Mistiškas daiktas pavadinimu veidrodis

Okultistų manymu, veidrodžio atspindys – toli gražu ne optinis reiškinys ir ne haliucinacija, o visiškai realus kūnas, sudarytas iš subtilaus eterio. Naujausi tyrinėjimai įrodė, kad dėl atsispindinčių erdvėje prieš veidrodį energijų iškyla holografiniai vaizdiniai. Šias hologramas mes ir matome veidrodyje. Manoma, kad erdvė prieš veidrodį ir kitus atsispindinčius paviršius užpildyta subtilios energijos objektais – optinėmis hologramomis. Jeigu tai tiesa, galima padaryti labai svarbią išvadą. Pirma – šie psichiniai objektai gali suteikti informaciją apie greta mus egzistuojantį nematomą pasaulį, apgyvendintą gyvų astralinių būtybių ir mirusių žmonių sielų. Antra – šie objektai gali turėti įtakos žmogaus psichikai.

Paracelsas manė, jog veidrodžio paviršius yra tam tikras tunelis, per kurį astralinė informacija patenka į fizinį pasaulį ir paveikia žmogaus būseną. Naudodami įtaigą, medikai tuo naudojosi jau praeitame amžiuje. Ir šiandien kiekvienas psichiatras žino apie hipnotines veidrodžio savybes.

Psichinių objektų pavidalai prieš veidrodį priklauso nuo mūsų pačių, nes dalis šių objektų yra mūsų pačių emocijų ir minčių formos. Žmogus gali kurti, projektuoti subtilius vaizdinius.

Vaizdinius žmogus projektuoja per akis. Pavyko netgi nufotografuoti šiuos vaizdinius. Japonai sukūrė ypatingai jautrų ekraną, kuriame atsirasdavo įvairių vaizdinių kontūrai, jeigu kas nors įdėmiai į jį žiūrėdavo. Daugelio tyrinėtojų nuomone, kankorėžinė liauka irgi gali skleisti spindulius energetiniame lygmenyje. Ezoterikoje šis organas vadinamas trečiąja akimi. Manoma, kad šis energetinis centras atsakingas už žmogaus intelektą ir gaudamas informaciją apie praeitį bei dabartį, gali kurti minties foemas.

Pasak legendos, veidrodį žmogui, kad jis nebūtų vienišas, padovanojo tamsos tarnai, mat vienatvė išskaidrina sąmonę, o tai nepatinka tamsai. Būrimas su veidrodžiu visada buvo laikomas pavojingu, ypač nervingiems ir jautriems žmonėms. Nepasiruošę žmonės gali patekti į žemutinius astralo sluoksnius, galima gauti tokį energetinį smūgį, kad neišlaikys psichika, gali ištikti mirtis. Paprastai tokia mirtis aiškinama kaip netikėtas infarktas, nors žmogus anksčiau nesiskundė širdimi, arba įvardijama kaip savižudybė.

Magijai dažniausiai buvo naudojami truputį išlenkti juodieji veidrodžiai. Manoma, kad už stiklo esantis juodas paviršius pašalina kliūtis – esant silpnam apšvietimui veidrodis sugeria didelę dalį šviesos ir atspindi iš esmės subtilias energijas. Išgaubtas paviršius leidžia surinkti astralinę šviesą į vieną fokusą. Jeigu į šį fokusą nukreipiama akis, po kurio laiko ji pradeda matyti aiškiaregiškai. Naujausi tyrinėjimai distancinių sąveikų srityje patvirtino šį efektą. Vadinamųjų Kozyrevo veidrodžių dėka tyrinėtojai gauna nuostabius rezultatus. Žmogus, apsuptas specialiai išgaubtų aliumininių veidrodžių sistema, t.y. atsidūręs savo paties atspindžių ir spinduliavimo fokuse, staiga pradeda matyti keistus vaizdinius. Kai kurie iš jų atkeliavę iš praeities, kai kurie – iš dabarties.

