Galaktikoje – 500 milijonų planetų

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas.

Planetų sistemos kosmose yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma iki šiol, o mokslininkams reikės iš naujo įvertinti gyvybei tinkamų sąlygų aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose tikimybę. Vašingtone (JAV) praėjusią savaitę vykusioje metinėje Amerikos mokslo pažangos asociacijos (AAAS) konferencijoje NASA Keplerio teleskopo mokslinės programos vadovas Williamas Boruckis pareiškė, kad, remiantis Keplerio teleskopo stebėjimų rezultatais, galima teigti, jog Paukščių Take egzistuoja bent 50 milijardų egzoplanetų, pranešė „Discovery News”.

Pasak mokslininko, Keplerio teleskopas iki šiol aptiko 1235 kandidates į egzoplanetas, o 53 iš jų skrieja vadinamojoje gyvybės zonoje apie savo žvaigždes. Tai reiškia, kad šios planetos nėra nei per arti, nei per toli nuo savo žvaigždės, todėl jose gali egzistuoti gyvybei vystytis tinkamos fizinės sąlygos.

Teiginys apie 50 milijardų egzoplanetų, tariamai esančių mūsų galaktikoje, kurioje, manoma, yra maždaug 300 milijardų žvaigždžių, remiasi Keplerio teleskopo stebėjimų rezultatų ekstrapoliacija, sakoma pranešime. Nors jam pavyko užfiksuoti tik 1235 tariamas egzoplanetas, teleskopu buvo žvalgoma vos 1/400 dangaus skliauto dalis. Be to, Keplerio teleskopas tariamas egzoplanetas gali užfiksuoti tik jų tranzito – atsidūrimo savo žvaigždės disko fone – metu. O egzoplanetų tranzitui stebėti Keplerio teleskopu būtinos specifinės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, NASA mokslininkai padarė prielaidą, jog Paukščių Take gali būti mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų.

Jei vien mūsų galaktikoje egzistuoja 50 milijardų pasaulių, iš kurių bent 500 milijonų gali būti palankios sąlygos gyvybės raidai, kiek technologiškai pažangių civilizacijų galėjo išsivystyti jose? Po šio klausimo neišvengiamai seka ir kitas: kodėl jos iki šiol mūsų neaplankė? – klausia „Discovery News”. Williamas Boruckis į šį klausimą atsakė vienu žodžiu: „Nežinau“.