Suomijoje atliktas tyrimas parodė, ko būtinai reikia vaikams: po eksperimento – imuninė sistema pasikeitė neatpažįstamai


Suomijoje neseniai atliktas nedidelis eksperimentas parodė, kad vos mėnesį „nedideliame miške“ žaidusių vaikų imuninė sistema gerokai pasikeitė.

 

Šiame eksperimente dalyvavusiuose vaikų darželiuose buvo paklota natūrali veja ir pasodinta įvairių žemaūgių miško augalų, tokių kaip viržiai ir mėlynių krūmeliai, vaikams buvo leista rūpintis augalais, pasodintais nedidelėse pakeltose lysvėse. Vėliau nustatyta, kad per labai trumpą laiką vaikų žarnyne ir ant odos esančių bakterijų įvairovė pasikeitė į gerąją pusę, vaikai buvo sveikesni, rašo sciencealert.com.

 

Palyginus su kitais miesto vaikais, kurie leido laiką standartiniuose miesto vaikų darželiuose, kur kiemai yra asfaltuoti, iškloti plytelėmis ar padengti žvyru, tokius žalesnius darželius lankiusių trejų, ketverių ir penkerių metų vaikų kraujyje per 28 dienas buvo aptikta T-ląstelių ir kitų svarbių imuninių žymenų.

 

„Mes taip pat nustatėme, kad kontaktą su žaluma turėjusių vaikų žarnyno mikrobiota buvo panaši į tų vaikų, kurie kasdien lankosi miške“, – sakė Helsinkio universiteto aplinkosaugos mokslininkė Marja Roslund.

 

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad ankstyvas kontaktas su žalia erdve kažkaip susijęs su geru imuninės sistemos funkcionavimu, tačiau vis dar neaišku, ar tas ryšys priežastinis, ar ne.

 

Šis Suomijoje atliktas eksperimentas pirmasis, kai labai konkrečiai pakeista vaiko urbanistinė aplinka, o vėliau buvo tiriami mikrobiomos ir atitinkamai imuninės sistemos pokyčiai.

 

Nors šio tyrimo rezultatai nepateikia visų atsakymų, jie paremia pagrindinę mintį, kad aplinkoje esančių mikrobų pokyčiai santykinai lengvai pakeičia gerai susiformavusią vaikų mikrobiomą ir padeda jų imuninei sistemai.

 

Mintis, kad aplinka, kurioje gausu gyvų dalykų, daro įtaką mūsų imuninei sistemai, vadinama „biologinės įvairovės hipoteze“. Remiantis šia hipoteze, biologinės įvairovės nykimas miesto vietovėse gali bent jau iš dalies paaiškinti pastaruoju metu fiksuojamą su imunine sistema siejamų ligų plitimą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

„Šio eksperimento rezultatai paremia biologinės įvairovės hipotezę ir idėją, kad maža biologinė įvairovė šiuolaikinėje gyvenamojoje aplinkoje gali būti siejama su prastu imuninės sistemos veikimu ir, savo ruožtu, prisidėti prie su imunine sistema susijusių ligų paplitimo“, – nurodo tyrimo autoriai.

 

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Šio eksperimento metu buvo palyginti dešimties skirtingų mieste veikiančių vaikų darželių aplinkoje rasti mikrobai. Šiuos darželius iš viso lankė 75 trejų-penkerių metų amžiaus vaikai. Kai kuriuose darželiuose kiemai buvo standartiniai miesto kiemai – asfaltuoti ir padengti žvyru.

 

Kituose darželiuose vaikai kasdien būdavo vedami į gamtą. O keturiuose darželiuose kiemuose buvo įrengtas žolės paklotas ir pasodinta miško augalų. Per 28 eksperimento dienas vaikams šiuose keturiuose darželiuose buvo penkis kartus per savaitę leista žaisti lauke.

 

Kai mokslininkai ištyrė šių vaikų odos ir žarnyno mikrobiotą prieš ir po eksperimento, nustatė, kad šių vaikų rezultatai pagerėję, lyginant su pirmąja grupe vaikų, kurie tokį patį laiką žaidė darželiuose, kur buvo mažiau žalumos.

