Dėkingumas keičia net sunkiausią likimą


Mes esame šio pasaulio mokiniai
Galime atsidurti rojaus širdyje neišeidami iš savo buto, tačiau jeigu mūsų troškimuose yra pavydo, savanaudiškumo, puikybės ir geismo, pasaulis gali lengvai virsti mūsų asmeniniu pragaru.

 

Pasaulis į mūsų troškimus reaguoja kaip asmenybė, jis tikisi, kad būsime draugiški, nesavanaudiški ir mylintys. Mes patys kuriame atmosferą aplink save, todėl išmintingas žmogus visada pradeda pokyčius nuo savo charakterio, suprasdamas, kad problema slypi mūsų širdyje, o ne aplinkoje, kaimynuose, bendradarbiuose ar sutuoktiniuose.

 

Kodėl taip atsitinka?

 

Nes šis pasaulis sukurtas mokymosi principu. Mes esame šio pasaulio mokiniai, kurie turi išsiugdyti mokinio savybes. Kiekvienas mus supantis žmogus yra mūsų mokytojas. Jie yra specialiai atsiųsti likimo, kad išmokytų mus gyvenimo pamokų, kurios turėtų mus išmokyti atskirti gėrį nuo blogio.

 

Tikras mokinys geba mokytis iš visko, su kuo jį suveda likimas. Jis gali mokytis net iš akmens. Kelis mėnesius akmuo guli 50 laipsnių karštyje, paskui visą žiemą guli baisiame šaltyje, dėl tokių perkrovų jis BAM ir suskyla į dvi dalis, bet vis tiek lieka toje pačioje vietoje. O mes pirmam sunkumui pasitaikius, esame pasirengę bėgti nuo savo šeimų, mesti darbą, persikelti į kitą šalį…

 

Priešiškas požiūris į pasaulį yra pavojingiausias, nes jis sukelia priešišką pasaulio požiūrį į mus. Taip prasideda nemaloniausia mūsų mokymosi dalis. Tai panašu į tai, kaip studentas egzamino metu išsirenka bilietą, bilietas jam nepatinka, nes jis nežino teisingo atsakymo, ir jis pradeda įžeidinėti dėstytoją bei kaltinti jį išankstiniu nusistatymu.

 

Kaip atpažinti savyje priešiškumo pasauliui požymius?

 

Pagal tai, ar jaučiame pavydą.

 

Pavydas – tai nesutikimas su tuo, kad mūsų norai pildosi kitiems. Įprasta manyti, kad nužiūrėjimas – tai kai kas nors į mus blogai pažiūrėjo, tačiau tikrasis nužiūrėjimas įvyksta tada, kai į kito žmogaus sėkmę žvelgiame su pavydu. Tai iš karto sukelia karmines reakcijas mūsų gyvenime, kurios veda į savidestrukciją, ir pirmas dalykas, kuris palieka žmogų yra laimė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Laimė yra dėkingumo vaisius. Kuo dėkingesni esame žmonėms, kuo dėkingesni esame likimui ir Dievui, tuo daugiau laimės vaisių žydi ant mūsų sąmonės medžio.

 

Mūsų imuninę sistemą stiprina ne obuoliai, ne šaltas dušas, ne čiavanprašas, o paprastas žodis, kurio mus mokė nuo vaikystės – žodis „ačiū“ arba „dėkoju“! Kiekvienas nuoširdus „ačiū“ išgelbsti mus nuo vieno iš susirgimų, kuriuo būtumėme galėję susirgti šiame gyvenime, o kiekvienas neišsakytas „ačiū“ papildo mūsų karmą vienu susirgimu. Tai ir yra mūsų paskirtis – dėkoti visiems, kas mus supa!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Istorija apie karalių ir sukilimą

 

Kartą didysis Indijos karalius išgirdo, kad jo karalystėje bręsta sukilimas. Jis pasiuntė geriausius savo seklius išsiaiškinti, iš kur vėjas pučia. Sekliai pasiekė smuklę, kurioje buvo susirinkę netoli karališkųjų rūmų gyvenę dailidės. Būtent šioje vietoje prasidėjo neramumai karalystėje. Paaiškėjo, kad kiekvieną vakarą į šią smuklę ateidavo pavalgyti vietinis dailidė, gyvenęs priešais karaliaus rūmus ir turėjęs langus su vaizdu tiesiai į karaliaus balkoną. Jis ateidavo į smuklę ir pasakodavo, kad šiandien aštuntą valandą ryto tas karalius ir vėl buvo išėjęs į balkoną, o jo karalienė maitino jį vynuogėmis. O tuo tarpu jie visi taip sunkiai dirba už grašius… Šnipai pasiklausė šių pokalbių ir dingo nakties migloje.

 

Anksti ryte į dailidės duris kažkas pasibeldė. Jis atidarė duris ir savo nuostabai pamatė karališkuosius astrologus, stovinčius priešais jį nulenktomis galvomis. Jie jam pasakė, kad šiandien prasidėjo nauja astrologinė era ir kad žvaigždės išsidėstė taip, jog jis yra naujasis karalius, todėl nuo rytojaus jis turi pradėti eiti valstybės valdovo pareigas. Iš pradžių dailidė dėl padorumo šiek tiek pasilaužė, bet vėliau su džiaugsmu sutiko ir persikėlė gyventi į rūmus.
Tačiau antrą valandą nakties jis buvo pažadintas. Naujai iškeptas karalius iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, bet jo tarnai paaiškino, kad karalius paryčius turi leisti šventykloje ir melstis, kad nauja diena būtų sėkminga visai karalystei. Po kelių valandų maldos jis buvo palydėtas į kovos menų salę, kur jį kelias valandas kankino geriausi šalies imtynininkai. Po to jam teko pasirašyti kelias dešimtis mirties nuosprendžių, priimant blaivius ir apgalvotus sprendimus. Galiausiai aštuntą valandą ryto jis buvo išleistas pusryčiauti.

 

Jis svirduliuodamas išėjo į balkoną, pasitempė, ir tada prie jo priėjo karalienė ir padavė jam vieną vynuogę. Karalius apsidžiaugė ir paklausė: „Ką, pusryčiai jau prasideda?“ „O tai ir buvo pusryčiai“, – tarė karalienė. – Karalius turi rodyti asketiškumo pavyzdį. Dabar metas imtis tikrų reikalų. Tą akimirką karalius iš balkono pamatė priešais esančio savo namuko langą ir viską suprato.

 

Tada vėl pasirodė astrologai ir pasakė, kad šviesulių padėtis dar kartą kardinaliai pasikeitė, todėl jo valdymas baigėsi. Jie paėmė karūną ir išvedė jį iš rūmų. Dailidė atėjo į savo smuklę, prisėdo užkąsti ir išgirdo, kaip kažkas iš lankytojų skundėsi, kad šiandien naujasis karalius balkone apsivalgo vynuogėmis. Jis atsistojo ir garsiai pasakė: „Daugiau niekada nekritikuokite šio karaliaus mano akivaizdoje!“

 

Stebuklingas dėkingumas

 

Dėkingumas yra vienas iš pagrindinių mūsų sąmonės vystymosi požymių, tačiau įdomu tai, kad dėkingumas sustabdo karmą. Jei, pavyzdžiui, dėkojame savo ligai kaip mokytojui, kuris baudžia mus už netinkamą elgesį, liga tampa mūsų dvasinio tobulėjimo dalimi. Trumpai tariant, dėkingumas nemalonumus paverčia dvasinės laimės aspektu. Nedėkingą žmogų nelaimė pražudo, o dėkingą – įkvepia. Ir tai galima suprasti tik tapus dėkingu…

 

Jei turime problemų darbe, turėtume dėkoti likimui, kad bent jau turime darbą.

 

Jei turime problemų šeimoje, turime dėkoti likimui, kad bent jau turime šeimą.

 

Jei negauname atlyginimo, turime dėkoti likimui, kad bent jau turime ką gauti.

 

Jei iš mūsų ką nors pavogė, turime dėkoti likimui, kad bent jau turime ką galima pavogti.

 

Jei mums ką nors suskaudo, turime dėkoti likimui, kad bent jau yra kam skaudėti…

 

Karma iš savo prigimties yra labai pamokanti. Suprasti jos veikimą nėra sunku. Tiesiog iš visų jėgų trenkite į sieną ir sieną tuoj pat trenks jums atgal. Nesupratimas prasideda tada, kai atsakymas ateina ne iš karto, o po kurio laiko, kaip „domino principe“.

 

Antausis

 

Kartą karalius Akbaras kalbėjosi su savo devyniais geriausiais draugais. Tai buvo devyni talentingiausi kūrybingi žmonės, o Akbaras turėjo tam tikrų keistenybių; jis staiga galėdavo iškrėsti ką nors tokio… Ir, žinoma, karaliaus negali paklausti: „Kodėl taip pasielgei?“

 

Staiga jis smogė į veidą šalia stovinčiam vyrui. Tai buvo protingiausias rūmų žmogus. Jis buvo vardu Birbalas. Birbalas sekundę palaukė, tikriausiai svarstydamas, ką daryti, tačiau kažką daryti reikėjo!

 

Jis pasisuko ir smogė į veidą kitam šalia stovinčiam vyrui. Tai buvo vienas iš ministrų. Tas žmogus negalėjo suprasti: „Kas vyksta? Kas tai per pokštai?“
Tačiau dabar nebuvo dėl ko nerimauti. Juk Birbalas „pirmas pradėjo“! Neilgai svarstęs, ministras davė per ausį dar kitam. Teigiama, kad šis antausis nuvilnijo per visą sostinę.

 

Naktį Akbarui netikėtai trenkė jo paties žmona. Jis paklausė:

 

– Ką darai?

 

Ji atsakė:

 

– Nežinau, kas tai yra, bet tai vyksta visoje sostinėje. Šiandien man irgi smogė tavo vyresnioji žmona. Ji vyresnė už mane, todėl negalėjau atsakyti jai tuo pačiu. Be tavęs neturiu kam smogti.

 

– Oho, – pasakė Akbaras. – Mano paties antausis man sugrįžo.

 

Karmos principai

 

Mūsų mintys, planai ir veiksmai šiame gyvenime formuoja kito gyvenimo savybes. Pavyzdžiui, jei žmogus praeitame gyvenime buvo žudikas, šiame gyvenime karma jam pasireiškia baimėmis, lėtinėmis ligomis ir ankstyva mirtimi. Jei žmogus vogė, karma pasireiškia nuolatine laiko, pinigų ir galimybių stoka. Jei žmogus svetimavo, jis turės daugiau priešų nei draugų. Trumpai tariant, sąžiningai gauname tai, ko nusipelnėme.

 

Kita vertus, yra ir priešingas poveikis. Pavyzdžiui, atleisdami kitam žmogui, kaskart pasveikstame nuo ligos, kuria galėjome susirgti, nes liga atleidžia mums. O jeigu džiaugsimės kitų žmonių sėkme, šlovė ir gerovė tikrai ateis ir pas mus. O pažvelgti į mūsų pačių karmą padeda vedinės spėjimo sistemos, tokios kaip astrologija, numerologija ir chiromantija.

 

Šaltinis: http://vmarkus.lt/

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite