Neįtikėtinos išsigelbėjimo istorijos

wwKelionių aistra gali ir pražudyti – kai kada išsigelbėti keliautojams pavyksta tik neįtikėtinos ištvermės ir sėkmės dėka.

 

1. Nugalėję likimą

 

Sero Ernesto Shackletono 1914-aisiais surengta ekspedicija į Arktį žlugo, tačiau jo vadovaujamą kompaniją būtina pagerbti už gebėjimą išgyventi neįtikėtinai rūsčiomis sąlygomis.

 

Kuomet laivas, kuriuo keliavo Shackletonas ir jo komanda, susidūrė su ledo luitu, vyrai Antarktiką kirto pėsčiomis. Daugiau nei du metus vedini Shackletono jie pėsčiomis bei valtimis keliavo per ledo lytis iki Dramblio salos, kurioje, apsistoję šešis mėnesius, jie išgyveno misdami tik ruonių mėsa ir taukais.

 

Nesulaukęs pagalbos drauge su penkiais vyrais Shackletonas iškeliavo į salos šiaurę ir dar daugiau nei 1000 km plaukė vandenynu iki Pietinės Džordžijos salos. Ten 36 valandas jis pėsčiomis keliavo negyvenama salos giluma iki banginių medžiotojų bazės. Tik po trijų mėnesių Shackletonui pavyko sugrįžti pas savo įgulą, likusią Dramblio saloje.

 

Vėliau jis yra rašęs „Mes kentėjome, badavome ir triumfavome… Mes pasiekėme pačią žmogaus dvasios esmę“

 

2. Pasiklydę Amazonės džiunglėse

 

„Mane buvo apsėdusi tyrinėjimų dvasia“, pasakojo Yossi Ghinsbergas CNN Keliautojų žurnalui, pristatydamas neseniai išleistą savo knygą „Pasiklydę džiunglėse: tikra nuotykių ir išgyvenimo istorija“.

 

Joje jis aprašo kaip 1981-aisiais Ghinsbergas bei jo trys kompanjonai patraukė į Bolivijos džiungles. Kai jie suprato, jog yra kelionei nepakankamai pasiruošę bei pasiklydo, ketvertukas nusprendė išsiskirti poromis. Vienos iš porų niekas daugiau nebematė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ghinsbergas su draugu Kevinu ruošėsi plaustu keliauti žemyn upe, tačiau jau kelionės pradžioje plaustas sudužo atsitrenkęs į kyšančias uolas. Draugus išskyrė upės vanduo ir 19 dienų Ghinsbergas vienui vienas blaškėsi džiunglėse. Laimei, Kevinui pavyko sutikti vienos vietinės genties gyventojus, kurie jam padėjo surasti išsekintą bado ir klajonių kolegą.

 

3. Dvi savaitės ledo urve

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

1982-aisiais Markui Ingliui bei Philui Doole mėginant įveikti aukščiausią Naujos Zelandijos Cooko viršukalnę, prasidėjo stipri pūga. Sniege alpinistai išrausė urvą, kuriame tikėjosi sulaukti pūgos pabaigos. Tačiau pagalba juos pasiekė tik po 13 dienų.

 

Ingliui ir Doole pavyko išgyventi maitinantis tik skurdžiais turimo maisto likučiais, tačiau šaltame urve jiems sutriko kraujo apytaka ir abiems teko amputuoti kojas.

 

Ši nelaimė nesumažino vyrų meilės kalnams – abu vyriškiai įveikė Cooko viršukalnę, o 2006-aisiais Inglis tapo pirmuoju abiejų kojų neturinčiu asmeniu, įveikusių Everestą. Kopdamas jis prarado penkių pirštų galiukus bei teko pašalinti nušalusius kojos audinius. Tačiau tai neatėmė dvasios stiprybės. Duodamas interviu žiniasklaidai savo netektį jis komentavo paprastai: „Kuomet būdamas 23-jų netenki abiejų kojų, tokie nutikimai atrodo tik kaip nedidelės nesėkmės kelyje“.

 

4. Įstrigę Anduose

 

Ši istorija tokia neįtikėtina jog įkvėpė kelias knygas bei Holivudo filmą. Be to, jai paskirtas ir oficialus tinklalapis.

 

Istorija prasidėjo (ir galėjo baigtis) 1972-ųjų spalį Andų kalnuose sudužus lėktuvui, kuriuo skrido Urugvajaus regbio rinktinė. Iš 45 lėktuvo keleivių avarijos metu ir netrukus po jos žuvo 12. Dar penki nuo sužeidimų mirė kitą rytą, dar vienas aštuntąją dieną po avarijos. Aštuonerius palaidojo sniego nuošliauža.

 

Išlikę 16 kovojo su neįtikėtinu šalčiu bei alkiu, kol, galiausiai, ėmė misti žuvusiųjų kūnais.

