Giminės prakeikimas

„Prakeikimu tikėti galima. Tik ne kaip burtais, o kaip mokslo įrodytu realiu reiškiniu. Norint jį suvokti, reikia žmonėms žinoti apie patį prakeikimo mechanizmą. Šią sritį nagrinėja psichogenetika“. – teigia rusų mokslininkas Vasilijus Morozovas.

Mechanizmas

Visi žino, kad kiekvienas gyvas organizmas turi savo energetinį lauką, vadinamą aura, kurį tam tikrų prietaisų pagalba galima nufotografuoti. Nuotraukose tą lauką matome kaip spalvotų šviesų spinduliavimą. Psichoenergetikai aurą vadina psichoemociniu lauku.

Psichoenergetikų tyrimai prasidėjo nuo augalų. Kodėl jie, pavyzdžiui, skleidžia nevienodą energiją? vienų ji stipriau išreikšta, kitų silpniau, o treti ir visai neturi biolauko. Mokslininkai išsiaiškino, jog ten, kur nėra šio lauko švytėjimo, nėra ir gyvybės tąsos: jie nebrandina vaisių, neturi sėklų, nepratęsia savo rūšies. Kuo tas augalo biolaukas stipresnis, tuo gausesnį jis duoda derlių, tuo stipresnis jis pats.

Tokiu pat principu galima spręsti apie žmonių fizinę stiprybę, jų vaisingumą. Jei žmogaus auroje nesimato tarpų, ji ryškiai ir plačiai spindi – jis stiprus, nepatiria jokio pašalinio neigiamos energijos poveikio, turi visas galimybes pratęsti savo giminę.

Štai šeimos skundžiasio dėl nevaisingumo. Jei žmogus tiesiog mechaniškai nežaloja savo sveikatos (abortai, alkoholis, narkotikai), tai galima paieškoti priežasčių, tiriant jo prigimtinį biolauką. Paprastai sakoma: „toje giminėje daug bevaikių“, „toje giminėje tiesiog prakeiksmas lydi vyrų gentį – anksti miršta“. Tarkim, ištiriamas kokių keturių kartų dar esančių gyvų žmonių bioenergetinis laukas. Vyrų ir moterų. Ir labai realiai įsitikinsime, jog tokia bėda tikrai yra prigimtinė. Jei, pvz., vaikai šeimoje daugiau paveldės stiprių motinos genų, giminė vis vien bus pratęsta. Jei kuris paveldės tėvo, kurio giminėje anksti miršta vyrai – galima tikėtis tokios pat baigties.

Mokslininkai tyrė priežastis: jei giminės narių bioenergetinis laukas iš kartos į kartą yra silpnas, tai kur yra to priežastis? Kas jį veikia?

Yra šeimų, kuriose rami atmosfera, santaika – svetimas dalykas. Žmonės keikia vienas kitą, giminę, spinduliuoja stiprią neigiamą energiją. Tik toks keikūnas turėtų žinoti, jog prakeiksmų žaibai silpnina ne tik keikiamojo, bet ir keikiančiojo psichoemocinį lauką. Jeigu tokie neigiami protrūkiai dažni, jie tikrai veikia keikiamojo aurą. O jeigu keikimo, burnojimo, audringai reiškiamų neigiamų emocijų tradicijos tęsiasi iš kartos į kartą, tada jau galima kalbėti apie giminės prakeikimą, nes jos narių psichoemocinis, bioenergetinis laukas silpnėja sulig kiekviena karta. Ir kai tokios giminės nariui kas atsitinka, po to antram, trečiam – žmonės ir pradeda kalbėti apie kažkokį giminės prakeiksmą. Ir tai būna tiesa. Šeimos nariai, giminės, jaučia vis blogėjančią psichinę-dvasinę būseną, tačiau ne visuomet suvokia, jog tai suardyto jų energetinio lauko rezultatas.

