Ateiname į šį pasaulį su pagrindiniu tikslu, tik jį pamirštame

Į gyvenimą ateiname tarsi į parduotuvę įsigyti tai, ko reikia. O kas atsitinka atsidūrus didžiuliame prekybos centre, kuriame vilioja daugybė dalykų? Dažnai išeiname neįgiję to, ko atėjome. Tai lyg veltui iššvaistytas laikas.

 

Grįžtame namo ir pradedame piktintis savimi: “po galais, juk nenusipirkau duonos bei sviesto, o maišą vos partempiau namo bei išleidau krūvą pinigų”. Ar galime kaltinti parduotuvę, kad joje tiek daug visko? Ne, juk esame atsakingi patys.

 

Tad paklauskite savęs, kodėl atkeliavote į žemę ir ką norėjote įgyti, patirti? Iš pažiūros klausimas atrodo paprastas, tačiau atsakyti į jį galėtų tik vienetai šioje žemėje, nes dauguma mūsų esame pasiklydę pasirinkimų gausoje, pasaulio šurmulyje, primestose dogmose ir net nenutuokiame apie savo sielos tikslus. Taip ir keliaujame gyvenimo keliu lyg sapnuodami, ieškodami savųjų tiesų ir egzistencijos prasmės, arba tiesiog panyrame į susikurtų problemų ir kančių ratą.

 

Atėję pažinti materiją ir ją patirti savo pojūčiais, kad suvoktume kas iš tiesų esame, susižavime daiktais. Mums jų reikia vis dar ir dar, nors namuose vos telpa. Tiesą sakant, mums visada reikės kažko naujo. Tai mūsų prigimtis, kaip ir kiekvienos net mažiausios šios Visatos dalelės. Mums reikalingi nauji pokyčiai. Juk viskas kinta, keičiasi atsinaujina kiekvieną akimirką, tik mes šį poreikį neteisingai interpretuojame. Nors mums nuolat norisi kažko naujo, apsiribojame tik daiktais, formomis ir pan. Tačiau mūsų giluminiai poreikiai kur kas platesni ir tikrai neapsiriboja materijos iliuzija. Ji tik mums padeda patirti tam tikras būsenas, todėl būdami sąmoningi gebame išlaikyti pusiausvyrą tarp materijos ir vadinamojo dvasingumo.

 

Pradėję suvokti, jog čia esame ne tik dėl materialinio gerbūvio, bet ir dėl savęs pažinimo bei bendros evoliucijos, prisideriname prie sielos bei Aukščiausiojo sąmoningumo. Taip tampame sąmoningi ir nuėję į parduotuvę duonos, neperkame nebūtinų daiktų, viliojančių žema kaina.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Jei į šį gyvenimą ateiname pasižiūrėti baimei ir pykčiui į akis, tam, kad juos išvalytume iš savo sistemos ir patirtume gilaus dvasinio atsipalaidavimo būseną, nebėkime nuo šių emocijų. Tam mums duotas galingas dėmesio įrankis, kurį nukreipę į nemalonią būseną, ją transformuojame į pozityvią, net be jokios pastangos. Taip tai nemalonu, norisi bėgti arba kažkokiu būdu įveikti baimę ar pyktį. Tačiau dažnas iš mūsų nesuprantame kaip tai svarbu mūsų sielai.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Deja, visuomenėje liūdesys prilyginamas blogiui, o džiaugsmas – gėriui. Taip atsisakome dalies gyvenimo, o tuo pačiu ir dalies savęs. Pradedame ieškoti toje galimybių mugėje tik visuotinai priimtinų malonumų. Juk kam pirkti duoną, jei visi šaukia: koks skanus šokoladas.

 

Taip atėję patirti kažko konkretaus, perimame mums primestas nuomones, o savuosius tikslus pamirštame dar nespėję jų įsisąmoninti. Kuomet visiškai atitrūkstame nuo savo tikrojo kelio, mūsų aukštesnioji dalis papurto ligomis, nelaimėmis ir problemomis, tuomet arba pradedame ieškoti atsakymų, arba nuskęstame savigraužos jūroje.

 

Tad, dėl ko atkeliavote į šį pasaulį? Atsakykite sau nuoširdžiai, ne iškart, išjauskite tai. Galbūt prireiks ne dienos ir ne metų, bet suradę kelią namo, daugiau nepasiklysite.

 

Parengė Rūta Steponavičienė

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Storulis

Ateiname į šį pasaulį su pagrindiniu tikslu – pavalgyti!

CNN

Butent, nevalgysi – negyvensi

Taip pat skaitykite