurios tėvai net nežino. Kartais diagnozuodamas matau vaizdinius, pvz., vyrą rimbu plakantį moterį, kitą sykį – juodais drabužiais vilkinčią moterį, į kūdrą metančią kū­dikį, iškyla įvairios žmonių praeityje pergyventos agresyvios ir prievartos situacijos, karai, žudynės ir t. t. Agresyvios struktūros laikui bėgant pradeda skverbtis iš galvos smegenų per sielą į dvasią. Žmonijos Dvasia į tai greitai reaguoja: ji keičia kai kurias agresyvaus žmogaus sielos ir galvos smegenų struktūras, agresoriaus galvoje performuodama jas į agresyvias kai kurių jo paties organų atžvilgiu. Agresyvios galvos smegenys skatina piktybinių ląstelių augimą žmogaus kūno organuose, pamažu pradeda vystytis onkologinė liga. Tokiu būdu Žmonijos Dvasia apsisaugo nuo sunaikinimo, onkologiškai naikindama patį agresorių. Mano matavimai rodo, kad daugiau negu 80 proc. ligų prigimtis yra onkologinė (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, susirgimų tarpe onkologinės ligos užima trečią vietą).

 

Taip yra dėl pykčio, neapykantos, nusivylimų, nuoskaudų, agresijos ir kitų neigiamų emocijų, sukilusių pačiame žmoguje. Tūkstančiai ligų pavadinimų (struma, žaizdos, cistos, miomos, hemorojus, alergijos ir t. t.) niekada neatspindi tikrosios jų atsiradimų priežasties. Medikai sėkmingai gydo tik bioenergetiškai silpnas piktybines ląsteles – nepiktybinius auglius, pusiau sėkmingai – bioenergetiškai stiprias, bet organizmui dar įveikiamas piktybines ląsteles, tačiau yra visiškai bejėgiai prieš stiprią bionergetinę agresiją turinčias piktybines ląsteles. Šios yra gyvybingesnės už normalias ląsteles, tad jų nenaikina nei pati stipriausia cheminė terapija, nei švitinimas. Šių agresyvių ląstelių apsauga sustiprėja, kai jos sudaro susirgimo židinį. Kuo židinys didesnis, tuo stipresnė piktybinių ląstelių kolektyvinė bioenergetinė apsauga. Taigi labai svarbi yra laiku atlikta atgaila – agresijos neutralizacija galvos smegenyse ir savalaikės medicininės profilaktinės bei gydymo priemonės židinių lokalizacijai. Svarbiausia yra suvokti, kad pyktis ir agresija naikina pykstantį, o ne u/pykdžiusįjį. Jeigu nori greičiau susinaikinti, pyk ant žmonių, likimo, valdžios, aukštink save, augink didybės maniją, puikybę ir kt. Pagieža yra pati geriausia trąša onkologinei ligai klestėti, ir net geriausias medikas čia nepadės, tik gal pratęs dvasines ir fizines kančias. Jeigu pats sau nepadėsi, tai ir Dievas tau nepadės! Jeigu pats neišsivalysi nuo susikaupusio tavo sieloje purvo, tai nepadės (arba labai menkai padės) nei tabletės, nei operacija. O to purvo, tų įvardintų ir neįvardintų nuodėmių būna ir “nesavų”. Kai kurios iš jų gali būti jau “duotos”, jos gali būti tarsi likimas, paveldėtas iš tėvų protėvių.

 

Manyčiau, teisingiau būtų sakyti ne “sveikame kūne – sveika siela”, o “sveikoje dvasioje – sveikas kūnas!” Išties, pasak filosofo Vydūno, jei žmogus teisingai mąstys, teisingai elgsis, tai jam nė į galvą neateis girtauti, rūkyti, išvesti iš dvasinės pusiausvyros aplinkinius ir pačiam priartėti prie pavojingos savižudybės, insulto, infarkto ar onkologinio susirgimo ribos. Jeigu žmogus mažiau gadins kitų gyvenimą, tai ir jo gyvenimas bus giedresnis, harmoningesnis.

 

Kiekviename iš mūsų yra “šėtono prado”. Visi mes esame nuodėmingi, tik vieni labiau, kiti mažiau, vieni vienokiomis ydomis aptekę, kiti – kitokiomis. Dėl to mes esame ir nuostabūs, ir puikūs, ir bent truputį, o kartais – ir tikri pabaisos. Viskas priklauso nuo dvasios ir sielos švarumo, padedančio ne tik atsverti gyvuliškus instinktus, bet ir įveikti juos.

Rekomenduojami video:


2500
4 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Gediminas

Prieštaravimu savo teiginiams rasta,bet yra ir teisingu teiginių ir labai vertų dėmesio,manau autorius dar turėtu daugiau padirbėti su savimi iki tobulesnio ir neprieštaraujančio pats sau ir tada išsireikšti plačiau,gal čia kaltas pats tas blogis kurio tamseję puse turi visi ir ne tik paveldima iš giminės ar įgyta kitaip egresijos forma,o tiesiog ja mes turime ir iš kitur pvz,iš pačios visumos,visatos energijos,nes mes daug ka paveldime… ir bloga energetika įgyjame ir iš maisto,mėsos kurios valgome į save genetiškai panašius iš kino filmų,oro,žemės ir dar kitų teiginių, begalės faktoriu kurių čia nebuvo minėta.

Bi

” O to purvo, tų įvardintų ir neįvardintų nuodėmių būna ir “nesavų”. Kai kurios iš jų gali būti jau “duotos”, jos gali būti tarsi likimas, paveldėtas iš tėvų protėvių.”

”Visų nesėkmių priežasčių reikia ieškoti savyje. Žmonės paprastai kaltina kitus, nes taip daug paprasčiau ir lengviau. Iš tikrųjų žmogus yra pats kaltas dėl savo nesėkmių, ”

???

Bi

keista-kiek žinau,tai kepenų niekada neskauda.Alkoholis-nuodas žmogui,tai koks tada ”gydytojas” yra ponas,jei veža alaus pavaišinti… Nesuprantu tokių išmąstymų,kad žmogus tik pats atsakingas už savo gyvenimą,ligas,elgesį,mintis,kai paskui aiškinama,kad vaikas gauna iš tėvų kažkokią tai agresijos,naikinimo ar pan. ”programą” .Vienas teiginys prieštarauja kitam…Jokios logikos

martyr

koks brainwashas :x

Minde

Kur tu cia brainwasha matai paranoike?

Taip pat skaitykite