Apie žvaigždes, kurios minta laiku ir keliones veidrodžiais

Fizikams skirtumas tarp šiandien, vakar ir rytoj – ne daugiau kaip iliuzija, sakydavo Albertas Einšteinas. Ką mes žinome apie laiką? Praktiškai nieko. Visi jį laiko nekeičiamu ir negrįžtamu. Ir kaip toli nebūtų pažengęs mokslas, laikas lieka mums paslaptimi. Kol kas. Bet žmogus niekad nesustos ties pasiektų galimybių riba, rašo Gintaras Mikšiūnas tinklaraštyje kvantinemagija.lt.

Pirmas, kuris pabandė įminti laiko mįslę buvo Rusijos astrofizikas Nikolajus Kozyrevas. Jį domino dangaus paslaptys ir kosmoso mįslės. Šį mokslininką gimtinėje laikė antruoju Einšteinu. Nepaisant represijų ir KGB persekiojimo, jis pasiekė stulbinančių pasiekimų moksle, neatsisakydamas savo principų ir idealų. Kozyrevą traukė žvaigždės, dangus, galaktikos. Jau būdamas 28 metų jis buvo žinomas astronomas ir dėstė įvairiuose universitetuose.

Daug metų N.Kozyrevas dirbo Pulkovo observatorijoje kartu su tokiomis to meto mokslo žvaigždėmis, kaip Landau ir Bronšteinas. Stalino laikais Kozyrevas buvo represuotas, atsėdėjo Gulage du kartus. Iš visų tuometinių Pulkovo observatorijos mokslininkų gyvas liko tik Kozyrevas. Tai jis suprato, kaip Dievo pašaukimą. Ir Juo įtikėjo.

1940 m. jis buvo dar kartą teisiamas už antitarybinę veiklą. Šį kartą mokslininkas stojo prieš teismą dėl to, kad palaikė Visatos plėtimosi teoriją, o Niutoną vadino indukciniu asilu. Tais laikais suabejoti Niutonu buvo labai drąsu, ypatingai politiniam kaliniui. Teisme jis pakartojo, jog nelaiko Engelso mokslo autoritetu ir gavo bausmę – sušaudyti. Bet vėliau bausmė buvo pakeista į 10 metų nelaisvės.

Būnant Sibire ir gimė Kozyrevo laiko teorija.

Joje rašoma, jog įkaitę kūnai turi atšalti ir atiduoti ją labiau atšalusiems. Rezultate visų kūnų temperatūra turėtų tapti vienoda. Kosmoso mastu tai reikštų Visatos mirtį. Jei remtis vien tik termodinamikos dėsniais, Saulė jau senai turėjo užgesti. Bet ji šviečia. Vadinasi mūsų Saulė, kaip ir kitos žvaigždės turi gauti energiją iš kažkur kitur.

Tačiau jeigu Saulę norėtume sužildyti bent vienu laipsniu, mums prireiktų milžiniško kiekio energijos. Mokslininkas įrodė, kad termobranduoliniai energijos šaltiniai negali aprūpinti žvaigždžių reikiamu energijos kiekiu. Tie šaltiniai jau senai turėjo išsekti. Todėl, Kozyrevo nuomone, reikėtų ieškoti kito energijos šaltinio. Ieškodamas Kozyrevas priėjo išvados, kad tokiu energijos šaltiniu yra laikas.

Jis atliko ypatingus eksperimentus. Matydami žvaigždes, mes jas dėl šviesos greičio apribojimų, matome praeityje. Kol šviesa nuo žvaigždės ateina iki Žemės, žvaigždė per tą laiką pasislenka į šoną. Tačiau teleskopai vis viena reaguodavo į žvaigždę, toje vietoje, kuri ji buvo pirmai užfiksuota. O tai reiškia, kad kažkokia energija sklinda greičiau už šviesą ir paplinta akimirksniu. Juk pagal reliatyvumo teoriją, joks materialus daiktas negali judėti greičiau už šviesą. Vadinasi ši energija nemateriali ir mūsų pasauliui nepriklauso. Tikintys žmonės šį fenomeną lako dievišku.

Tačiau astrofizikas negalėjo remtis religiniais jausmais. Jis turėjo rasti loginius paaiškinimus. Ir Kozyrevas tai padarė. Naują energijos rūšį jis pavadino „laiko srautu“. Laiką jis vadino nauju energijos nešėju. Pasak jo, energija ir laikas – tai dvi tos pačios vieningos struktūros skirtingos dalys. Jeigu mes išmoksime valdyti laiką, galėsime naudotis neišmatuojamu energijos kiekiu. Mes galėsime statyti visiškai kitokias elektros stotis, keliauti į paralelinius pasaulius. Mes galėsime tyrinėti žvaigždes realiame laike, tuo metu sakė mokslininkas.

Savo laiku tai buvo tikrai fantastinė teorija, griovusi nusistovėjusias mokslo dogmas. Pagal Kozyrevą, laikas gali būti labai įvairus pagal tankį, kokybę ir daugelį kitų parametrų. Laikas gali būti laimingas ir tragiškas, blogas bei geras.

Apie Stalino represijas ir pasakė labai glaustai: „toks buvo to laikmečio fizikinis laikas“. Ir iš tikrųjų laikas turi savo tankį ir Visatos žaidime žaidžia svarbų vaidmenį. Jis gali įvykius sulėtinti ir pagreitinti. Visi mes žinome, kad skirtingais atvejais laikas elgiasi taip pat labai įvairiai.. Jis arba bėga labai greitai, arba sulėtėja. Visos pasaulio tautos laiką vadino šventu. Dangaus kūnų simboliai: Saulės, mėnulio ir penkių planetų – vienodi visose senovės kultūrose. Ar tai nėra nuostabu?

Sovietų sąjungos akademikai Kozyrevo teorijos nesuprato ir ją sutiko su durtuvais. Jį kiti mokslininkai užsipuolė tuometinėje „Pravdoje“. Tarp užsipuolusių buvo ir ilgametis TV laidos „Akivaizdu bet neįtikėtina“ vedėjas Kapica. Jo teorija buvo vadinama „Kozarevščina“. SSRS Mokslų Akedemijoje buvo sudaryta komisija, kuri privalėjo rasti klaidas. Kozyrevo eksperimentai su laiku buvo pavadinti neteisingais. Su laiku esą neįmanoma daryti jokių eksperimentų.

Visais laikais didžiausi mokslininkų priešai būdavo patys mokslininkai, kurie ar už pinigus ar dėl siaurų ideologinių rėmų spaudė į kampą visus tuos, kurie turėdavo kita nuomonę. Bet greičiausiai tai atsitinka dėl paprasčiausio žmogiško pavydo, nes visuomet yra vidutinybės ir visuomet yra baltos varnos, kurios nepripažįsta nei nusistovėjusių dogmų, nei už pinigus mokslinius laipsnius įgijusių „autoritetų“, kurie kaip taisyklė, visados sėdi aukštuose postuose, skirsto pinigus ir sprendžia kitų likimus.

Kozyrevo veidrodžiai

Kitas Kozyrevo atradimas – veidrodžiai, kurie sustiprina įvairių tipų spinduliavimą. Jis atrado, kad tam tikros laiko struktūros gali atsispindėti nuo veidrodinių paviršių. Jis tuos veidrodžius naudojo savo tyrimuose. Profesoriui mirus, jau po 1900 m. bandymai su Kozyrevo veidrodžiais buvo tęsiami Sibiro institutuose. Būdami veidrodžiuose žmonės galėdavo transliuoti savo mintis dideliais atstumais, matė ateities ir praeities vaizdus.

Kai Kozyrevo klausdavo, kokiu būdu galima keliauti iš dabarties į ateitį ir praeitį. Jis atsakydavo: „jei mes mokėtume pasukti laikrodžius atgal, mes galėtume pamatyti savo praeities atvaizdus veidrodžiuose“.

1997 metais Novosibirsko mokslininkai, kartu su kolegomis iš Anglijos atliko keletą keistų eksperimentų. Būdami Stounhendže britų mokslininkai gavo iš Novosibirsko transliuojamą informaciją, kuri buvo perduota Kozyrevo veidrodžių pagalba. Abiejų šalių mokslininkai įsitikino: veidrodžiai tikrai dirba.

Kozyrevo veidrodžio prototipas

Visais laikais žmonės veidrodžius naudojo magijos ir pranašavimo tikslais. Indijos šventyklose iki šiol naudojami išgaubti veidrodžiai su auksiniu paviršiumi. Bet yra įdubę veidrodžiai, kurie taip pat yra ne ką mažiau paslaptingi. Veidrodžių pagalba alchemikai ir burtininkai galėdavo pamatyti tai, kas vyksta bet kuriame pasaulio taške. Tuo tarpu „normalūs“ fizikai iš Kozyrevo veidrodžių iki šiol juokiasi.

Kozyrevas taip pat domėjosi vulkaniniais procesais kitose planetose. Labiausiai iš visų Saulės sistemos planetų jį stebino Venera, nes ji sukasi į priešingą pusę, vadinasi joje laikas teka atgal. Be to Veneroje daug vulkanų ir ši planeta yra labai karšta. Jis taip pat įrodė, jog Mėnulyje veikia ugnikalniai. Už šį atradimą KOzyrevas buvo įvertintas ne gimtinėje, bet Amerikoje. Bet Sovietai už kardono jo neišleido už tai, kad pastarasis bičiuliavosi su Solženicinu.

Jam buvo siūlyta dirbti Sovietų sąjungos karinei pramone, bet jis visuomet nuo tokios veiklos išsisukdavo. Todėl tuometinė Mokslų akademijos administracija jį visiškai ignoruodavo, neskirdavo pinigų tyrimams, kol galų gale 1979 metais jį iš Pulkovo akademijos atleido pagal etatų mažinimą. O 1983 metais jis mirė.

Kolegos jį apibūdina, kaip kabai sėkmingą ir pastabų žmogų. Jeigu jis prieidavo prie teleskopo, iš karto padarydavo atradimą. Tuo tarpu kitiems astronomams reikia kelerių metų, kad pastebėtų tai ko ieško.

Parengė: Gintaras Mikšiūnas, kvantinemagija.lt