22 JAV karinės paslaptys: nuo skraidančių lėkščių iki minčių kontrolės (I dalis)

Paslaptys, kurias saugo vyriausybė ir kariuomenė, kartais gali būti tikrai stulbinančios – arba visiškai absurdiškos ir nė neintriguojančios. Nuo slapto JAV karinių oro pajėgų projekto, kurio tikslas – sukurti greičiau už garsą skriejančią lėkštę – iki bandymo kontriliuoti mintis, pasitelkiant narkotikus: šiame straipsnyje pateikiame 11 iš 22 karinių ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) paslapčių, kurios buvo išslaptintos.

1. Projektas „1794“
2012 m. pabaigoje JAV Oro pajėgos išslaptino dokumentų rinkinį, kuriame buvo ir slaptos programos, siekusios sukurti kažką panašus į skraidančią lėkštę, įrašai. Šio orlaivio tikslas turėjo būti kova su sovietais. Itin ambicinga idėja, pavadinta „Projektas 1974“, pradėta vykdyti šeštajame dešimtmetyje. Šiam darbui buvo paskirta inžinierių grupė, kuri turėjo sukurti disko formos transporto priemonę, kuri dideliame aukštyje galėtų skristi viršgarsiniu greičiu.

Išslaptintuose dokumentuose yra ir visi orlaivio planai bei kita informacija: buvo tikima, kad skraidanti lėkštė galės pasiekti 4 kartus didesnį už garso greitį ir pakilti į 30,5 km aukštį. Projekto kaina tuo metu buvo įvertina 3 mln. dolerių – kas šiandienine verte būtų apie 26 mln. dolerių.

„Projektas 1974“ buvo atšauktas 1961 m. gruodį – nes bandymai parodė, jog skraidanti lėkštė bus aerodinamiškai nestabili ir nekontroliuojama pasiekus didelį greitį, ką jau kalbėti apie viršgarsinį greitį.

1. Projektas „1794“
2012 m. pabaigoje JAV Oro pajėgos išslaptino dokumentų rinkinį, kuriame buvo ir slaptos programos, siekusios sukurti kažką panašus į skraidančią lėkštę, įrašai. Šio orlaivio tikslas turėjo būti kova su sovietais. Itin ambicinga idėja, pavadinta „Projektas 1974“, pradėta vykdyti šeštajame dešimtmetyje. Šiam darbui buvo paskirta inžinierių grupė, kuri turėjo sukurti disko formos transporto priemonę, kuri dideliame aukštyje galėtų skristi viršgarsiniu greičiu.

Išslaptintuose dokumentuose yra ir visi orlaivio planai bei kita informacija: buvo tikima, kad skraidanti lėkštė galės pasiekti 4 kartus didesnį už garso greitį ir pakilti į 30,5 km aukštį. Projekto kaina tuo metu buvo įvertina 3 mln. dolerių – kas šiandienine verte būtų apie 26 mln. dolerių.

„Projektas 1974“ buvo atšauktas 1961 m. gruodį – nes bandymai parodė, jog skraidanti lėkštė bus aerodinamiškai nestabili ir nekontroliuojama pasiekus didelį greitį, ką jau kalbėti apie viršgarsinį greitį.

2. Projektas „Ledo kirminas“
7-ąjame dešimtmetyje JAV kariuomenės pradėjo slaptą misiją, kurios metu po Grenlandijos ledynais turėjo būti paslėpta nemažai mobilių branduolinių raketų. Iš tos vietos, kur vidutinio nuotolio raketos turėjo būti dislokuotos, jos būtų pasiekusios taikinius Sovietų Sąjungoje.

Slaptoji programa gavo „Iceworm“ vardą, tačiau veikė tyrimų projekto „Camp Century“ vardu. Naudodami šį pavadinimą kaip priedangą, amerikiečių inžinieriai sugebėjo pastatyti požeminių pastatų ir tunelių tinklą, įskaitant ir gyvenamasias patalpas, virtuvę, poilsio salę, ligoninę, laboratorijas, atsargų kambarius ir atominę elektrinę.

Ši karinė bazė, apie kurią Danijos vyriausybė nežinojo, veikė septynerius metus. 1966 m. ji buvo nutraukta dėl to, kad ledas pasidarė itin nestabilus. Šiandien „Iceworm“ projekto likučiai yra palaidoti po Grenlandijos ledu.

3. 51 Zona
Tikriausiai daugiau niekas niekada nebuvo sulaukęs tiek daug dėmesio iš konspiracijos teoretikų ir NSO bei ateivių entuziastų, kaip „51 Zona“ (angl. Area 51). Tai – dykumoje, apie 134 km nuo Las Vegaso ir netoli Groom ežero Nevadoje įsikūrusi JAV oro pajėgų bazė. Didelė paslaptis, kuri gaubia šią vietovę, labai skatino žmonių vaizduotę. Dabar „51 Zona“ visiems daugiausia siejasi su paranormaliais reiškiniais ir teorijomis, jog šioje vietoje yra laikomi ateiviai bei NSO.

2013 m. liepos mėnesį visos šios teorijos buvo paneigtos, nes išslaptintuose CŽV dokumentuose buvo rašoma, jog ši bazė buvo naudojama išbandyti įvairius šnipinėjimo lėktuvus, tarp jų ir gerai žinomus U-2.

„51 Zona“ veikia kaip Edwardo oro pajėgų bazės, esančios Kalifornijoje, padalinys. Formaliai šiai vietas niekada nebuvo suteiktas slaptosios bazės statusas – tačiau tyrimai ir veikla, kuria užsiiminėjo ten dirbantys žmonės, yra viena didžiausių JAV valstybės paslapčių.

4. Projektas „Pagieža“
Nors „51 Zona“ ir nebuvo ta vieta, kurioje JAV valdžia tyrinėjo gyvybę ar objektus iš kito pasaulio, tai nereiškia, kad daugiau niekas to nedarė. Projektas, pavadintas „Grudge“ (liet. Pagieža) buvo pradėtas 1949 m., tačiau veikė neilgai. Šios programos tikslas buvo tyrinėti NSO, o pats projektas buvo sukurtas kaip „Sign“ programos, veikusios anksčiau, tęsinys. 1949 m. pradžioje „Sign“ išplatino ataskaitą, kurioje buvo rašoma, jog kai kurie NSO yra realūs orlaiviai, tačiau nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, iš kur jie atkeliavo.

Žmonės, kurie šį projektą kritikuoja, sako, jog „Grudge“ buvo sukurtas tik tam, kad paneigtų NSO egzistavimą. Edwardas J. Rupperltas šia tema parašė net knygą, kurioje rašoma: „Nemanau, kad tyrinėti senus dokumentus, kurie kalba apie NSO, yra labai sunku. Iš jų yra nesunku pamatyti ir tai, kad „Grudge“ projektas neatliko standartinių žvalgybos procedūrų. Viskas buvo vertinama pagal tai, kad NSO neegzistuoja – nesvarbu ką matote ar girdite, netikėkite tuo“.

5. Operacija „Sąvaržėlė“
1946 m. rugsėjį prezidentas Harris Trumanas leido vykdyti programą, pavadintą operacija „Paperclip“ (liet. sąvaržėlė). Jos tikslas – po Antrojo pasaulinio karo pritraukti mokslininkus iš nacistinės Vokietijos į Ameriką. Strateginių paslaugų tarnyba (dabartinės CŽV pradininkas) įdarbino vokiečių mokslininkus Amerikoje ir taip siekė savo šaliai padėti atsistoti ant kojų po nesenai įvykusio karo. Žinoma, tai turėjo ir kitokios naudos – amerikiečiai taip užtikrino, kad vertinga mokslinė informacija nepateks Sovietų Sąjungai į rankas ir neliks susiskaldžiusioje Vokietijoje.

Geriausiai žinoma operacijos „Paperclip“ darbuotojas buvo raketų mokslininkas Wernheris von Braunas, kuris vėliau dirbo prie NASA „Apollo“ misijų.

6. Operacija „Šiaurės miškai“
Dėl įtemptų santykių tarp JAV ir Kubos Šaltojo karo metu, CŽV ėmė galvoti keistus planus, kaip būtų galima sustabdyti Fidelio Kastro režimą. Didžiąja dalimi šių planų buvo siekiama paprasčiausiai jį nužudyti, o kita dalimi – paskatinti karą tarp JAV ir Kubos.

1998 m. Nacionalinio saugumo archyvas (NSA) – nevyriausybinė organizacija, skelbianti informaciją, kurią Informacijos laisvės įstatymas padarė prieinamą – išplatino išslaptintus dokumentus, susijusius su operacija „Northwoods“ (liet. šiaurės miškai). Čia buvo rašoma, kad 1962 m. JAV Generalinio štabo (JAV ginkluotųjų pajėgų karinių lyderių grupė, kuri patarinėja civilinei JAV valdžiai) vadovai turėjo planą vykdyti smurtinius veiksmus prieš JAV ir Kubos žmones, visą kaltę už tai suverčiant Kubos vyriausybei. Į šiuos smurtinius veiksmus įėjo suklastoti teroristiniai išpuoliai JAV miestuose, lėktuvų užgrobimas ir laivų, kuriuose į JAV plaukia Kubos emigrantai, nuskandinimas. Visi šie veiksmai vėliau turėjo būti naudojami pagrįsti karą prieš Kubą.

Remiantis naujienų pranešimais, prezidentas Jhonas F. Kennedis suvokė, kad ši idėja yra kvaila, todėl ją atmetė.

7. Manheteno projektas
Apie Manheteno projektą šiandien jau žino daugelis, bet Antrojo pasaulinio karo metu tai buvo slapta tyrimų programa, kurios metu buvo sukurtos pirmosios atominės bombos. Projektas, pradėtas 1939 m., išliko paslaptyje todėl, kad mokslininkai suprato kokią didelę galią turi atominiai ginklai. Nuo 1942 iki 1946 m. Manheteno projektui vadovavo JAV kariuomenės inžinierių korpuso generolas Leslis Grovesas.

