Negaliu atsigauti iki šiol: kelionė po Balkanus įsiminė visam gyvenimui

Tai ką teko patirti mūsų skaitytojai Danguolei kelionės po Balkanus metu, negali paaiškinti nei ji pati, nei jos artimieji. Tačiau šis įvykis įsiminė jai visam gyvenimui. Žemiau pateikiame lankytojos laišką.

Yra tekę nemažai keistų, nepaaiškinamų dalykų patirt, o paskutinis, labiausiai sukrėtęs ir įsiminęs įvyko praeitų metų liepos pab./rugpjūčio pr.

Keliavau viena po Balkanus. Viename mieste netyčia “užstrigau”, bandžiau iškeliauti iš ten, bet taip gavosi, kad pasilikau dar savaitei, kelias dienas gyvenau kalnuose, pas vietinį gyventoją.

Kiekvieną dieną išeidavau pasivaikščiot po kalnus, labai geras, švarus oras, apskritai, nuostabi aplinka buvo. Dieną prieš man išvažiuojant, pamačiau akmenis, ant kurių išpaišyti raudonai balti rutuliai. Pasidarė įdomu, kur jie veda.

Sekiau juos kalnų keliukais, o ten vietos labai šviesios, atviros, lauke temperatūra ryškiai virš 35 C buvo, jei ne virš 40 C. ėjau, ėjau, kol galiausiai priėjau tokią vietą, kur kelią dengia medžiai. Tamsu, bet matosi pro medžių plyšius, kad toliau vedantis kelias vėl gražus ir šviesus.

Nors nuojauta vis kuždėjo, kad neičiau toliau, bet buvo įdomu sužinoti, kur tie akmenys veda.

Vos įžengus į tą tamsesnį kelio ruožą ėmė krėst šaltis, suktis galva, pasidarė bloga, ėmė pykinti. Pasisukus į kairę pamačiau apleistą namą tarp medžių, jokių langų, jokių durų, keisčiausia, kad tuo metu, kai sukausi eit atgal (nes dėl smalsumo aukot sveikatos net man nesinori) ir pamačiau tą namą, nežmoniškai suskaudo pilvo apačią ir prasidėjo mėnesinės, nors buvo ciklo vidurys.

Visa šita nesąmonė įvyko per kokią minutę ar dvi, nors atrodė, kad trunka amžinybę. Išėjau iš tos tamsumos visiškai išsekusi ir drebanti, kelionė namo su pertraukom užtruko beveik keturias valandas, grįžau visa perbalus, o kai manęs klausė, kas atsitiko, negalėjau nieko atsakyt, nes natūraliai nežinojau, kas atsitiko.

Tą pačią naktį sapnavau tą namą, prieš Bosnijos karą. Gyveno vyras ir žmona, kurie negalėjo susilaukti vaikų, nors labai stengėsi. Šiaip ar taip, vienas kitą be galo mylėjo. Prasidėjo karas, jų namus apiplėšė, jie išgyveno. Sekantį kartą, kai siaubė jų namus, moteris buvo išprievartauta. Kartu išgyveno ir tą įvyki.

Vėliau ji sužinojo, kad laukiasi, pasakė vyrui džiugią žinią, o jis, užuot džiaugęsis, primušė ją taip, kad įvyko persileidimas, o galiausiai mušė tol, kol užmušė ir pats pasikorė, supratęs, ką padarė. Jis buvo įsitikinęs, kad kūdikis kario, nors išties buvo jųdviejų.

Sapnas pasibaigė tuo, kad ta nužudyta moteris neranda vietos, ieškodama savo kūdikio ir vyro. Nežinau, ar sapnas atitinka realybę, ar čia mano vaizduotė bandė sudėliot į vietas viską, nes dar ilgą laiką negalėjau atsigauti po tokių išgyvenimų. Atrodė, patyriau kažką labai labai siaubingo ar natūraliai išgyvenau kažkieno skausmą, bet būtų įdomu sužinoti, kas ten tiksliai įvyko.

Kai jau sugebėjau kalbėt apie tai, pasikalbėjau su žmogumi, pas kurį buvau apsistojus – sakė, žino tą vietą, niekad pro ją ėjęs nėra, bet nieko panašaus neįtarė.

Danguolė

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums