Paslaptingoji Džuna – kas ji? (II)

Pirmąją dalį skaitykite čia.

 

EILUTĖS IŠ LAIŠKŲ

 

„Jau po antro seanso pasijutau geriau. Kardiograma tapo stabili. Širdis plaka stipriai ir patikimai. Dabar galiu bėgioti ir greitai vaikščioti…

 

Bet čia esu ir tam, kad galėčiau tirti Džunos gydymo metodus. Mes girdėjome apie juos Olandijoje, be to, skaičiau ta tema daug mokslinės literatūros. Džuną gerai pažįsta ir Europoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aš keletą kartų mačiau ją dirbančią su pacientais ir buvau sužavėtas jos sugebėjimu pasirinkti ir taikyti gydymo metodus. Šnekėjausi sujos pacientais, gydytojais. Ir padariau išvadą, kad jos gydymas prilygsta realiems ir efektyviems vaistams. Žinau, kad ji išgelbsti labai sunkių ligonių gyvybes”.

 

DŽEIMSAS DIFERENSAS, profesorius, olandų medikas

 

„Nuoširdžiai dėkoju Džunai už gydomuosius seansus, jos pamokas. Noriu šiai mielai, visada jaunai moteriai pareikšti didžiausią pagarbą užjos pasiaukojimą žmonėms ir dalijimąsi ta dovana, kurią jai davė žvaigždės.

 

Lenkiuosi Džunai už jos išmintį, gerą širdį. Ačiū Jums, Džuna. Ilgų Jums gyvenimo metų, kad galėtumėte skleisti tarp žmonių gėrį”.

 

Su pagarba L. KULČIKAS Odesos sritis, Beriozovka

 

„1977 metais man diagnozavo auglį. Kamavo stiprūs galvos skausmai, nuo kurių net sutrikdavo širdies veikla. Persirgau stenokardija, ištiko rimtos hipertoninės krizės. Gydytojai pasiūlė operuotis. Rizika didžiulė, ir aš nesutikau. Kreipiausi į Džuną. Po jos gydymo galvą skau¬da tik tada, kai labai pavargstu. Širdies skausmų dabar beveik nejaučiu”.

 

A. ZAVIDOVSKAJA

 

„Kamavo tiesiosios žarnos opa. Gydžiausi Maskvos proktologijos institute, kitose gydymo įstaigose. Tbilisyje man porą kartų siūlė operuotis. Nuvažiavau pas Džuną. Po antro gydymo kurso skausmai liovėsi. Iš viso buvo 15 seansų. Dabar jaučiuosi puikiai”.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

K. TEGIZAS

 

Ir dar daugybė laiškų… Apie įvairias ligas, parašytų ne viena kalba.

 

Maskvoje Džuna susipažino su daugeliu artistų. Tačiau nepapras¬tai šilti santykiai ją siejo su Arkadijum Raikinu. Kai jie susipažino, A. Raikinas jau buvo invalidas. Vaikščiojo su ramentais. Kol užlipo laiptais iki Džunos buto, labai pavargo, nes be kitų pagalbos jau negalėjo vaikščioti.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

„Po pirmojo seanso, — rašė A. Raikinas, — pasijutau daug stipresnis. Po pirmojo seanso! O seansas trunka ne ilgiau kaip 15—20 minučių. Tiesiog nepažinau savęs, savo kūno. Jaučiausi puikiai. Nebe-kamavo širdies skausmai, lig tol varginę mane. Užmiršau juos… Po kiek¬vieno seanso jaučiausi vis geriau. O seansų iš viso buvo trylika. Pažįstami, sutikę mane, negalėjo patikėti, kad tai žmogus, kuris iš sanatorijos grįžo su ramentais. Deja, ten man medikai nepadėjo… Dievinu Džuną. Ji puiki gydytoja. Tai, ką ji daro, — nuostabu”.

 

Tai ištrauka iš atsiliepimo, kurį parašė Arkadijus Raikinas. Iki susitikimo su Džuna jis manė, kad jau nebegalės dirbti scenoje. Tačiau netrukus A. Raikinas vėl pasirodė estradoje. Be to, ėmėsi kurti Maskvoje savo teatrą. O nuomonės apie Džuną nepakeitė iki pat mirties.

