Genys į medį kala didesne, nei gravitacija jėga, o smegenų sutrenkimo negauna: kodėl?

Ar kada nors matėte į medį stuksenantį genį? Tikriausiai pagalvojote, kaip jis, stuksendamas tokia jėga, nesusitrenkia galvos? Galbūt nežinojote, kad genys kala į medį 1000 kartų didesne jėga, nei gravitacija.

 

Jei kada nors yra tekę įsižiūrėti į besidarbuojantį genį, tikriausiai teko pastebėti, kad prieš pradėdamas stuksenti snapu į medžio žievę, jis atremia savo uodegą į medžio kamieną.

 

Kai genys tokioje pozoje pradeda kalti į medį, jo kakle esantys raumenys sugeria smūgio jėgą ir ją siunčia į pečius, liemenį, uodegą – ir galiausiai į paties medžio kamieną.

 

Tad visa ši energija keliauja ratu. Negana to, geniai turi nepaprastai stiprius ir raumeningus kaklus – šie kaklo raumenys kalimo jėgą paskirsto tolyn, o dalį jos sugeria. Genių smegenis saugo kaukolės kaulas.

 

Jis yra gana minkštas ir sudarytas iš plokščių – tarsi amerikietiškojo futbolo šalmas. Kaukolė iš tokio kaulo saugo pilkąją smegenų medžiagą. Dabar uždėkite pirštus ant savo hipoido kaulo, kuris yra tarp gerklės ir žandikaulio linijos – ten kur yra jūsų trachėja.

 

Turėtumėte užčiuopti du mažus kauliukus. Pas mus šis kaulas yra skirtas raumenų sujungimui, o tai padeda rijimo procese ir prilaiko liežuvį.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Priešingai nei geniai, mes neturime kaulų ar kremzlių savo liežuviuose – tik didelį raumenį. Pas genius minėtas kaulas yra labai ilgas. Jis prasideda dviejose nosies ertmėse kaip du atskiri kaulai ir vėliau susijungia į vieną.

 

Šie kaulai/raumenys keliauja per smegenis, aplink galvą, tęsiasi iki apatinio žandikaulio – ir baigiasi burnoje, kur šie du kaulai susijungia ir suformuoja liežuvį. Kai genys kala, šie liežuvio kaulai yra įtraukiami ir stabilizuoja kaukolę, ją prilaikydami.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Šis kaulas taip pat sugeria smūgio jėgą. Tuo tarpu genio snapas yra sudarytas iš dviejų sluoksnių. Vidinį sluoksnį sudaro stiprus ir tankus kaulas, o išorinį – lankstus audinys, kuris yra minkštesnis.

 

Viršutinė snapo dalis yra šiek tiek ilgesnė nei apatinė, tačiau apatinė turi šiek tiek ilgesnį vidinį stipraus ir tankaus kaulo sluoksnį. Tad viskas vyksta taip: kai genys ima kalti, smūgio jėga keliauja per išorinį minkštąjį snapo sluoksnį iki laikančiojo kaulo, per hipoido raumenį, aplink galvą, kur ši jėga galiausiai išsiskiria dviem kryptimis – į apatinį žandikaulį ir liežuvį.

 

Jeigu pažvelgsite į genio kaukolę, pastebėsite, kad ji yra pailga. Ši forma padeda sugeriant kalimo smūgio jėgą – kaip ir didesnis plotas, kuo negalime pasigirti mes, žmonės.

 

Dauguma gyvūnų savo smegenyse turi pakankamai daug smegenų skysčio, supančio jų smegenis – o tai leidžia smegenims kaukolėje tiesiog plūduriuoti. Tačiau tarpas tarp genių minkštosios kaukolės dalies ir smegenų yra labai mažas, todėl šiam smegenų skysčiui tiesiog nebelieka vietos.

 

Tai yra gerai, kadangi su šiuo skysčiu genio smegenys kalant medį būtų suplaktos tarsi plakta grietinėlė. Kaip ir žmonės, geniai turi apatinį ir viršutinį akių vokus – tačiau genių vokai yra itin stori.

 

Jie taip pat turi trečiąjį voką, vadinamą niktuojančia membrana – kuris juda ne vertikaliai, o horizontaliai. Šis trečiasis akių vokas užsidaro vos kelias milisekundes prieš kalimą ir dėl šios priežasties visokios šiukšlės nepatenka geniui į akis.

 

Tad geniai turi išties daug fizinių savybių, kurios padeda nesukrėsti smegenų snapu kalant į medžio žievę.

 

Mokslininkai išsiaiškino, kad visos šios paukščio fizinės savybės leidžia sugerti 99,7 proc. smūgio jėgos, tad galvai ir smegenims belieka vos 0,3 proc. – o tai neturi jokios neigiamos reikšmės jų sveikatai.

 

Šaltinis: https://www.gismeteo.lt


2500