Manoma, kad toks aiškiaregystės efektas būtų dar stipresnis, naudojant stiklinius veidrodžius. Tokie veidrodžiai turi du paralelinius paviršius: nepermatomą blizgantį metalinį paviršių ir pusiau permatomą, prieš stiklą. Patekę į “spąstus” tarp šių dviejų atsispindinčių paviršių, mūsų minčių sukurti vaizdiniai gali būti ryškesni. Veikimo principas panašus į lazerio: šviesa, patekusi į lazerio kristalą ir daugybę kartų atsispindėjusi nuo jo veidrodinių tinklelių sustiprėja taip, kad pramuša pusiau permatomą veidrodį ir išsiveržia galingu impulsu. Gali būti, kad panašus procesas vyksta ir su mūsų minties formomis, patekusiomis į veidrodį ar krištolinį rutulį.

Rytuose plačiai paplitusi nuomonė, kad veidrodžiais galima pritraukti gerąsias energijas. Kinijoje sugebėjimas namuose tinkamoje vietoje pakabinti veidrodžius laikomas tikru mokslu. Manoma, kad veidrodis ne tik panaikina netoliese esančios sienos slegiantį įspūdį, bet ir gali pripildyti namus pranos. Ši priemonė dažnai naudojama sveikatai sustiprinti. Ligoniams, kurie negali išeiti į lauką, rekomenduojama per veidrodžius ne tik pasisemti energijos iš aplinkos, bet netgi gydyti sergantį organą. Rekomenduojama veidrodį pakabinti taip, kad į jį 45 laipsnių kampu kristų šviesa iš lauko. Atspindžio srautą reikia nukreipti į akis (bendram organizmo sustiprinimui) arba į kūną.

Perspėjama, kad taip negalima elgtis, sergant kurio nors organo uždegimu – energijos perteklius gali dar labiau suaktyvinti procesą. Per stiprus energijos srautas namuose gali prislopinti gyventojų energiją, išbalansuoti jų organizmus ir net sukelti ligas. Kovijant su tokiais energetiniais skersvėjais, taip pat plačiai naudojami veidrodžiai. Jei energija, patenkanti pro lauko duris, įsibėgėja ilgame koridoriuje ir atsitrenkia į mažą patalpą (virtuvė, vonia), rekomenduojama ant išorinės tos patalpos durų pusės pakabinti veidrodį. Norint sustabdyti stiprų energijos srautą, sklindantį nuo kelio ir atsiremiantį į namą, priešais įėjimą taip pat pakabinamas veidrodis. Pakabinamas ir prieš langus, kad atspindėtų blogą kaimyno ar pastato (fabriko, kalėjimo, ligoninės) energiją. Nuo slegiančio didelių pastatų poveikio gelbsti išgaubti veidrodžiai, kurie iškreipia atspindį ir tokiu būdu išsklaido energiją.

Okultistai teigia, kad veidrodžiai gali atspindėti žemųjų astralų energiją, kuriai žmogus ypač jautrus, kai miega. Jei šis energijos srautas bus nukreiptas į lovą, kur miega žmogus, gali prasidėti naktiniai košmarai, chroniška nemiga, nuovargis ir t.t. Jei nėra galimybės perstatyti baldų arba perkabinti veidrodžio, siūloma nakčiai uždengti veidrodį.

Kinijoje kur nors ant lovos ar šalia jos pritvirtindavo mažus, būtinai apvalius žalvario veidrodėlius, blizgančia puse nuo žmogaus. Buvo manoma, kad piktosios dvasios pamatys savo atvaizdą veidrodyje ir išsigandusios pabėgs. Panašiai slopinamos radiobangos, jei į jas nukreiptas atspindintis paviršius. Panašus procesas vyksta ir su neigiamomis energijomis.

