Tomo Edisono aiškiaregys

1920 m. pradžioje, Edisono laboratorijoje Vest Orandže, Niudžersio valstijoje buvo atliktas neįprastas eksperimentas. Tomas Alva Edisonas, elektrinės lemputės išradėjas ir daugiau kaip 1400 patentų autorius, atliko keliolika bandymų. Tačiau šįkart išbandyta ne kokia nors technikos naujovė, o žmogus.
 
Mažaūgis apvalainis prūsas, kažkada pakeitęs vokišką vardą ir pavardę Bertold Riess į amerikietišką Bert Reese, iš pirmo žvilgsnio nebuvo panašus į žmogų, kuris patrauktų Edisono dėmesį. Išankstinė informacija apie jį greičiau galėjo sukelti eksperimento dalyvių įtarimą. Tai ir atsispindėjo daugelio veiduose. Tačiau ta nuostaba tuoj turės pasikeisti. Rysas paprašė Edisono daugiau darbuotojų – nesvarbu kiek. Prašymas buvo įvykdytas. Po to Rysas paprašė vieną jų nueiti į gretimą kambarį. Ten jam buvo liepta ant popieriaus lapelio surašyti savo motinos mergautinę pavardę, gimimo vietą ir keletą asmeninio pobūdžio duomenų, žinomų tik jam vienam. Užrašęs jis turėjo pridėti popieriaus lapą prie savo kaktos.
 
Po trumpo susikaupimo Rysas visų akivaizdoje neužsikirsdamas ėmė cituoti visą ant popieriaus užrašytą tekstą. Viskas sutapo – iki menkiausio žodelio. Be to, Rysas pareiškė, kad tas vyras su savimi nuolat nešiojasi kišeniniame laikrodyje talismaną – dešimties kronų monetą. Ir tai buvo tiesa. Šį talismaną asistentas dar buvo įvyniojęs į laikraštinio popieriaus skiautę, bet iš prietaringumo niekam ir niekada to nepasakojo. Kaip Rysas tai sužinojo, neaišku.
 
Ir tai ne vienintelė Ryso mįslė. Dabar į veiksmą įsijungė pats Edisonas. Jis paliko Rysą asistentų ir stebėtojų apsuptyje, o pats nuėjo į kitą, gana toli nuo pirmojo esantį firmos pastatą. Ten ant popieriaus skiautės užrašė sakinį „Ar yra kas geresnio už nikelio hidroksidą alkaloidinėms baterijoms?“, tvarkingai sulankstė ir paslėpė skiautę po kišeninio laikrodžio dangteliu. Po to grįžo pas Bertą Rysą. Prūsas iškart pasitiko Edisoną tokiais žodžiais: „Ne, misteri Edisonai, alkaloidinėms baterijoms nėra nieko geresnio už nikelio hidroksidą“.
 
Šiam vyrui Tomas Alva Edisonas skyrė ne tik savo brangų laiką, bet ir parašė staipsnį vienam solidžiam žurnalui, kuriame stebėjosi Ryso sugebėjimais. Be to, jis nuolatos gynė pastarąjį nuo nesibaigiančių mago Hario Hudinio antpuolių. Edisonas dar parašė laišką „New York Evening Graphic“ vyriausiajam redaktoriui, kuriame teigė, jog Ryso sugebėjimai ir padorumas nekelia jokių abejonių.
 
Tokia Edisono laikysena kėlė nuostabą, nes paprastai tokius dalykus, kaip minčių skaitymas ir pan., jis laikė grynais niekais. Išradėjas visada mielai priimdavo Rysą, o tokios privilegijos nepelnė net daugelis Amerikos turingųjų ir galingųjų. Keistasis vokietis gimė 1851 metais Pudevice, netoli Pozeno, tuometinėje Prūsijoje. Kaip ir reikėjo tikėtis, būta daugybės bandymų jį demaskuoti, kaltinimų apgavyste, tačiau tie bandymai ir kaltinimai nė karto nepasitvirtino.
 
Prieš atvykdamas į JAV tuoj po antrojo pasaulinio karo, Rysas Europoje jau buvo iškėlęs neišsprendžiamų uždavinių ne vienam specialistui, mokslininkui, žurnalistui ar kitokiai garsenybei. Amerikiečiams sekėsi ne ką geriau, tarp jų prezidentu Vudrovui Vilsonui ir Vorenui G. Hardingui. Po to į Rysą dėmesį atkreipė Tomas Alva Edisonas. Po nuodugnių patikrinimų atkrito bet kokios abejonės neįprastais Ryso sugebėjimais.
 
Ištrauka iš Viktoro Farko knygos „Fantastiškoji Tikrovė“,
išvertė Aleksandras Krasnovas. Speciali padėka vartotojui: bin

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Minde

Idomus zmogus, gaila tik kad mazai info apie ji parase

Vilma

Kazkodel tikiu, jog tas zmonug turejo kazkokiu galiu, nes visgi apie ji kalbejo ne siaip nezinoma asmenybe, o pats Edisona – tai jau daug ka pasako.