 

Supratę, kad pagalbos laukti neverta, Nando Parrado ir Roberto Canessa iškeliavo į kalnus ieškoti pagalbos. Po dvylikos dienų kalnuose jie sutiko čilietį medžiotoją, kuris padėjo vyrams iškviesti pagalbą.
Namo grįžo tik 16 į lemtingąjį skrydi išsiruošusių keliautojų.

 

5. Tarp riedulio ir uolos

 

Daugeliui savo rankos amputacija atšipusiu peiliu atrodytų neįveikiama užduotimi, tačiau tą teko patirti Aronui Ralstonui po to, kuomet daugiau nei 40 kilogramų sveriantis riedulys prispaudė jo ranką prie kanjono uolos.

 

Po penkių dienų, nebeturėdamas maisto, vyras prarado viltį, jog kas nors jį suras nuošaliame Jutos kanjone.

 

Savo knygoje jis aprašė, jog išsilaisvinti jam pavyko tik tuomet, kuomet pajudinęs uolą jis visiškai sutraiškė kaulą, o rankos mėsą ir sausgysles nusipjovė kišeniniu peiliu. Tuomet vyras sugebėjo užkopti į 20 metrų aukščio uolą. Kiti keliautojai Ralstoną rado jam bandant pasiekti savo mašiną.

33-jų metų vyriškis ir toliau kopia į kalnus.

 

6. Kalnų odisėja

 

Joe Simpsonas ir Simnoas Yates leidosi nuo daugiau nei 6 km aukščio viršūnės Peru esančioje Andų atkrapoje kuomet juos ištiko dviguba nelaimė. Pirmiausia, Simpsonas paslydo ir susilaužė koją. Yates stengėsi padėti jam nusileisti tačiau porai nepasisekė dar sykį – jie paslydo ant stataus ledinio šlaito ir Simpsonas liko kyburiuoti rūke. Yatesas, mėgino jį išlaikyti beveik keturias valandas – jis negalėjo nei matyti nei girdėti, kas ištiko jo draugą.

 

Galiausiai jam teko rinktis – nupjauti juos rišančią virvę ar nukristi pačiam ir garantuotai žūti. Pažeisdamas alpinistų kodeksą, Yatesas virvę nupjovė. Manydamas, jog Simpsonas žuvo, jis nusileido iki stovyklos.

 

Tačiau Simpsoną išgelbėjo atsitiktinumas – jis nukrito ant sniego pusnies. Nepaisant sunkių sužeidimų, jis sugebėjo per tris dienas be maisto ir vandens šliaužte pasiekti stovyklą, kur sutiko Yatesą, kuris ruošėsi iškeliauti kitą rytą.

 

7. Pasiklydę vandenyne

 

Plaukiojimas Ramiajame vandenyne gali atrodyti idilišku užsiėmimu, tačiau taip neatrodė amerikietei Tami Oldham Ashcraft bei jos vaikimui Richardui Sharpui, kurie pateko į ketvirtos kategorijos uraganą.

 

1983-iaisiais porelė keliavo iš Taičio į San Diego. Kuomet juos užklupo uraganas Raimondas, laivas apvirto. Ashcraft, pasislėpusi kajutėse prarado sąmonę. Kuomet ji pabudo po 27 valandų, Sharpas buvo dingęs, jo saugumo lynas buvo nutrūkęs. Laivas atvirto, tačiau jo grotstiebis buvo lūžęs.

 

Ashcraft sugebėjo pataisyti laivą ir taupydama maisto atsargas pasiekti Havajus. Tą pavyko padaryti tik po keturiasdešimties dienų.

 

8. Trys mėnesiai Niekur

 

Kuomet priešais Marko Kliffordo akis pasirodė vaikščiojantis skeletas, visko mačiusiam australų fermeriui vos nesustojo širdis. Skeletas buvo 35-ių metų Rickas Magee, 10 savaičių klaidžiojęs Australijos dykynėse.

 

Nors policija jo istorija suabejojo, Magee tvirtino, jog jį užpuolė ir apsvaigino paimtas pavėžėti vyriškis. Pasak jo, 10 savaičių miškuose jis išgyveno valgydamas dėles, žiogus bei varles.
Nepaisant to, jog jis buvo turėjęs problemų dėl narkotikų, priežastys kodėl jis pasiklydo Australijos dykynėse nesvarbios – aišku tik tiek, jog 10 savaičių vyriškis išgyveno pačiomis kraupiausiomis sąlygomis.

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
paprika [aitrioji]

tokiu straipsniu reiktu duot pasiskaityt zmonems, bandantiems iseit is gyvenimo savo noru. zmonems, nematantiems gyvenimo prasmes.. .. .. beprotiskai sunkias gyvenimo salygas atlaiko ne butinai fiziskai stipriausi zmones, bet tie, kuriu troskimas gyventi stipriausias.

Taip pat skaitykite