Suaugę alkoholikų vaikai meluoja ir tada, kai būtų lygiai taip pat paprasta sakyti tiesą

Ir tai nieko keisto. Juk gyvenimas alkoholio veikiamoje šeimoje nuo pat pradžių grįstas melu. Tokioje šeimoje meluojama nuolat. Meluoja tiek pats alkoholikas, tiek kiti šeimos nariai – vienas kitam ar aplinkiniams – slėpdami savo paslaptį ir dangstydami alkoholiką. Tad tokie vaikai taip įpranta meluoti, jog jiems šis procesas tampa įprastu ir natūraliu.

Jie meluoja ne todėl, kad yra blogi, ar nori kažką apmulkinti. Tiesiog, sakyti tiesą jiems yra sunkiau, nei pameluoti. O gal tai tiesiog bandymas išgyventi? Prisitaikyti prie aplinkos ir būti „tokiu kaip visi“.

„Namie melas buvo laikomas priimtina norma, greit įsisąmoninote, kad ir jums jis gali patarnauti. Kartais tai itin lengvindavo gyvenimą. Pamelavę, kad darbą atlikote, galėdavote kurį laiką patinginiauti. Sumelavę, kodėl negalite pasikviesti draugo į svečius arba kodėl vėlai grįžote namo, išvengdavote nemalonumų.“ – savo knygoje „Suaugę alkoholikų vaikai“ teigia Dr. J. G. Woititz.

Melas tapo tarsi širma, kuria prisidengus galima bent trumpam pabėgti nuo tiesos.

Tačiau ar tikrai reikia meluoti ir tada, kai galima sakyti tiesą?

Įpročio meluoti iš tiesų gali būti itin sunku atsikratyti, nes vaikystėje, nepasakę tiesos, ką nors laimėdavote. Kai suaugote, supratote, kad meluoti nebeverta, bet giliai įsišaknijęs įprotis išliko. Žinoma, blogo įpročio galima atsikratyti, kai užklumpa viso to melo pasekmės. Bet gal geriau nustoti meluoti dar iki tol, kol reikės už viską atsakyti? O kaip tai padaryti?

Pirmiausia reikia atskirti sąmoningą melą nuo nevalingo. Sąmoningas melas gali duoti šiokios tokios naudos. Tačiau tik jums patiems spręsti ar norite bent kartais pameluoti, ar visada sakyti tik tiesą. Tačiau galite atsisakyti įpročio, verčiančio meluoti nevalingai, kurio nepajėgiate kontroliuoti.
Pirmas žingsnis, siekiant atsisakyti bet kokio blogo įpročio, yra savistaba. Meluodami nevalingai, ne visada pastebite, ką darote. Tad pažadėkite sau šiandien nemeluoti. Visą dieną. Ir pažiūrėkite kas bus. Jums arba pavyks, arba ne.

Jei išlaikėte testą – nuostabu. Kaip jautėtės? Buvo lengva? Sunku? Jei nepavyko išsilaikyti, aprašykite kaip viskas vyko – ką pamelavote ir kokios sukosi galvoje mintys prieš pameluojant. Dienos pabaigoje įvertinkite savo veiksmus. Nesmerkdami savęs už tai, kad nepavyko išsilaikyti. Verčiau pamąstykite ir panagrinėkite savo elgesį. Šitaip geriau susipažinsite su savimi. Kitą dieną vėl pradėkite tuo pačiu pažadu.

Taip darykite tris ar keturias dienas. Tada įvertinkite pažangą. Jei ir toliau nepavyksta nė dienos išgyventi nesumelavus, pasižadėkite sau, kad kitą kartą pagavę save meluojant, prisipažinsite ir pasakysite tiesą.

Tai ilgas ir sunkus procesas, nes siekiant atsikratyti įsišaknijusio įpročio, reikia įdėti daug darbo. Kai kurių bėdų atsikratome lengvai, o kitoms reikia kur kas daugiau pastangų ir net pagalbos iš šalies. Tik svarbu nesmerkti savęs už tai. Laikykitės pažadų, nemeluokite patys sau ir dirbkite. Net jei atrodo, kad einasi sunkiau, nei tikėjotės.

„Kiekvieną dieną savimi patikėkite iš naujo. Kasdien įdėdami pastangų, galite pakeisti bet kokį blogą įprotį.“

Iki kitų susitikimų.
Parengė Rasa Banelė
Parengta remiantis Dr. Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“