Kas yra ezoterika?

Šiuo metu ezoterika patiria eilinį renesansą. Ja domisi daug kas, nuo namų šeimininkių iki verslininkų ir prezidentų. Mažai berasi žmonių kurie vienaip ar kitaip nebūtų susidūrę su ezoterika. Vieni prie jos prisilietė skaitydami horoskopus ar apsilankę pas būrėją, kiti gi ją praktikavo ar praktikuoja ir ant kurios nors ezoterikos srities stato savo gyvenimą.

 

Statistiniai duomenys šiuo metu, priklausomai kokiu tyrimu remsiesi, rodo, jog įvairiomis ezoterikos kryptimis tiki nuo 36 iki 60 procentų populiacijos. Gal būt buvo teisus rašytojas fantastas Aizekas Azimovas, teigdamas, jog kuo civilizacija labiau technologiškai pažengusi, tuo ji labiau linksta į ezoteriką, magiją ir mistiką. Pavyzdžiui, šiais laikais daug daugiau žmonių tiki astrologija, nei, kad buvo tikima viduramžiais. Toks domėjimasis ezoterika yra tikrai stebinantis.

 

Religijotyrininkai pastebi, jog susilpnėjus religiniams institutams, žmonės pasineria į pseudo dvasingumą ezoterikos pavidalu. Ezoterikoje nėra griežtų kanonų, nėra griežtų dogmų, tad kiekvienas tiki tuo kuo nori tikėti, nes vienintelis autoritetas šioje srityje yra asmeninė patirtis, bet gal taip ir yra patogiau postmodernių laikų žmogui, kuriam nebeliko jokios objektyvios tiesos, o tik begalė subjektyvių tiesų, kurias galima kaitalioti kas kartą kai atsiranda nauji vėjai gyvenime.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Religijotyrininkai pastebi, jog žmonės praktikuojantys ezoteriką, dažnai neturi tvirto dvasinio pamato po kojomis ir ištikus menkiausiai dvasinei krizei nebežino kaip su jomis kovoti. To paprastai nėra religiniuose institutuose, nes ten per amžius sukaupta dvasinė patirtis, gali padėti rasti išeiti iš bet kokios egzistencinės krizės.

 

Dažnai visą ezoteriką linkstama vadinti okultizmu, kas yra visiškai neteisinga, nes okultizmas apima tik siaurą maginės filosofijos sistemą, egzistavusią XIX – XX a. pr.. Ezoterika yra labiau religinė-filosofinė sistema, kurios esmė yra okultiniai ir maginiai ritualai, žinojimas, bei procedūros. Toks dabartinės ezoterikos pobūdis susiformavo dėl maginio sinkretizmo, kurio gausa ezoterikoje tiesiog klesti.

 

Žodis „ezoterika“ kyla iš graikų kalbos žodžio „eisoterismos“. Šį žodį Pierre‘as Riffard‘as suskaido į tris elementus: prieveiksmis „eiso“ reiškia „vidun, į vidų“, priesaga „–ter“ pažymi dviejų terminų supriešinimą, o priesaga „–ismos“ šį derinį paverčia daiktavardžiu, kartu nurodydama, jog kalbama apie tam tikrą mokymą. Galima sakyti, jog kalbama apie mokymą, leidžiantį prisiliesti prie vidinių ir paslėptų dalykų pažinimo, kurie rezervuoti iš esmės tik elitui. Žodis „ezoterika“, dar gali būti kildinamas iš graikiško žodžio „eisotheo“, kas reiškia „įvesdinu“. Terminą „ezoterika“ taip pat galima kildinti iš graikų kalbos žodžio „esotericos“ reiškiančio „vidinis, uždaras“.

 

Taigi ezoterika iš esmės apibrėžia sritį, kuri yra slaptas kokios nors doktrinos mokymas. Tai nebūtinai turi būti maginės filosofijos mokymas, tai gali būti bet kokios religijos ar draugijos žinios, paslėptos nuo visuomenės akių. Žinoma, mūsų laikais ezoterika nėra nei slapta, nei pašvęsta tik išrinktiesiems. Kiekviename knygyne galima rasti, vienokios ar kitokios, ezoterinės literatūros. Tad šiuo atveju dabartinę žodžio „ezoterika“ reikšmę atspindi graikiškas žodis „eisotheo“ – „įvesdinu“, nes kaip matysime vėliau, iniciacija yra svarbi nūdienos ezoterikos dalis.

 

Taigi, ezoterika yra slaptas mokymas, iš tikrųjų ar tariamai egzistuojantis religinėse sistemose. Šiandienos kalboje žodis „ezoterika“ paprastai naudojamas apibrėžiant slaptas doktrinas. Religijotyroje žodis „ezoterizmas“, apibrėžia religijos uždarumą arba polinkį slėpti savo tikybos doktriną ar kultą nuo kitatikių. Jis reiškėsi ir ankstyvojoje krikščionybėje. Daug kas žinojo, jog krikščionys valgo savo Dievo kūną, todėl juos laikė kanibalais; nepakrikštytieji galėjo dalyvauti tik žodžio liturgijoje ir panašiai.

 

Bet kokiam ezoteriniam mokymui yra itin svarbus įvesdinimas, t.y. iniciacija. Manoma, jog be iniciacijos žmogus besidomintis ezoterika, nepasieks jokių rezultatų, nes tikrasis ezoterinis pažinimas iš tikrųjų įgyjamas tik per iniciaciją. Kalbėdamas apie antikinės Graikijos mokyklas, André Lalande teigia: „Ezoterika yra mokymas, dėstomas tik mokyklos viduje visą mokymą išklausiusiems mokiniams.

 

O štai egzoterika yra tai, kas tinka viešam ir populiariam mokymui. Metaforiškai ezoterišku vadinamas visoks mokymas, skirtas siauram klausytojų ratui. Ezoterika yra mokymas, anot kurio, mokslas neturi būti populiarinamas, bet perteikiamas tik pažįstamiems ir dėl protingumo bei moralumo parinktiems adeptams“.
Paprastai ezoterinį mokymą perima tik inicijuotieji asmenys. Tad ezoteriką, mūsų laikais, galima skirstyti į populiariąją, prieinamą masėms, ir slaptąją, perduodamą mokytojo mokiniui, po iniciacijos.

 

Tai ypatingai ryšku, Reiki sistemoje, kur iniciacija atveria paslaptingas žmogaus galias idant jis galėtų paveikti aplinką. Tikima, jog be iniciacijos žmogus negalės naudotis savo galiomis. Bet koks jų panaudojimas bus kenksmingas tiek pačiam naudotojui, tiek aplinkiniams. Žinoma, čia iniciacija yra nuvulgarinta, nes Reiki meistras atseit gali žmogų inicijuoti ir nuotoliniu būdu, pavyzdžiui per internetą. Nebelieka esminio iniciacijos momento, tiesioginės akistatos su mokytoju ir jėgomis, kurias jis teigia perduodąs.

 

Šiandienos religijotyra, ezoteriką, skirsto į įvairias sritis: magija, astrologija, įvairūs būrimai, bioenergetika ir t.t. „Ezoterika“ yra daug platesnis terminas, nei, kad dažnai naudojamas „okultizmo“ terminas. Po „ezoterikos“ terminu sutelpa ir okultizmas, ir magija, ir parapsichologija. Jei žodis okultizmas apibrėžia tik siaurą XIX a. mokymą ir konkrečiai iš jo išeinančius mokymus, tai žodis ezoterika apibrėžia, bet kokį slaptą mokymą. Taip žodžiu ezoterika mes galime apibrėžti ir tą patį okultizmą, bei magiją ir parapsichologiją. Žodis „ezoterika“ siejamas su žodžiais slėpinys, okultinis, slaptas, iniciacija, kitaip tariant su keistu ir paslėptu nuo pašalinių pasauliu.

 

Ezoterika paprastai save susieja su kokia nors religine kryptimi, dažnai yra sakoma, jog tas religinis mokymas nukrypo nuo tikrosios esmės ir ezoterika šį mokymą gražina į tikrąjį kelią, taip siekdama autentiškumo. Ezoterika laiko savo misija atrasti didžiųjų tradicijų giliąją prasmę kurią prarado egzoterinės religijos. Verta pastebėti, jog visos religijos vienu ar kitu savo egzistavimo laikotarpiu turi savyje ezoterikos, ypač savo egzistavimo pradžioje ir tik vėliau tampa egzoterinėmis. Čia vėlgi geras pavyzdys yra krikščionybė, kuri pradžioje buvo iš esmės ezoterinis mokymas, paslėptas nuo pašaliečių akių, ir tik ją įteisinus, ji tapo egzoterine.

 

Ezoterika siekia gnostinio pažinimo. Pavyzdžiui, teosofijoje nerasime žodžio tikėjimas, nes ji remiasi pažinimu grindžiamu stebėjimu ir patyrimu. Ezoterikai svarbu pažinimas ir efektas išplaukiantis iš pažinimo. Okultizmui gi, svarbiau tikslus ritualo atlikimas ir iš jo išplaukiantis efektas. Jei yra kalbama apie objektą, mes galime sakyti, jog jis yra okultinis, tačiau kalbant apie subjektą ar reiškinį mes turėtume vartoti terminą „ezoterika“. Taigi kalbėdami pvz, apie jogą, mes negalime sakyti, jog joga yra okultinė, ji yra ezoterinė. Nes pats okultizmas tėra ezoterikos dalis.

