NSO lokatoriaus ekrane

Belgų žurnalistės T. de Bross pasakojimas apie pastebėta neatpažintą skraidantį objektą viename iš karinių oro pajėgų štabo lokatoriaus ekrane.

Vieną dieną, praėjusi įvairiausius kontrolės punktus, aš atsidūriau po Briuseliu, kur įsikūręs Belgijos KOP štabas. Operatyvinio skyriaus vadas, pulkininkas de Brauveris, nedideliame kambarėlyje įjungė vaizdo grotuvą. Ekrane pasirodė naikintuvo F-16 naktį persekiojant NSO nufilmuota medžiaga. Tai buvo didžiosios medžioklės pradžia, kurios metu Belgijoje persekiojami NSO, deja, nesėkmingai.

Duomenys apie šią operaciją ilgai buvo įslaptinti. Jau nuo 1989 metų belgų kariškiai buvo pasirengę. Į štabą plaukdavo duomenys apie NSO, pastebėtus virš šalies teritorijos. Viskas prasidėjo 1989 metų lapkričio 29 dienos naktį, kai kelias valandas 30 žmonių grupių įvairiose vietose matė keistą trikampio formos aparatą, skrendantį žemai, nedideliu greičiu.

Į orą buvo pakelti du vienviečiai F-16 naikintuvai, ginkluoti raketomis. Pirmą kartą jie neaptiko nieko (antrą kartą – taip pat). Tačiau lapkričio 30 dieną po daugelio pranešimų (jų tarpe ir žandarmerijos) KOP štabas nusprendė viską kruopščiai ištirti, nes NATO lokatoriai, kontroliuojantys Belgijos oro erdvę, taip pat užfiksavo NSO.

Lokatorių veikimo spindulys ir lyguma leidžia aptikti bent kokį objektą, skrendantį 200 metrų aukštyje. Tačiau KOP, kad išvengtų klaidų, atliko papildomą tyrimą. Lokatoriai rodė NSO buvimo vietą, o ir meteorologinės sąlygos atmetė klaidos galimybę. Pasaulyje lėktuvai (kariniai ir civiliai) aprūpinami autoatsakikliais, leidžiančiais pagal koduotą signalą lokatoriaus ekrane atpažinti lėktuvą. Signalo atspindys, priimtas tą naktį, rodė, kad objektas skrenda neaukštai, 60 km per valandą greičiu, dažnai keisdamas kursą.

Du lėktuvai F-16 gavo įsakymą pakilti ir persekioti “svetimą”. Lėktuvų radiolokacinė sistema užfiksavo nežinomą objektą. Nufilmuotoje medžiagoje matosi šviesos dėmė, kuri virsta rombu. Abiejų lėktuvų lokatoriai automatiškai seka objektą, fiksuodami atstumą, skridimo greitį. Objektas visai šalia.

Naikintuvai aprūpinti automatiškai nusitaikančiomis raketomis, taigi taikinys būtų iškart sunaikintas. Tačiau šiuo atveju norėta tik atpažinti NSO. Lokatoriai šešias sekundes sekė objektą, skrendantį 200 km per valandą greičiu. Staiga NSO išvystė 1800 km per valandą greitį, nusileisdamas iš 3000 į 1700 metrų aukštį. Dar sekundė ir objektas, nusileidęs žemiau 200 metrų, dingo iš antžeminių ir lėktuvų radiolokacinių stočių ekranų, o vizualiai pamatyti NSO tarp mirgančių Briuselio priemiesčių žiburių neįmanoma.

Bet kuriuo atveju, F-16 negali pasivyti tokių NSO nedideliame aukštyje, kur oro tankis neleidžia pasiekti didesnio kaip 1300 km per valandą greičio. Viršijus šį limitą mažame aukštyje, subyrėtų turbinos, neatlaikiusios temperatūros.

Kitas valandas įvykiai klostėsi pagal tą patį scenarijų. Oficialioje ataskaitoje rašoma, kad lakūnams tris kartus pavyko perimti taikinį ir kiekvieną kartą NSO keitė taktiką, žaisdamas su naikintuvais slėpynių. Jis greitai nerdavo žemyn, kad pasislėptų nuo lokatorių, vėl pakildavo aukštyn, o NSO užfiksavus vėl nerdavo į apačią.

Šiuos manevrus žemėje matė daug žmonių, kurie pastebėjo ir NSO, ir naikintuvus. Tačiau niekas negirdėjo charakteringo garso, viršijus garso greitį, niekam nuo žemai skrendančio aparato sukeltos bangos neišdužo langų stiklai.

Tai buvo ko gero pirmas atvejis, kai žurnalistai susipažino su unikalia medžiaga. Pulkininkas de Brauveris buvo apipiltas klausimais. Pavyzdžiui, ar tai negalėjo būti oro balionas – zondas.

Tikrai ne. Objektas elgėsi taip, tarsi nepriklausytų nuo oro sąlygų – vėjo krypties, oro srautų. Prieš publikuojant medžiagą buvo atlikti tyrimai, kompiuteriu išanalizuoti duomenys, peržiūrėta videomedžiaga, filmuota iš naikintuvo. Tai nebuvo ir meteoritai ar raketų nuolaužos – juk jie nekrenta žemėn laužyta linija, o radiolokatoriai rodė dažną skrydžio krypties kitimą. Atmosferos sąlygos atmeta bet kokį elektromagnetinį fenomeną. Tai negalėjo būti ir “nematomas” amerikiečių lėktuvas F-117-A “Stealth”, nes jo minimalus greitis – 285 km per valandą, ir nė vienas lėktuvas negali žemai skristi 1800 km per valandą greičiu ir išvengti garso kuris atsiranda viršijus garso greičio barjerą. Tuo labiau, F-117-A niekada nebuvo dislokuotas Europos teritorijoje.