Prognozė: vasaros Europoje taps kaip niekad kepinančios

Vasaros Europoje ir kitur šiauriniame planetos pusrutulyje taps kepinančios ir tai spės pajusti dabar gyvenanti žmonių karta.

 

Tokią išvadą pateikiančios naujos tyrimų ataskaitos duomenimis, negrįžtami pokyčiai pasaulyje galėtų įvykti per artimiausius 20 arba 60 metų, jei ir toliau didės vadinamųjų šiltnamio dujų emisijos, rašo „LiveScience“.

 

Studiją atlikę Stanfordo universiteto mokslininkai teigia, kad tropiniuose regionuose Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje „beprecedenčiai vasaros karščiai“ gali prasidėti per artimiausius du dešimtmečius.

 

Tuo metu vidutinėse platumose Europoje (ir Lietuvoje), Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje didžiuliai vasaros orų temperatūros pasikeitimai, tikėtina, įvyks per artimiausius 60 metų, mano tyrėjai.

 

„Pagal mūsų prognozes, didelės planetos teritorijos, tikėtina, sušils taip greitai, kad iki šio šimtmečio vidurio net ir vėsiausios vasaros bus karštesnės nei karščiausios vasaros per praėjusius 50 metų“, – sakė studijai vadovavęs Noah Diffenbaughas.

 

Tyrimą atlikę mokslininkai analizavo daugiau nei 50 bandymų su klimato modeliais, tarp kurių – kompiuteriniai modeliavimai šiam amžiui (kai laukiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų padidėjimo) bei praėjusiame amžiuje formuluotos prognozės, teisingai nuspėjusios klimatą praėjusiems 50-čiai metų. Tyrėjai taip pat peržiūrėjo istorinius duomenis iš meteorologinių stočių visame pasaulyje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Rezultatai parodė, jog greičiausiai kaista tropikai. „Nustatėme, kad pats artimiausias sezoninių karščių padidėjimas – tropikuose, kur apie 70 proc. sezonų nuo 2010 iki 2039 metų [simuliacijose] viršija praėjusio amžiaus pabaigos maksimumus“, – rašo studijos autoriai.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Anot jų, prie karščių iki 2070 metų turės priprasti ir didelės teritorijos Europoje, Kinijoje bei Šiaurės Amerikoje. N. Diffenbaughas teigė buvęs nustebintas, kaip greitai tikėtini dideli, potencialiai kenksmingi pokyčiai, nes studija buvo paremta palyginti konservatyvia šiltnamio dujų emisijų augimo prognoze.

 

„Faktas, kad mes jau matome šiuos pokyčius, analizuodami istorinius duomenis, ir tai, kad šie duomenys labai artimi klimato modeliais gautoms prognozėms, didina mūsų įsitikinimą, jog mūsų prognozės dėl negrįžtamo sezoninės temperatūros augimo per kelis kitus dešimtmečius yra rimtai pagrįstos“, – teigė N. Diffenbaughas.

 

Jis priminė pavyzdžius, kad dideli orų pasikeitimai gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai bei žemės ūkiui. 2003 metais karščio banga Europoje pražudė 40 tūkst. žmonių. Kitų studijų duomenimis, kai kurių žemės ūkio kultūrų derliai dabartinėse jų auginimo teritorijose dėl karščių gali sumažėti iki trečdalio.

 

Stanfordo universiteto mokslininkų atlikta studija bus publikuojama žurnalo „Klimato kaita“ („Climate Change“) šio mėnesio numeryje.

 


2500