Paveldima programa

Mokslininkai seniai nustatė faktą, kad psichoemociniai negatyvūs poveikiai yra paveldimi: žmogus šiuo požiūriu jau gimsta su tam tikra programa, paveldėta iš senelių ir prosenelių. O jei ta programa dar ir toliau turtinama, tada ir minimas prakeiktųjų daugiakartiškumas: tas prakeiskmas gula ant tėvų, vaikų, anūkų, proanūkių. Jei kas iš tos giminės miršta, negatyvus „kraitis“ pasidalina likusiems gyviems. Dėl to likę giminės pajunta pablogėjusią dvasinę būseną.

Jei tuo metu būtų pakartotinai ištirta jų aura, ką mokslininkai ir darė, aiškiai matytusi jos išretėjimas, trūkinėjimas, jos švytėjimas būtų žymiai susilpnėjęs. To priežastis gali būti visai ne gailestis mirusiojo ar susigraužimas (kartais blogai sugyvenę sutuoktiniai, kiti giminės mirusiojo ir negaili), o sunki velionio perduota prakeiksmo našta.

Tarkime, kad jūsų tolima prosenelė buvo labai nepatenkinta savo gyvenimu, keikė vyrą bei save, kad susidėjo su tokiu išsigimėliu ir taip numirė nesusitaikiusi, neatgailavusi. Per tokį gyvenimą susiformuos labai žiauri programa ir perduos palikuonims savo turinį: neapykantą šalia esantiems vyrams, nepasitenkinimą gyvenimu.

Po to gyvenusi karta tą programą dar labiau sustiprins, nes tos šeimos, giminės nesėkmės bus suprastos kaip nepelnytas prakeiksmas. Taip viena karta prakeikia kitą, ši – sekančią. Tada ir sakoma, jog tos giminės prakeiksmas turi labai seną paveldą. Kaimuose, kur žmonės labai gerai vienas kitą pažįsta, dažnai vengiama į tokią giminę išleisti savo vaikus.

Ką lemia psichoemocinis laukas?

Silpnas psichoemocinis laukas gali būti požymis, kad žmogui teko sunki, negatyvi programa. Ji reiškiasi ne viena kryptimi.

Pirmiausia – sveikata. Silpnindama žmogaus vidinę potenciją, negatyvi prigimtinė prakeiksmo programa ardo nervų, endokrininės sistemų funkcionavimą, sutrikdo genetinį aparatą. Taip ji tampa daugelio tos giminės paveldimų ligų priežastimi. Tai gali būti išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas, cirozė, onkologiniai, ginekologiniai susirgimai, hormoniniai sutrikimai, regos susilpnėjimas ir kitokios negalios. O kadangi tai labai rimtos ligos – prakeiktos giminės narių gyvenimo trukmė labai sutrumpėja. Be to, paveldėtas prakeiksmas provokuoja avarijas, nelaimingus atsitikimus, kurių rezultatas jei ne mirtis, tai luošumas.

Antra – šeimos gyvenimas. Paveldėta prakeikimo programa kiekvieno to šeimos nario (tame tarpe ir vaikų) pasąmonę užteršia agresyvumu, nukreiptu prieš šeimos narius, kitus žmones. Suprantama, jog toks žmogaus polinkis trukdo šeimos darnai. Kartais žmones stebina tėvo ar motinos polinkis žiauriai mušti savo vaikis, kitus šeimos narius, kurie, atrodo, turėtų būti jiems patys mylimiausi. Ir keisčiausia, kad stebint tokio žmogaus dvasinę būseną įniršio metu, aiškiai išryškėja pasitenkinimas. Atrodo, jog ta negatyvi programa tokiais atvejais gauna sau daug naujo peno, kuris vėlgi slėgs ateinančias giminės kartas.