 

Net ir per tokį trumpą eksperimento laikotarpį mikrobų ant reguliariai žaliose erdvėse žaidusių vaikų odos ir žarnyne įvairovė gerokai padidėjo. O didesnė mikrobų įvairovė siejama su sveikesne imunine sistema.

 

Šie rezultatai iš esmės atitiko rezultatus, gautus iš antros grupės vaikų, kurie reguliariai būdavo vedami į gamtą.

 

Mokslininkai nustatė, kad lauke – purve, žolėje tarp medžių – žaidusių vaikų organizme buvo daugiau mikrobų, vadinamu gama proteobakterijojomis, kurios stiprina odos imuninę gynybą, o taip pat didina naudingų imuninių sekrecijų kraujyje bei mažina uždegiminius procesus skatinančio citokino interleukino 17A kiekį.

 

„Šie rezultatai patvirtina prielaidą, kad kontaktas su gamta užkardo imuninės sistemos sutrikimus, tokius kaip autoimuninės ligos ir alergijos“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkas Aki Sinkkonenas.

 

Šio tyrimo rezultatai nėra galutiniai ir juos dar turės patvirtinti didesnio masto tyrimai.

 

Kiti tyrimai rodo, kad žaliosios erdvės duoda naudos ne tik mūsų imuninėms sistemoms. Mokslininkai taip pat yra nustatė, kad laiko leidimas lauke taip pat yra naudingas vaikų regai. Be to, daug laiko lauke praleidžiantys vaikai pasižymi ir geresne psichologine sveikata. Kai kurie neseniai atlikti tyrimai rodo, kad žaliosios erdvės siejamos su struktūriniais pasikeitimais vaikų smegenyse.

 

Kas skatina tokius neįtikėtinus rezultatus, kol kas neaišku. Tai gali būti susiję su pokyčiais imuninėje sistemoje arba kažkuo, kas susijęs su kvėpavimu šviežiu oru, buvimu saulėkaitoje, fiziniu aktyvumu gamtoje ar tiesiog didesne dvasios ramybe.

 

Nors kaimo vietovėse gyvenantys vaikai rečiau skundžiasi astma ir alergijomis, šiuo metu literatūros apie ryšį tarp žaliųjų erdvių ir imuninių sutrikimų nėra daug.

 

Aprašytas eksperimentas buvo nedidelės apimties ir tik nustatė sąsają. Tačiau nebuvo fiksuojama, ką vaikai veikė po darželyje praleistų valandų. Visgi užfiksuotų teigiamų pokyčių pakanka, kad suomių mokslininkai galėtų duoti patarimą.

 

„Geriausia būtų, jeigu vaikai galėtų lakstyti po balas ir kapstytis ekologiškoje dirvoje, – sakė A. Sinkkonenas. – Turėtume savo vaikus vesti į gamtą bent penkis kartus per savaitę, kad tai turėtų įtakos mikrobams.“

 

Tokie pokyčiai būtų paprasti, žalos būtų nedaug, o potenciali nauda būtų didžiulė. Tačiau labai svarbu, kad vaikai būtų paskiepyti nuo stabligės, perspėjo A. Sinkkonenas.

 

Suomių eksperimentas buvo aprašytas žurnale „Science Advances“.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/

 


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
šiaipžmogus

kiek toli esam ”nusiridene” nuo gamtos… tampam patys jau panašus i kažkokius ‘sintetinius mutantus’…..reik,kad mokslininkai įrodytu tai, ką žinojo kiekvienas pačio gudžiausio kaimo žmogelis–gamta duoda sveikata, stiprybe, maista ir prieglobsti, padeda nugalėt ligas, suteikia džiaugsma ir pilnatve gyvenimui….o šiuolaikinis žmogus [vaikai taip pat], gamta mato tik per teliko, kompo ar telefono ekrana… šiuolaikinė mama bijo vaiko paleist paropot ant žolės, nes ten ”nešvaru”, ”pilna mikrobu”.. namai iššveisti su dezinfekcinem priemonėm, net kaime kiemas išklotas plytelėm, o kad tarpuose žolė nedygtu- nupurškiama…..