 

Išskirtinis šių laikų ezoterikos požymis yra gilinimasis į vadinamąsias „pirmykštes kultūras“, kurios kaip teigiama, yra išlaikiusios slaptąjį mokymą. Yra domimasi tokiomis kultūromis kaip Amerikos indėnų ar Sibiro šamanizmu, rytų medicina ir dvasinėmis praktikomis. Ezoterika tvirtina, jog tai esą nuo religijos nepriklausantis „slaptas mokymas“, ir jis išliko iki mūsų laikų, ir kad mūsų laikais susidomėta senąja išmintimi. Tačiau visi metodai perimami iš kitų kultūrų yra neautentiški, jie vienaip ar kitaip iškraipyti, paprastai būna sumišęs vakarų ir rytų ezoterinis mokymas, tokia savotiška mokymų mišrainė. Kaip pavyzdys, galėtų būti neošamanizmas, kuris tik sąlyginai turi bendrus bruožus su tradiciniu šamanizmu.

 

Neošamanizmas išlaikė tik paskirus tradicinio šamanizmo bruožus: dvasinę šamano kelionę, kamlavimą, transą. Tiesa, neošamanizmo praktikos dažniausiai nereikalauja iš adepto iniciacijos, kas gi yra privaloma tradiciniame šamanizme. Jei tradicinis šamanas pažįsta dvasias su kuriomis dirba ir stengiasi nuo jų apsisaugoti įvairiais metodais, tai neošamanizmas yra pakankamai marginalus, kad paistytų tokių dalykų kaip dvasių pažinimas ar apsauga nuo jų. Būti tradiciniu šamanu paprastai niekas nenorėdavo, tai buvo laikoma tarsi pasmerkimu, religijotyroje net yra terminas „šamanistinė liga“, kai dvasios bando priversti žmogų tapti šamanu ir todėl kankina jo kūną. Dabartiniais laikais gi, kas antras ezoterikas trokšta tapti šamanu.

 

Tačiau, kaip ten bebūtų, ezoterika turi savitą religingumą. Ezoterinio religingumo ištakose glūdi gnosticizmas, kaip gelbstinčio žinojimo doktrina. Didelė reikšmė skiriama astrologijai, taro, numerologijai ir kitoms sferoms atsakančioms už ateities nusakymą. Religingumas pasižymi žmogaus tapimo dievu doktrina. Žmogus nupuolė iš savo pirmapradės dieviškumo būklės ir per slaptų formulių žinojimą, ją gali susigrąžinti. Šią ezoterikos sritį perėmė ir satanizmas. Žmogaus-Dievo idėja, nusitęsia per visą XX – XXI a. ezoterinę tradiciją.

 

Ezoteriką galima apibrėžti kaip religinę filosofinę sistemą, kurios pagrindą sudaro maginiai ar parapsichologiniai ritualai ir metodai, siekiant kontakto su anapusybe. Ezoterikos terminas pakankamai platus, nes savyje talpina visą paranormalybę, pradedant okultizmu ir spiritizmu, ir baigiant ekstrasensorika, bei magija. Ezoterikoje ypatingą reikšmę turi iniciacija. Tai bendras terminas visai maginei ir parapsichologinei pasaulėžiūrai.

 

Ezoterika kaip religinė filosofinė sistema yra pakankamai marginali. Joje galima atrasti pačių įvairiausių mokymų, dažnai prieštaraujančių vienas kitam. Net ir tos pačios sistemos mokymas paprastai būna pasidalinęs į begalę mokyklų, kurios tarpusavyje nesutaria, o dažnai net konkuruoja. Ezoterika neturi vientisos mokymo sistemos. Taip pat neturi gilios, ilgus amžius siekiančios tradicijos, tad sudėtinga pasakyti kur nuves koks nors ezoterinis mokymas kuriam yra kokie 20 metų.

 

Žinoma, dažnas ezoterinis mokymas save sieja su pirmykštėmis kultūromis, dažnai teigia, jog tas mokymas nenutrūkstamai egzistuoja jau tūkstančius metų. Deja, išsamesni tyrimai rodo, jog toks mokymas neturi gilesnių šaknų, seniausi dabartinės ezoterikos mokymai, geriausiu atveju tesieki XIX amžių. Štai, pavyzdžiui, Džeraldo Gardnerio įkurta Wicca religinė maginė sistema apeliuoja į senovės druidų mokymą. Tačiau religijotyriniai tyrimai parodė, jog šis mokymas yra dirbtinai sukurtas, XX a. viduryje, perimant dalį mokymo iš senesnių (po XIX a. egzistavusių) maginės filosofijos krypčių, pridedant kažkokius paskirus segmentus iš to, kas buvo žinoma apie senovės kultūras, bei iš to sukuriant naują sistemą. Toks mokymas per pastaruosius 50 metų skilo į begalę atskirų sistemų tarp kurių beliko tik bendras pavadinimas, wicca.

 

Gal ezoterika ir yra viliojantis reiškinys, tačiau labai jau nepatikimas sąjungininkas. Joje paprastai prisiglaudžia žmonės, ieškantys lengvo kelio į išganymą, bet kaip praktika rodo, tokie žmonės dažniausiai lieka prie suskilusios geldos.

 

Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka, paragraf 78

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


wpDiscuz