Kam reikalingos krizės ir kaip jas įveikti


Sveikas ir laimingas žmogus yra tasai, kuris visą laiką keičiasi. Neįmanoma būti vienodai laimingu dabar ir po trejų metų. Ir tai labai puiku. Kuo dažniau peržvelgiate ir iš naujo įvertinate gyvenimą, tuo geriau. Tačiau keistis mums kiekvieną kartą padeda krizės, būtent jos formuoja tokias situacijas, kai gyventi kaip seniai daugiau nebegalima, o kaip gyventi naujai – neaišku.

 

Tokiais momentais susidaro įspūdis, tartum žemė slysta iš po kojų. Žmogus pradeda kankintis. Ir ką gi jis daro toliau? Jis puola karštligiškai ieškoti būdų kitaip tvarkyti gyvenimą.

 

Kai kurios krizės gali trukti kelis mėnesius, kai kurios trunka dešimtmečius.

 

Nuo ko tai priklauso?

 

Priešinatės natūraliam krizės procesui, ar ne? Jeigu priešinatės, krizė gali užsitęsti ilgam. Jeigu ne – baigsis pakankamai greitai. Tačiau ir tai priklauso nuo daugybės faktorių.

 

Jeigu tai adaptacijos naujoje darbovietėje krizė, tai netgi turint puikius profesinius įgūdžius gali būti nelengva. Pavyzdžiui, pradedate privačią psichologo praktiką, o iki to laiko dirbote mokyklos psichologu. Visi jūsų metodai, sugebėjimas kontaktuoti su pacientais ir kiti įgūdžiai puikiai tinka mokyklos psichologui, o dabar jie jau nebeveikia. Ir netgi jei viską darote teisingai ir apgalvotai, klientų galite nesusilaukti. Kodėl? Todėl, kad jus apėmė nerimas, panika, baimė.

 

Krizės, susijusios su nauja darbo vieta, laikomos bene lengviausiomis.

 

Kur kas sudėtingesnės yra amžiaus krizės. Jos gali ištikti bet kuriuo metu – kaip jums 15, 18, 22, 24-50 metų. Tas pats ir su vidutinio amžiaus krize, kuri gali užgriūti ir sulaukus 36, ir – 42 ar apskritai 54 metų.

 

Krizės gali traumuoti. Jas sukelia kokie nors įvykiai, įsibrovę į įprastą kasdieninį gyvenimą. Ir problema slypi ne pačiame įvykyje, o jūsų sugebėjime prisitaikyti prie naujos situacijos. Įvykis pakeičia viską aplinkui ir dabar jums reikia adaptuotis. Tarkime, skrydžio metu patekote į turbulencijos zoną ir sužinojote, kas yra baimė skristi lėktuvu. Ir nuo tos dienos tenka įprasti gyventi su šia baime, juk ji gali apimti netgi tada, kai jūs paprasčiausiai važiuojate pro aerouostą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ir tai byloja, kad žios krizės jūs net nebandėte pergyventi. Ištvėrėte tą turbulenciją, ištrūkote iš jos ir viskas lyg ir gerai, tačiau sekantį kartą jau nebegalėjote įžengti į lėktuvą.,

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Mes labai nenorime adaptuotis prie nesaugaus pasaulio.

 

Krizė – tai visada įvykis, kuris išmuša mus iš komforto zonos. O bazinis žmogaus siekis – išsaugoti stabilumą.

 

Krizė – tai grėsmė tam žmogui, koks jūs prieš tai buvote. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios žmonėms nesinori pergyventi krizės. Po krizės žmogus bus jau visai kitoks.

 

Vienas sunkiausių žmogui dalykų – atsidurti situacijoje, kurios jis negali prognozuoti.

 

Krizė visada netikėta, jai neįmanoma iš anksto pasiruošti, net jeigu patys įvykiai pakankamai nuspėjami. Pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, kuri buvo neišvengiama. Ir netgi jei tai amžiaus krizė ir žmogus jam ruošėsi, pats krizės suvokimas ateina netikėtai ir būtent tada, kai žmogus nepasiruošęs.

 

Krizė reiškia, kad žmogaus gyvenimas iki jos ir po jos pasikeis. Jeigu nieko nepasikeičia – krizė arba nebuvo pergyventa, arba jos apskritai nebuvo.

 

Jums neišvengiamai teks keisti gyvenimą? Kokiu būdu?

 

Susidoroti su krize pasitelkus kontrolę neįmanoma. Krizė visada didesnė už jus ir jeigu krizės metu imsite su savimi kovoti, prarasite daugiau, nei tiesiog išgyvendami procesą. Jeigu krizė didžiulė – ji jus palauš. Ir dar greičiau palauš, jeigu manote, kad esate savo likimo šeimininkas.

 

Krizė jus nori kažkur pastūmėti. Jeigu galvosite vien apie tai, kaip ją įveikti – nepastebėsite, kurlink ji jus skatina pasukti. Jūs arba galvojate, ką daryti, arba pastebite tai, kas realiai yra. Neįmanoma daryti vieno ir kito tuo pat metu.

 

Baisiausia, ką galima padaryti krizės metu – likti vienumoje. Ne dėl to, kad kitas žmogus – tai palaikymas ir resursas, o dėl to, kad pats gyvenimo srautas, jo procesas vyksta per santykius su žmonėmis. Jeigu jums skaudu, kyla noras žmogų atstumti. Darote tai instinktyviai, vengiate kontaktų, nors galėtumėte pasikalbėti apie savo problemą su dauguma aplinkinių.

 

Išgyvendamas sielvartą, žmogus negali laikyti jo savyje. Jis bando apie jį pasikalbėti, bet jeigu neranda žmogaus, kurio akivaizdoje galima išsiverkti – nieko nebus. Situacija suksis ratu ir nieko nepasikeis. Lengviau nepasidarys niekada. Įtampos atsikratyti pavyks, o štai pergyventi skausmą – ne.

 

Visi resursai, reikalingi krizei pergyventi, slypi kontaktuose su žmonėmis.

 

Niekas, tiesa, negali pasakyti, kaip įveikti krizės situaciją. Įveikti ją teks pačiam. Reikia tik atsiduoti gyvenimo srautui ir kontaktams su žmonėmis.

 

Šaltinis: http://seimairnamai.eu/

 

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite