Tai kontroliuoja jūsų asmenybę: naujas tyrimas parodė kokius neįtikėtinus dalykus gali jūsų imuninė sistema


Vykstant evoliucijai gyvūnai tapo vis labiau socialūs. Tačiau bendruomenėms plečiantis, padidėjo ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Taip atsirado stipresnės imuninės sistemos poreikis.

 

Nors toks ryšys atrodo logiškas, pirmieji jį įrodė Virdžinijos universiteto mokslininkai pademonstravę, kad pelių imuninė sistema tiesiogiai veikia už socialinį elgesį atsakingas jų smegenų zonas. Tai parodo, kad socialumo evoliuciją įgalino gyvūnų imunitetas.

 

Žurnale „Nature“ mokslininkai paaiškina, kad eksperimentai buvo atliekami su pelėmis, kurios buvo specialiai išvestos taip, kad neturėtų tam tikros su užkratais kovojančios molekulės, vadinamos gama interferonu (IFN-ɣ). Šiems graužikams, palyginus su sveikais individais, trūko socialinių sugebėjimų, o jų elgesyje buvo pastebimos autizmo spektro sutrikimus primenančios tendencijos. Norėdami išsiaiškinti, kas sukelia šiuos pakitimus, mokslininkai atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimą, kurio metu stebėjo pelių smegenų veiklą.

 

Buvo pastebėta, kad už socialinį elgesį atsakingos pelių smegenų dalys buvo nenormaliai aktyvios, panašiai kaip ir žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimų.

 

Atradę šį pakitimą, tyrimo autoriai pelėms suleido IFN-ɣ. Beveik iškarto jų elgesyje nebebuvo pastebima jokių socialinių nukrypimų, jos pradėjo elgtis kaip ir kitos sveikos pelės. Stebint graužikų nervinę veiklą, komanda pastebėjo, kad po IFN-ɣ injekcijos, gyvūnų organizme padidėjo neuromediatoriaus, vadinamo GABA, kiekis. Jis slopina prefrontalinėje žievėje esančius neuronus ir sumažina nenormalų aktyvumą.

 

Kalbėdamas apie šį atradimą, tyrimo bendraautorius Janathanas Kipnis teigė: „Buvo manoma, kad smegenys ir imuninė sistema yra atskirtos viena nuo kitos, o bet koks imuninis aktyvumas smegenyse buvo vertinamas kaip sutrikimo požymis. Bet dabar mes parodėme ne tik tai, kad tarp jų yra glaudus ryšys, bet ir tai, kad tam tikras elgesys gali išsivystyti dėl mūsų imuninio atsako į ligų sukėlėjus.“

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Norėdami patvirtinti evoliucinę jungtį tarp imuniteto ir socialinio elgesio, mokslininkai išanalizavo įvairių graužikų genetinę medžiagą. Jie taip pat ištyrė ir zebrinių danijų bei vaisinių muselių DNR, kuri buvo naudojama ankstesniuose laboratoriniuose eksperimentuose. Tyrėjai pastebėjo, kad tas pats genas, gyvūnui gyvenant kartu su kitais savo rūšies atstovais, gamina daugiau IFN-ɣ, o apgyvendinus jį atskirai, tos pačios medžiagos išskiriama mažiau.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tai rodo, kad ištirtos rūšys yra genetiškai užprogramuotos gaminti IFN-ɣ bendraujant su kitais gyvūnais, nepriklausomai nuo to, ar jie užsikrėtė kokia nors liga. Taigi atrodo tikėtina, kad IFN-ɣ suaktyvina individo socialinį elgesį, ir kartu apsaugo jį nuo infekcijų, kurios gali būti bendravimo pasekmė.

 

Remdamiesi tyrimo rezultatais, autoriai mano, kad: „Imunitetas taip pat prisideda prie procesų, atsakingų už mūsų elgesį ir asmenybę, reguliavimo.“ Mokslininkų teigimu, imuninės sistemos sutrikimai gali lemti tam tikrus socialinių įgūdžių ir charakterio bruožų trūkumus. Tyrėjai tikisi, kad šis atradimas vieną dieną padės išrasti gydymą autizmo spektro sutrikimams ir kitoms panašioms ligoms.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/

 


2500

Taip pat skaitykite