Žmonės, kurie turi angelą sargą

Džonas Reičesteris labai norėjo palikti savo gimtąją Angliją ir emigruoti į Ameriką. Labai stengėsi, kad tas jo noras kada nors išsipildytų. Dirbo labai sunkiai, kad galėtų iš atlyginimo atidėti bent kelis dolerius būsimai kelionei, o jo motina, labai tikinti moteris, kasdien meldėsi už savo sūnų, prašydama Dievo sėkmės ir sveikatos sūnui.

 

Taip slinko savaitės, mėnesiai ir metai, tačiau Džonas savo tikslo neatsisakė ir tyčia neieškojo sau kambario, nes buvo įsitikinęs, kad jo svajonė išvykti į Ameriką vis tiek greitai išsipildys.
Vieną vakarą sėdėdamas su draugais jis išgirdo, kad vienas transokeaninis laivas, plaukiantis į Niujorką, samdo žmones įgulai papildyti. Ta žinia jį taip sudirgino, kad jis negalėjo nurimti: sužinojo laivininkystės bendrovės, kuriai priklausė tas laivas, adresą ir tučtuojau užsiverbavo tam reisui kaip pagalbinis virtuvės darbininkas.Po šešių savaičių jis gavo žinią, kad yra priimtas ir lygiai po mėnesio anksti rytą turi pasirodyti prie nurodyto piršo Sautamptono uoste.

 

Jis pasijuto kaip septintame danguje, kad ta jo didžioji svajonė jau beveik išsipildė, ir ėmė kurti planus, kaip pradės gyventi Amerikoje ir kaip ten atidarys šikšniaus dirbtuvėlę. Paskui jis planavo kuo greičiau parsivežti ten savo gerąją motiną pagyventi saulėtoje Kalifornijoje, nes gerai žinojo, kad jai turi dėkoti už viską.

 

Suplanuotojo išvykimo išvakarėse jis surengė atsisveikinimo vakarėlį savo draugams. Kai gerokai įkaušęs Džonas iš savo pamėgtos smuklės išėjo namo, netikėtai gatvėje jį užpuolė keli plėšikai, partrenkė ir atėmė viską, ką turėjo. Atgavęs sąmonę pamatė, kad guli surištomis rankomis ir kojomis anglių rūsyje. Tik po pietų jam pagaliau pavyko išspjauti iš burnos nešvarų kamšalą ir prisišaukti pagalbą. Grįžęs į namus, papasakojo motinai apie savo nelaimę, ir ji tiesiog negalėjo patikėti, kad jos sūnui gaiėjo taip atsitikti – juk ji kasdien taip karštai melsdavosi, kad jam gerai sektųsi ir aplenktų visos nelaimės.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Per vakarienę jo motina tarė: „Džonai, man tikrai labai gaila, kad tau taip atsitiko, bet patikėk, kad Dievas žino, ką daro, o jo keliai nenuspėjami. Susirasi kitą laivą, kuris paims tave, nieko, kad jis nebus toks didelis ir greitas kaip šis… Tiesa, Džoni, o kaip gi vadinosi tas laivas?

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

„Titanikas”, – atsakė Džonas. – „Titanikas” jo vardas!

 

Po kelių dienų Džono motina vėl labai karštai meldėsi, nes dabar ji suprato, kad Dievas tikrai neapleido sūnaus, o kaip tik išgelbėjo jį nuo mirties, nes sutrukdė jam išplaukti su nelaiminguoju „Titaniku”, kuriam nuskendus, žuvo tiek daug žmonių.

 

Lygiai po metų mūsų draugužis Džonas jau kitu laivu laimingai atplaukė į Niujorką, iš ten negaišdamas laiko pasiekė Kaliforniją. Po ketverių metų jis ten atidarė savo dirbtuvėlę, netrukus parsikvietė ir motiną, kuri ten rado ne tik sūnų, bet ir marčią su mažu anūkėliu. Ji tikrai turėjo kuo rūpintis, tad net nebuvo kada pagalvoti apie gimtinę, pajusti tėvynės ilgesį.

