Ko mus gali išmokyti sapnai ir kaip įveikti košmarus

Sapnai yra nesąmonės? Anaiptol. Gerai paanalizavę savo galvose naktimis besisukančius „filmus“, galite nemažai sužinoti apie save. Sapnai yra ne tik jūsų asmenybės atspindys – jie taip pat ir veikia jūsų asmenybę, rašo spiegel.de.

 

„Ką tai galėtų reikšti?“ – gana dažnai nubudę ryte sutrikę klausinėjame savęs. Naktiniame mūsų smegenų kino teatre matyti vaizdai visada turi prasmę, nors kartais atrodo visiškai chaotiški.

 

Daugelis miego ir sapnų tyrinėtojų sutaria – sapnai atspindi mūsų gyvenimo patirtį. Dalykai, kurie mums yra svarbūs, pasirodo ir sapnuose, aiškina psichologas Michaelis Schredlis.

 

Tačiau šis ryšys su kasdienine patirtimi ne visada būna tiesioginis, į sapnus reikia žvelgti kiek giliau. „Tai nėra vaizdai patys savaime, o pamatiniai modeliai“, – teigia psichologas. Jis turi omenyje asmenybės stipriąsias ir silpnąsias vietas, sugebėjimus.

 

Šie modeliai sapnuose yra atpažįstami pagal tai, kokios užduotys keliamos sapne, kaip elgiamasi. „Sapne atsispindi asmenybė, kokia ji yra būdravimo metu, ir jos patirtis“, – konstatuoja M.Schredlis.

 

Pasak sapnų tyrinėtojos Brigitte Holzinger, sapnuose lemiamą vaidmenį vaidina jausmai. „Sapnai yra jausmai, parodyti judančiais paveikslėliais“, – sako B.Holzinger.

 

Analizuojant sapnus ir mokantis juos „skaityti“, galima įvertinti naktį juose iškeltus jausmus ir per tai paaugti pačiam. „Sapnas yra tarsi nedidelė psichoterapija“, – komentuoja mokslininkė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ką išgyvena sapno „aš“?

 

Greta šios teorijos, suprantama, egzistuoja ir kitų. Kai kurie elgsenos tyrinėtojai laikosi nuomonės, kad sapnai neturi jokių funkcijų ar reikšmių. Tuo tarpu kai kurie psichoanalitikai įsitikinę, kad sapnuose išreiškiami pasąmoningi troškimai ar instinktai. Pasak B.Holzinger, šiandien šitos teorijos nebėra tokios įtikinamos.

 

Sapnai, sapnuoti per aktyviojo miego fazę, yra atsimenami ryškiausiai – aišku, jeigu sapnai iš viso atsimenami. Vidutiniškai sapnai ryte atsimenami tik vieną kartą per savaitę, aiškina M.Schredlis.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tačiau visi žmonės gali išsitreniruoti, kad atsimintų savo naktį matytus vaizdus. Tam reikia iš karto, vos tik nubudus, sutelkti dėmesį į sapnus. Tiesa, atsiminti visų naktį sapnuotų sapnų nepavyks niekam. Tačiau stebint tai, ką tenka sapnuose patirti jūsų „aš“, iš to galima gauti patarimų, kaip elgtis ir būdravimo laikotarpiu.

 

Susapnuoti košmarai ilgam sugadina nuotaiką, ypač, jeigu jie nuolat kartojasi. Pasak M.Schredlio, apie 5 proc. žmonių kenčia nuo košmarų. Dauguma stengiasi nemalonius sapnuos kuo greičiau pamiršti. Bet tai nepadeda įveikti košmarų problemos.

 

Būdas įveikti košmarą – pakeisti jį nebaisia istorija.

 

Tam reikia išsiaiškinti savo sapną. Tam egzistuoja metodas – vadinamoji specialioji košmarų terapija („Imagery Rehearsal Therapy“).

 

„Pagrindinė idėja – sugalvoti strategiją, kaip nugalėti košmare susidėliojusią situaciją“, – aiškina M.Schredlis. Žmogus, būdamas budrios būsenos, turi sugalvoti alternatyvų savo košmaro situacijos sprendimą, ir tuos variantus nuolat stengtis įsivaizduoti (pavyzdžiui, kad krentant į prarają išsiskleidžia parašiutas). Tokios terapijos tikslas – košmarą paversti nebaisia situacija.

 

Kita galimybė yra lucidinių sapnų technika. Tai reiškia, kad sapnuodamas žmogus žino, jog jis sapnuoja, aiškina B.Holzinger. Tuomet galima daryti įtaką sapnui. Lucidinis sapnavimas yra ištreniruojamas, pavyzdžiui, naudojant atsipalaidavimo technika ar hipnozę.

 

Taip pat svarbu košmare atpažinti, kokie jausmai ir patirtys sudaro jo pagrindą, ir juos išsiaiškinti, kad būtų galima toliau su jais dirbti. „Net ir košmarai gali mums padėti į kažką atkreipti dėmesį ir mus iš esmės pagydyti“, – sako B.Holzinger.

 

Fiziologine prasme, sapnai yra svarbūs smegenų vystymuisi ir brendimui. Ši teorija vedama iš to, jog naujagimių vadinamoji greitojo miego fazė būna labai intensyvi. Per šią fazę mus sunkiausia prižadinti, mūsų smegenys per ją būna ypač aktyvios.

 

Sapnai būna labai emocingi – tiek pozityvia, tiek negatyvia prasme. Kitose miego fazėse sapnuojami sapnai būna visai elementarūs, todėl daugelis jų net neprisimena. Tačiau, pasak psichologų, mes sapnuojame visose fazėse.

 

Parengė Jurgita Noreikienė

 

Šaltinis: http://seimairnamai.eu


2500