Pirmoji atominė bomba buvo detonuota 1945 m. liepos 16 d. 5.30 ryto JAV laiku per taip vadinamą, „Trejybės testą“ (angl. „Trinity test“) Alamogordo oro bazėje, 193 km į pietus nuo Albukerkės. Šios bombos sprogstamoji galima buvo didesnė nei 15 000 trotilo.

Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, dvi atominės bombos buvo numestos ant Hirošimos ir Nagasakio, iki šiol tai yra vienintelis atvejis, kai atominis ginklas buvo panaudotas karo metu.

8. Operacija „Gladio“
Šaltojo karo metu NATO sugalvojo planą, kaip apsaugoti Europą per sovietų invaziją. Šis planas vadinosi „Gladio“, o jo idėja – daugumoje NATO šalių, įskaitant Italiją, Belgiją ir Prancūziją, sukurti slaptas kariuomenes.

Jų misija buvo labai paprasta – pasirengti potencialiam komunistų puolimui ir priešintis, jei invazija tikrai įvyktų. Kai kuriose į šį pasiruošimą įėjo ir šnipinėjimas bei šaudmenų kaupimas.

Savaime aišku, kad buvo itin stengiamasi šį planą išlaikyti paslaptyje nuo Sovietų Sąjungos – bet net kai kurie NATO šalių aukšto rango pareigūnai apie jį nežinojo. 1990 m. tuometinis Italijos ministras pirmininkas Giulio Andreotti atskleidė paslaptį, kad Italija Šaltojo karo metu turėjo slaptą kariuomenę. Šiuo pareiškimu Italija tapo pirmąja NATO valstybe, kuri pripažino šią operaciją.

Šiandien slaptieji dokumentai, susiję su NATO slaptosiomis kariuomenėmis, yra prieinami interneto svetainėje „The Black Vault“.

9. My Lai žudynės
1968 m. amerikiečių kariai nužudė šimtus civilių Pietų Vietname, My Lai kaimelyje. Remiantis šaltiniais, tuo metu buvo nužudyta bent 300 moterų, vaikų ir senyvo amžiaus žmonių.

Kariuomenės vadovai sugebėjo išlaikyti šias žudynes paslaptyje beveik metus, tačiau vienam žurnalistui kartu su „Associated Press“ (AP) pavyko paviešinti visą informaciją apie šiuos nusikaltimus 1969 m. Remiantis naujais pranešimais, My Lai įvykiai buvo pradėti tirti, o 1970 m., kai tyrimas buvo baigtas, 14 JAV kariuomenės pareigūnų buvo pareikšti kaltinimai. Visi, išskyrus vieną, buvo išteisinti. Šiuos išslaptintus dokumentus dabar galima rasti Kongreso bibliotekoje.

Po My Lai tyrimo Pentagonas įkūrė darbo grupę – Vietnamo karo nusikaltimų darbo grupę, kuri tyrė ir kitus panašius įvykius. Ši grupė surinko daugiau nei 9000 dokumentų, kuriuose buvo išsamiai aprašyti visi JAV karių nusikaltimai, padaryti per Vietnamo karą. Daugelis jų buvo išviešinti XX a. pabaigoje, o šiandien dokumentai yra prieinami Nacionaliniame archyve.

10. Operacija „Washtub“
Slaptas kariuomenes Šaltojo karo metu kūrė ne tik NATO, bet ir JAV. 2014 m. išslaptinti JAV karinių oro pajėgų ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) dokumentai atskleidė, kad 1950 m. buvo sugalvotas planas, kaip būtų galima šnipinėti Sovietų Sąjungą jei ši kada nors pultų Aliaską.

Operacija buvo praminta „Washtub“, o jos tikslas – išmokyti paprastus Aliaskos žmones koduoti, šifruoti ir kitaip šnipinėti. Buvo manoma, kad šias žinias žmonės galės panaudoti per Sovietų invaziją į Aliaską. Nors ši invazija niekada taip ir neįvyko, iš viso buvo parengti 89 agentai.

11. Projektas MK-ULTRA
Šaltojo karo metu CŽV inicijavo projektą pavadinimu „MK-ULTRA“. Tai buvo slapta, neteisėta tyrimų programa, kuri siekė išsiaiškinti kuo daugiau apie sąmonės kontrolę. Programą vykdę specialistai ištyrė hipnozės, narkotikų (tokių kaip LSD ir barbituratai) poveikį žmonėms. Kai kurie istorikai mano, jog ši programa buvo skirta sukurti sąmonės kontrolės technologiją, su kuria valdžia galėtų „užprogramuoti“ nusikaltėlių smegenis.

1973 m. tuometinis CŽV direktorius Richardas Helmas įsakė, kad visi dokumentai, susiję su „MK-ULTRA“ projektu, būtų sunaikinti – tačiau formalus programos tyrinėjimas buvo pradėtas tik po kelerių metų. Šis slaptas CŽV projektas davė idėją ir tokiems filmams kaip „Mandžiūrijos kandidatas“ ar „Vyrai, kurie spokso į ožkas“.

Parengta pagal „Live Science“.

Šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/pasaulio_paslaptys