Klaidingi mitai apie pirmuosius žmones

Paprastai neandertaliečiais pravardžiuojami ypatingai tamsūs ir bukagalviai žmonės. Iš tikrųjų šis pavadinimas atsirado tada, kai 1856 metų vasario 4 dieną Vokietijoje, slėnyje su gražiu pavadinimu Neandertalis, aptiko senovinio žmogaus palaikus. Lygiai po metų, 1857 vasario 7 dieną Bonoje pasauliui buvo pristatyta palaikų šeimininko kaukolė. Tačiau ne visi mokslininkai ir gamtininkai patikėjo, kad iškastinio žmogaus amžius siekia 150 000 metų. Palaikus pripažino falsifikatu. Iš tikrųjų tai buvo jau trečias tokio pobūdžio radinys, tačiau praėjo dar ne vieneri metai, kol juos pradėjo laikyti neandertaliečių palaikais rašo versijos.lt

 

Migracija su pasekmėmis

 

Dar visai neseniai neandertaliečiai buvo laikomi genetiškai atskira, tarpine, nors ir artima žmogui rūšimi. Naujausi vokiečių tyrimai parodė, kad neandertaliečių genų turi 4% šiuolaikinių žmonių. Taip kad juos galima visai pagrįstai laikyti homo sapiens protėviais.

 

Manoma, kad migracijų metu kromanjoniečiai, patys ankstyviausi šiuolaikinio žmogaus atstovai, susidūrė su neandertaliečiais ir prasidėjo kryžminimasis. Tarp kitko dabartinio žmogaus DNR ir neandertaliečio DNR sutampa beveik 99,5%. Gali būti, kad „laukiniai žmonės“, kokiais jie laikomi ir dabar, iš tikrųjų buvo kažkuria prasme netgi protingesni. Specialistų radiniai byloja, kad neandertaliečiai ilgus metus buvo pačiu gėdingiausiu būdu šmeižiami. Štai keli paplitę mitai apie juos.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Neandertaliečiai buvo pusiau beždžionės ir nemokėjo kalbėti

 

XX amžiaus pradžioje pagaliau buvo aptiktas visas „trūkstamos grandies“ tarp beždžionės ir žmogaus, išmirusio prieš maždaug 40 000 metų, skeletas. Palaikai bylojo, kad išnykusios rūšies atstovas buvo susikūprinęs ir vaikščiojo suriestomis kojomis, vos ne pritūpęs. Tada ir iškėlė versiją, jog tai ne visa žmogus. Tačiau vėliau teko padaryti išvadą, kad tasai žmogus kentėjo nuo artrito. Neandertaliečiai vaikščiojo ant dviejų kojų, tačiau buvo žemesnio už mus ūgio – maždaug 15-20-čia centimetrų. 1983 metais mokslininkams į rankas pateko sveiki griaučiai, kurie leido padaryti išvadą, kad neandertalietis praktiškai toks pats, kaip ir žmogus.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kitas mitas – homo sapiens protėviai skleidė garsus kaip gyvūnai, naudodami tik gomurį. Tais pačiais metais Izraelyje atrado palaikus su išlikusiu poliežuviniu kaulu (dalis kalbos aparato). Vadinasi, neandertaliečiai galėjo kalbėti.

 

Beje, 2009 metais buvo sudarytas pilnas neandertaliečio genomas. Atsirado galimybė jį klonuoti, kas kainuotų 30 milijonų dolerių. Būtent neandertaliečiai genetiškai perdavė mums riziką susirgti vėžiu ir diabetu.

 

Neandertaliečiai gyveno urvuose ir mokėjo naudotis vien akmenimis ir lazdomis

 

Klaidinga manyti, kad jie tūnojo vien tinkamuose slėptis urvuose. Dažniausiai jie gyveno lūšnose, pastatytose iš medžių, gyvūnų kaulų ir kailių. Daug metų tarnaujantis būstas būdavo sutvirtinamas akmenimis ir moliu.

 

Kaip darbo įrankių ir ginklų neandertaliečiai nenaudojo paprastų akmenų ir pagalių, jie turėjo įrankius, panašius į ietis, kirvius, plaktukus, o taip pat gaminosi indus. Buities daiktus susimeistraudavo iš akmenų, augalų, gyvūnų sausgyslių, kailių, dantų, ragų kaulų, tame tarpe ir iš mirusių gentainių kaulų. Tiesiog ne visi daiktai išliko iki mūsų laikmečio pakankamai geroje būklėje.

 

Neandertaliečiai mirė kaip musės

 

Mirtingumas tais laikais, žinoma, buvo didžiulis ir klimatas labai apsunkino išgyvenimą. Tuo pat metu mokslininkai išsiaiškino, kad hominidai vartojo maistui, pavyzdžiui, ramunėles ir kraujažoles, t.y. žinojo šių augalų gydomąsias savybes, kadangi jokios kitos naudos iš jų nėra.

 

O Ispanijoje buvo aptikti artefaktai, liudijantys, jog mūsų protėviai naudojosi dantų krapštukais uždegimo apimtoms dantenoms gydyti. Neandertaliečių palaikai liudija, kad kai kurie iš jų buvo sunkūs ligoniai, tačiau kurį laiką dar sugebėjo išgyventi. Tai reiškia, kad juos gydė gentainiai ir rūpestingai juos prižiūrėjo.

 

Neandertaliečiai gyveno primityvų gyvenimą

 

Tarp kitko, būtent jie sugalvojo laidojimo ritualą. Kapavietė Prancūzijoje, Le Šapel o Sen grote įrodo – hominidai pirmieji pradėjo puošti mirusių kapus gėlėmis, nešti į kapines maistą ir žaislus. Tiesa, sudėtingose ledynmečio sąlygose jiems tekdavo pabūti ir kanibalais – valgyti žemiausio rango pirmykštės bendruomenės narius.

 

Neandertaliečiai buvo visiškai kvaili

 

Specialistai iš Harvardo universiteto tvirtina, kad tam tikrose srityse ši rasė buvo gabesnė už žmones. Neandertaliečiai tiesiog kitaip, kitokiu būdu mąstė. Tyrinėtojai remiasi įvairiais neandertaliečių išradimais, ritualais, medicinos žiniomis ir laiko juos kultūringa rase. 1995 metais urve Slovėnijoje buvo aptikta fleita iš kaulo, kuriame galima buvo sugroti kelias natas. Kitoje stovyklavietėje ant akmens buvo aptiktas žmogaus veido atvaizdas.

Šaltinis versijos.lt


2500
1 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Dievo Vartai

Ir vėl informacija be įrodymų…

Protėvis

Kvailas dailininkas nupiešė į save panašiai kvailą neandertalietį – tai buvo visų laikų įrodymas; koks pats esi, tokie ir tavo protėviai; kieno bezdžionės, kieno dievai..