 

Daug gražių žodžių Džunai paskyrė Rasulas Gamzatovas:

 

„Kai atėjau pas Jus, buvau panašus į pažodžiui išverstą eilėraštį, kuriam visada trūksta rimo, ritmo, harmonijos, gražių ir melodingų žodžių. Iš Jūsų išėjau kaip originalus vertimas. Jūs grąžinote man gyvąją poezijos versmę ir padėjote atsikratyti stingulio…”

 

Džunos portretą „piešė” ir Robertas Roždestvenskis:

 

Tos rankos išgydančios Džunos, —
Savybė reta jai duota.
Ir mokslas nustebęs: nebūna
Dalykų tokių niekada.
Kaip kylanti gulbė juodoji,
Nematomos galios pilna,
Sveikatą kitiems dovanoja
Pirštus teištiesus jinai.
Kaip viską didingai ji daro
Viltingai iškėlus rankas.
Lyg stiklą valytų nešvarų —
Kančia jį užtemdė kažkas.
Aš netikiu! Laikas nebėga
Prie durų, plačiai atvertų.
Aš netikiu! Skausmas atlėgo…
Bet netikiu! Nesuprantu!
Pečiai jos pakumpę, kaulėti,
Ir šiaušias žvaigždėta gija.
Lengviau, paprasčiau — netikėti,
Negu tai suvokti, deja…
O gal jos ranka paprasta
Kaip sąžinė, esmės giliausios
Per amžius gamtos mums tiesta?
Džuna vėl pavargusi gydys,
Jos delnas per erdvę nuslys…
Triukšminga, butas nedidelis,
Už lango — dienos klegesys.
Jau medžiai atgyja, lapoja,
Bulvaruose dega laužai…
Jos rankos lyg paukščiai plasnoja
Ir žino, ką kuria gražiai.

 

„Kartą, — pasakoja Džuna, — pas mane motina atsivedė du sūnus — Ženią ir Andriušą. Vyresnysis sūnus Ženia gimė laiku ir svei¬kas. Tačiau netrukus moteris ėmė baimintis — mažylis nereagavo į garsus. Sulaukęs vienerių metų, berniukas nepradėjo kalbėti, ir motina parodė jį otolaringologui. Paaiškėjo, kad Ženia gimė kurčias. Tada moteris nusprendė gimdyti antrą kūdikį. Deja, ir šis gimė kurčias. Ką turėjo daryti dviejų kurčių vaikų motina? Ji atliko žygdarbį — išmoko kurčnebylių kalbą ir vakarais sekdavo sūneliams pasakas, kurios visada laimingai baigdavosi.

 

Kartą jaunėlis, išklausęs pasaką, pravirko ir paklausė:

 

— Mama, kada ateis gerasis burtininkas ir išgydys mudu su Ženia?

 

—Ateis, — atsakė jam nelaiminga motina, — tikėkite ir laukite. Taip ir gyveno abu broliai. Vyresnysis suaugo, vedė, bet jo žmona — miela jauna moteris — taip pat buvo kurčnebylė.

 

Nežinau, kokiu būdu šeima išgirdo apie mane ir mano gydymo metodą, tačiau kartą jie visi trys pasibeldė į mano duris. Apžiūrėjau brolius ir supratau, kad galiu jiems padėti. Jie turėjo klausą, bet tokią silpną, kad galėjo išgirsti nebent ties ausimi nugriaudėjus) patrankos šūvį. Aš neperdedu, tai buvo klausos užuomazgos.

 

O su kokiu užsidegimu ir atkaklumu aš dirbau! Kartais man nu¬svirdavo rankos, norėjos viską mesti ir bėgti. Šitiek ligonių laukia mano pagalbos, o aš visą laiką skiriu kurčnebyliams broliams. Bet kai prakalbo jaunesnysis… Niekada neužmiršiu tos dienos. Pirmasis jo ištartas žodis buvo „mama”. Šiuo žodžiu jis kreipėsi į mane. Paskui prabilo ir vyresnysis. Tada jau viskas priklausė nuo pačių brolių užsispyrimo ir atkaklumo. Dabar jie abu girdi ir kalba. Jų pavardė Anochinai…”

 

Džuna dirbo barmene, medicinos seserimi, dainavo, vaidino ki¬ne, kol galiausiai atėjo pas mokslininkus. Šie buvo nustebę: jos rankos „dirbdamos” taip įkaisdavo, kad neprisiliesdamos sušildydavo kito žmogaus kūną. Panaudodama šią energiją, Džuna daro ligoniams bekontaktį masažą („rankų uždėjimo” metodas). Jos gydymo metodika grindžiama fiziniu poveikiu, o ne hipnozės įtaiga. Tai patvirtino daugelis tyrimų. Antai tarp paciento kūno ir Džunos rankų padėjo stiklinę plokštelę, nepraleidžiančią infraraudonųjų spindulių. Pacientas nieko nejautė. Plokštelę nuėmė — poveikis buvo akivaizdus.

 

Kas gi ta paslaptingoji energija, kurios egzistavimu daugelis mokslininkų ir šiandien abejoja?

 

Mokslininkai A. Gurvičius, B. Kaznačejevas kartu su J. Guliajevu ir E. Godiku nustatė, kad visi gyvi organizmai, nesvarbu, kiek jie išsivystę, turi savo energetinį lauką. Jj sudaro beveik visos žinomos fizinės energijos formos.

 

Šaltinis: visokybes.com

Rekomenduojami video:


2500
3 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
shin

sita moteris aferiste……

aliosha

i vasaros 5, ten taves lauks…:)

as

kur reikia kreiptis???

Taip pat skaitykite