 

Ši istorija dar labiau sustiprino mano pasitikėjimą pasąmone. Kaip galiu ant jos pykti už tai, kad, pavyzdžiui, važiuodamas į kokį nors svarbų susitikimą netikėtai patenku į spūstį: juk gal kaip tik tokiu būdu mano pasąmonė apsaugo mane nuo kokio nors nelaimingo atsitikimo. Juk aš prašiau jos saugoti mane ir mano gyvybę.

 

Jei nemokame nuolat kontroliuoti savo pasąmonės (o nepratusiam iš pradžių tai padaryti tikrai nelengva), tai savaime patenkame masinės sąmonės įtakon, o ji savo ruožtu yra labai smarkiai veikiama baimės, ligų, skurdo, nepriteklių. Tą visuomenės masinę sąmonę formuoja pasaulio gyventojų daugumos nuomonė, o prie jos platinimo ir jos diegimo į žmonių sąmonę labai daug prisideda laikraščiai, televizija, kinas, radijas, kasdieniniai pokalbiai draugų būryje ar net asmeniniai pokalbiai. To poveikio padarinius patiriame jau dvidešimt, trisdešimt ar dar daugiau metų ir jie nelabai tedžiugina. Todėl aš visada visiems patariu kartkarčiais kelias savaites atsiskirti nuo viso to, kad remdamiesi nauja patirtimi, naujais įspūdžiais galėtumėt patys įsitikinti, jog galima gyventi ir kitaip.

 

Viena motina kartą sapnavo, kaip jos dukrelė čiuoždama su dviem draugėmis įlūžo ir prigėrė. Kai kitą dieną grįžusi iš mokyklos jos dukra pasiprašė išleisti ją pačiužinėti kartu su dviem draugėmis ant netoliese esančio ežero, tai motina labai susijaudino ir papasakojo jai apie savo sapną. Dukrai to pakako, kad ji atsisakytų savo ketinimo. Užėjusioms pas ją draugėms, su kuriomis tarėsi eiti čiuožti, ji kartu su motina papasakojo apie tą sapną. Išklausiusios jų, draugės pažadėjo tą dieną neiti čiuožti. Tačiau išėjusios iš jos namų abi jau gatvėje pradėjo juoktis iš bailiukės, kuri taip išsigando kažkokio „kvailo sapno”. Viena kaimynė sakė pati girdėjusi, kaip jos apkalbėjo tą savo draugę, ir matė, kaip jos, nešinos pačiūžomis, pasuko ežero link.

 

Jos nuskendo lygiai taip, kaip tos mergaitės motina matė sapne. O mergaitė žinojo, kad jos motina moka atskirti, kas yra tik sapnas, o kas yra įspėjimas sapne, todėl ji pasiliko namie ir išsigelbėjo.

 

Kas nuolat treniruojasi dvasiškai, tas išmoksta tiksliai atskirti, ar sapnas yra įspėjimas. Mumyse esančios subtilios suvokimo antenos duoda pojūčiams reikalingus impulsus, kad jie galėtų teisingai atskirti normalų sapną nuo įspėjimo. Šias antenas turime tobulinti, kad jos būtų tokios jautrios kaip kūdikystėje. Taigi savo dvasinėmis treniruotėmis mes turime tarsi nuvalyti visas nuosėdas, kurios susikaupė ant jų per tą laiką, kol mes jomis nesinaudojome.

 

Kaip tik dėl to mes ir nesugebėjome išgirsti tūkstančių perspėjimų, nors pats priėmimo aparatas visą laiką veikė. Tik jis kaip saulė apsiniaukusią dieną: žinome, kad ji yra, tik pro debesis jos nematyti. Lygiai taip ir mūsų pasąmonė: ji tik tada gali gerai ir aiškiai vadovauti mums, kai mes esame pasiruošę ją išgirsti.

 

Ekstrasensorinis suvokimas nė kiek ne paslaptingesnis už pranašingus sapnus. Kadangi mes patys esame trijų matmenų, tai negalime įsivaizduoti, kad mūsų pasąmonė yra keturių matmenų ir kad ji gali matyti tai, kas įvyks ateityje, ir perspėti mus apie tai. Kadangi tokį apsaugos mechanizmą turi kiekvienas iš mūsų, tai negaišdami laiko nuo šiandien pradėkite jį aktyviai naudoti pagal paskirtį. Nesvarbu, ko jūs panorėsite – sveikatos, turtų, laimės ar tik didesnio pasitenkinimo: jūsų pasąmonės atitinkamas skyrelis jau daug metų laukte laukia, kada jums prisireiks jo paslaugų. Taigi tik įsakykite jam!

Rekomenduojami video:


2500
9 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
moksliukas

tikra tiesa raso

Alyva

Turiu angela sarga daug kartu yra padėjes.

taspats

Yra pastebėta,kad “lėtaeigiai”žmonės žymiai dažniau išvengia nelaimių negu greitos reakcijos,aktyvesni asmenys.Galime manyti,kad ramus ir lėtas gyvenimo būdas turi privalumą tuo,jog leidžia labiau pajusti perspėjimus iš aukščiau,nes yra daugiau laiko apie tai pamąstyti.O kad lėto gyvenimo žmonės gyvena ilgiau patvirtina ir statistika.

ugnuzele

Aš nežinau tikėti ar ne, bet keletą kartų sapnavau sapnus ir jie išsipildė net kraupoka pasidarė

dalija

Mane irgi angelas apsaugojo,nes dingo noras eiti ten, kur galvojau

nenaujas

as jau 3men esu londone ir negaliu isvykt.jau 3 skrydzius prasvilpiau snd turejau but deportuotas mane palydejo migracijos tarnyba iki vartu turejau skrist i frankfurkta ir ten persest i kita lektuva i vilniau oro uosta,ir kaip jus manot pavelavau 2min i lektuva…liuks

Julija

Aš dažnai sapnuoju pranašiškus sapnus, bet ryte dažniausiai jų nepamenu, o kai esu šalia to pavojaus kurį susapnavau aš ir vėl matau viską, kaip viskas įvyks, ir tada tiesiog bandau apsisaugoti. Mes turėtume labai dėkoti pasamonei, nes ji mus saugo.

RITOSA

TIKRA TEISYBE APIE PERSPEJAMUS SAPNUS,KA SAPNAVAU ,LABAI TIKSLIAI IR VISKAS IVYKO.BET ,KAIP GALIMA ZINOTI AR SAPNAS ISSIPILDYS AR NE?TADA NORS PASISAUGOTUM…

Inkognito

deja pasamonei įsakinėti yra per daug pavojinga,ji arba pati savo noru padeda Jums arba tyli,net kai gresia mirtinas pavojus. Norint gerai sutarti su pasamone reikia klausyti ir savo sąžinės balso nes jie vienas nuo kito neatskiriami.
Juk hitlerio pasamonė neįspėjo jo asmens,kad jo pradėtas karas bus pražūtingas jam pačiam.

Jaunelis

Vandenynus kartais vadina okeanais,o transokeaninis reiskia,kad laivas yra pakankamai didelis ir galingas plaukioti vandenynais(ne tik Atlanto).

Vilius

Transokeaninis laivas… Transatlantinis turi buti :D gerai dar , kad ne Titanic`as :D skrydziai is europos i jav irgi vadinas transatlantiniai ne okeaniniai , jei verciat tai verskit iki galo, o ne puse zodzio isverti ir sakai, “vuoi, pavargau” :D

Taip pat skaitykite