Neutralizuojanti veidrodžių savybė naudojama panaikinant patogenines zonas, t.y. energetinius srautus (stulpus), kurie kyla iš žemės. Jų paviršiaus plotas nėra didelis, tačiau labai koncentruotas. Todėl lovą ir kitus baldus reikia pastatyti taip, kad ta vieta, kur praleidžiame nemažai laiko, nebūtų pavojingoje zonoje. Jei baldų perkelti negalima, padeda veidrodžiai. Specialistai mano, kad padėjus veidrodį patogeninės zonos vietoje, pavyzdžiui, po lova, atsispindinčiu paviršiumi žemyn, galima gerokai sumažinti, o kartais ir visiškai panaikinti kenksmingą spinduliavimą. Taip pat rekomenduojama lovos, stalo, kėdžių apačioje priklijuoti kryžių iš folijos. Toks blizgantis kryžius ne tik atspindi energiją, bet ir išsklaido ją. Manoma, kad iškart pagerėja miegas, dingsta nervingumas.

Atsispindintis veidrodžio paviršius gali ne tik neutralizuoti pavojingą spinduliavimą iš žemės gelmių, bet ir teigiamą kosmoso energiją. Iš viršaus krintanti ir atsispindinti energija tarsi pati save neutralizuoja, todėl nuo seno nerekomenduojama laikyti veidrodėlio atsispindinčia puse į viršų.
 
Svarbu, iš kokios medžiagos padarytas veidrodis. Tamsios spalvos metalai (bronza, varis, žalvaris, auksas) geriau sugeria šaltą Mėnulio, griaunančios IN energiją ir atspindi Saulės JAN energiją. Ilgai buvo neaišku, kodėl garsieji Venecijos veidrodžiai teigiamai veikia nuotaiką ir savijautą. Viena iš italų meistrų paslapčių yra ta, kad gamindami veidrodžius, jie pridėdavo truputį aukso, nuo ko veidrodžiai įgaudavo malonš tamsų atspalvį.

Kuo mažiau namuose atsispindinčių paviršių, tuo geriau. Labai svarbu jausti tinkamą atstumą nuo veidrodžio. Tik tam tikrose vietose, savotiškąjame fokuso taške susidaro galingas atiprinantis efektas. Jei truputėlį toliau ar arčiau nuo to taško – veidrodis ima kaip vampyras siurbti energiją. Negalima per ilgai žiūrėti į savo akis veidrodyje – prarandama daug energijos.

Nerekomenduojama veidrodžio kabinti pernelyg žemai, kad jis nenupjautų aukščiausio šeimos nario galvos. Tokiu atveju susilpnėja jo energetika, jam skauda galvą. Dėl tos pačios priežasties veidrodžiai nekabinami per aukštai. Labai kenkia žiūrėti į veidrodį prietemoje ar prie dirbtinio apšvietimo.

Paties geriausio veidrodžio paviršius ne tik atspindi, bet ir sugeria dalį energijos. Veidrodžiuose išlieka visa informacija, kurią jie kažkada įsiminė ir ji perduodama į mūsų pasąmonę.

Sudužęs veidrodis – nelaimė. Net suskilusio laikyti negalima. Bet koks įtrūkimas, plyšys tvirtame paviršiuje ar stikle yra spinduliavimo, dažnai pavojingo, šaltinis. Daug kartų sustiprėjęs nuo plyšio sienelių atsispindinčio paviršiaus ir išsiveržęs į priekį energijos veikimas gali būti pavojingas. Iš esmės tai energetiniai ašmenys. Ypač pavojingi suskilę seni veidrodžiai. Per įtrūkimus jie išlaisvina ir išspinduliuoja susikaupusią neigiamą buvusių šeimininkų energetiką. Sudužusių veidrodžių patogeninį veikimą lemia ir kiti faktoriai. Aštrūs kampai spinduliuoja koncentruotos energijos srautą.
 
Pastebėta, kad veidrodžiai kartais patys skyla šeimininko mirties išvakarėse. Manoma, kad veidrodis įtrūksta, kai neatitinka į jį pažvelgusio žmogaus ir jo astralinio kūno energetika, kuri jau kitame išmatavime jaučia artėjančią mirtį.