Tačiau negalima galvoti, jog tose šeimose, kurių viena pusė paliesta paveldėto giminės prakeiksmo, vien tik barniai ir pyktis. Ir silpnai išreikšto psichenergetinio lauko žmogus gali nuoširdžiai mylėti. Bet vėlgi: kam ta meilė atiduodama? Jei pasitaikys, kad antroji pusė bus energetinis vampyras, tik ims iš sutuoktinio pats nieko neduodamas, jau ir taip išretėjęs pirmojo energetinis laukas dar labiau susilpnės, jo gyvenimas dar pasunkės, nes jį supantys žmonės, nesuvokdami tikrosios būsenos priežasties, su juo bus agresyvūs, nepatiklūs.

Trečia – materialinė sėkmė. Prakeiktosios giminės narių materialinė sėkmė nelydi, o jų agresyvumas dėl nepriteklių namuose kelia nesantaiką. Ir kuo daugiau tokioje šeimoje kyla barnių dėl pinigų, tuo labiau šeimą veržia jų stoka. Taip gyvena ir iš tokių šeimų kilę vaikai be anūkai.

Kaip gelbėtis?

Psichogenetikai sako, jog galimybių yra. Kurdami šeimas, į tokią giminę ateina ir laisvi nuo tokios lemties žmonės. Jei vaikai atsigimsta į juos – giminės padėtis taisosi. Tik ir patiems žmonėms reikia daug ką apie savo gentį žinoti ir stengtis ją gerinti. Labai svarbu, kad jų vaikai būtų pradėti iš meilės, tokioje aplinkoje, kur viešpatautų tik palaimos, nuoširdaus atsidavimo jausmas, dvasinis komfortas.

Štai pas psichoenergetiką ateina pasikonsultuoti motina, vedina dviem paauglėm dukrom. Jai nesuprantama, kodėl mergaitės tokios skirtingos. Pirmoji panaši į tėvą, daug agresyvesnė, nekantresnė, šiurkštesnė, antroji – švelni, paslaugi, kaip ir motina mėgstanti muziką. Specialistas pirma ištyrė abiejų tėvų psichoenergetinį lauką. Pasirodė, jog vyro aura silpna, trūkinėjanti, o moters – vientisa, ryški.

– Matyt, pradedeant pirmąjį vaiką, trūko meilės iš tėvų pusės – pasakė specialistas.

Net ir blogą, silpną aurą turintis asmuo gali ją pagerinti savo vaikuose, jei šie bus pradėti iš meilės ir tinkamu laiku.

Moteris griežtai užprotestavo. Jie vienas kitą labai mylėjo. Kada pradėta dukra ? Tą patį vestuvių vakarą, gretimame kambaryje dar besilinksminant vestuvininkams. Vyras neišturėjęs, nors abu jatę baimę, kad gali kas tuo momentu įeiti, nes durys buvo neužrakinamos… Antroji dukra kaip tik pradėta netyčia, kai antro vaiko jie dar neplanavo, bet jau gyveno savo bute, o jų meilė tebebuvo liepsninga. „Tokiais momentais mes jasdavom tikrą palaimą, tarpusavio artumą“ – pasakojo moteris.

Specialisto aiškinimas privertė moterį pažvelgti į mergaičių skirtumus visai naujai: mylėdamiesi paskubomis, neramioje aplinkoje jaunieji negalėjo pajusti palaimos, negalvojo apie švelnią meilę, o buvo užvaldyti tik nesulaikomos aistros. Štai kodėl vyresnioji dukra netapo meilės kūdikiu ir jos psichogenetinis laukas kur kas silpnesnis. Antroji, nors ir netyčiukė, bet buvo pradėtatikrųjų jausmų, geriausių emocijų fone. Ji – tikros meilės vaisius. Tą tėvai tuiri žinoti: pradedant kūdikį, tėvų seksualinė energija ir dvasinė būsena turi būti aukštumoje. Moksliniai tyrimai parodė, jog ir iš tos nelaimingos giminės, pats būdamas invalidas, žmogus gali pradėti vaika, kurio karma bus visiškai laisva nuo giminės prakeikimo.