Link Žemės neįtikėtinu greičiu skrieja „tamsiosios medžiagos uraganas“

Stulbinantis įvykis Saulės sistemoje – mokslininkai užfiksavo didelio greičio tamsiosios medžiagos uraganą. Šiuo metu jis pasiutusiu greičiu juda per Paukščių Taką ir keliauja tiesiai link Žemės. Nematoma medžiaga keliauja 500 km. per sekundę greičiu, tačiau mūsų planetai neturėtų pridaryti jokios žalos.

Mokslininkai teigia, kad audros dalelės gali sudaryti iki šiol geriausias sąlygas pažvelgti į tamsiąją materiją – hipotetinę medžiagą, kuri, kaip teigiama, sudaro daugiau nei ketvirtį žinomos Visatos. Mįslingoji medžiaga yra nematoma, nes ji neatspindi šviesos ir niekuomet nebuvo mokslininkų tiesiogiai stebima.

Šios medžiagos paslapčių atskleidimas gerokai praplėstų mūsų supratimą apie Visatos struktūrą ir mums žinomos gyvybės kilmę.

Mokslininkai iš Saragosos universiteto, Ispanijoje, tamsiosios medžiagos uraganą nustatė pasinaudodami duomenimis iš Europos kosmoso agentūros „Gaia“ palydovo. Jie tyrinėjo netoliese esančių žvaigždžių, judančių ta pačia kryptimi, sambūrį, kuris žinomas, kaip S1 srovė – orbitoje skriejančių žvaigždžių grupė, kuri supa mūsų galaktikos centrą.

Manoma, kad S1 yra nykštukinės galaktikos, kurią prieš milijardus metų prarijo Paukščių Takas, likučiai. Srovė, kurią sudaro maždaug 30000 žvaigždžių, plaikstosi po Paukščių Taką ir greitai susidurs su Žeme, kas tamsiojoje materijoje aplink mūsų planetą sukels dideles pulsacijas. Žemė išgyvens papildomą tamsiąją medžiagą, judančią dar didesniu greičiu nei toji „įprastinė“ tamsioji materija.

Tamsiosios medžiagos detektoriai, išplitę po pasaulį, galėtų sekti šiuos pakitimus, kas mokslininkams suteiktų naujų įžvalgų apie šią paslaptingąją medžiagą. Mokslininkai teigia, kad šiuo metu mokslininkams prieinami detektoriai, vargu ar sugebėtų surinkti S1 silpnai sąveikaujančias masyvias daleles (angl. Weakly Interacting Massive Particles, WIMPs) – hipotetinius objektus, kurie kai kurių mokslininkų manymu, sudaro tamsiąją medžiagą.

Visgi, tokie atvejai suteikia geresnę nei įprasta tikimybę nustatyti aksionus – daleles, kurios, kaip manoma, yra 500 milijonų kartų lengvesnės už elektronus. Taip pat tikima, kad aksionai sudaro svarbią tamsiosios medžiagos dalį, o šių dalelių nustatymas fundamentaliai pakeistų tai, kaip mes suprantame Visatą. Astronomai apie tamsiąją medžiagą žino dėl jos gravitacinio poveikio žinomai materijai ir tiki, kad tai yra tarsi gravitaciniai „klijai“, kurie laiko galaktikas drauge.

Skaičiavimai rodo, kad daugybė galaktikų būtų atplėštos viena nuo kitos, jeigu jų drauge nelaikytų didžiulis medžiagos kiekis. Bet koks sėkmingas bandymas tiesiogiai nustatyti tamsiąją medžiagą, žymėtų vieną iš didžiausių pastarojo šimtmečio atradimų ir atneštų naują mokslinių atradimų erą.