Katės – tarpininkės tarp žmogiškojo ir astralinių pasaulių

Ezoteriniu požiūriu, visos gyvos būtybės ir jas supantys objektai yra neatsiejamai susiję tarpusavyje. Daugelis žmonių pastebėjo, kad šeimoje susikaupus įtampai, ar kažkam elgiantis ypač agresyviai, netikėtai gali sugesti šalia esantis elektros prietaisas ar sutrikti elektros tinklas. O jei šeimoje nuolat konfliktuojama arba, jei vienam iš narių gresia pavojus, gali pradėti sirgti naminiai gyvūnai ar net visai pabėgti iš namų. Vieni iš jautriausių gyvūnų, atmosferai namuose ir žmogaus būklei, yra katės.

Katė, su savo stulbinančiomis akimis, švelnia grakščia eisena ir gebėjimu matyti tamsoje, jau prieš tūkstančius metų buvo siejama su antgamtine galia. Gyvendamos tarp žmonių, katės sugeria jų nuotaiką, biologinio lauko būklę bei karminį ryšį su tuo, kas vyksta čia ir dabar. Senovės mistikai tikėjo, kad katė savo elgesiu aiškiai parodo šeimininkui, jei jo namuose vyrauja neigiama aura arba pats asmuo yra pavojuje.

Pirmasis ženklas – neramus ir nervingas katės elgesys. Kai katė pabėga iš namų arba miršta, tai gali reikšti, jog gyvūnas sau pasiėmė neigiamą šeimininko karmą. Tai akivaizdus ženklas, jog jis skubiai privalo atkreipti dėmesį į neteisingus veiksmus, priklausomybes ir trūkumus, t. y. į tai, kas religiniu požiūriu laikoma nuodėme.

Juk ne veltui jau žiloje senovėje žmonėse vyravo paprotys – į naują namą pirmiausia įleisti katę ir tik tuomet likusius namų ūkio gyvūnus. Būdama vedliu tarp materialiųjų ir astralinių pasaulių, katė sugeria neigiamą energiją, mainais atiduodama savo galią, tiesiogiai susijusią su savininko energija. Užėjusi į namą, katė tarsi išvalydavo jį ir „pririšdavo“ jo energiją prie šeimininko.

Pagal ezoterinę simboliką, oranžinės (ryžos) ir trispalvės katės į namus atneša pinigus, aistrą bei užpildo šeimininko būstą energija, džiaugsmu ir materialiuoju turtu. Juodos katės reiškia raganystės galias ir slaptas žinias. Baltos – tai grynumas, švelnumas ir ramybė. Pilkos katės yra paslaptingos ir išmintingos, suteikiančios namams taiką ir harmoniją.

Dar senovės Egipto laikais buvo tikima, kad katės atlieka „naminukų“ vaidmenį, tik nesislapstydamos, o gyvendamos kartu su žmonėmis. Jau tūkstančius metų katė laikoma šventu gyvūnu, galinčiu matyti namuose kitokius reiškinius, gebančiu bendrauti su nematomomis jėgomis ir daryti joms įtaką siekiant apsaugoti savo šeimininką. Ne veltui senovės egiptiečiai garbino Bastą – deivę, vaizduojamą su katės galva, o už šio gyvūno nužudymą buvo griežtai baudžiama. Skandinavijoje ir Vokietijoje kates globojo meilės ir vaisingumo deivė Frėja. Romoje, pasak legendos, savo charakteriu nepriklausomos ir nepavergiamos katės, lydėjo laisvės deivę Libertas, o senovės Keltikoje tarnavo grožio deivei Keridven.

Štai todėl su katėmis taip daug susieta įvairių patarlių, posakių ir prietarų. Būdamos tarpininkės tarp gyvūnų ir žmonių pasaulio, gebančios egzistuoti tarp dienos ir nakties, visame pasaulyje ir visais amžiais, katės simbolizavo paslaptį, su kuria susiduriame kiekvieną dieną.

Šaltinis: http://vinogradov-centr.ru/