Prezidento Kenedžio nužudymas: klausimų daugiau nei atsakymų

„Pamačiau, kaip atskilo jo galva, pasirodė kraujas“, – liudijo vieną kraupiausių momentų pasaulio istorijoje savo kamera užfiksavęs Abrahamas Zapruderis.

 

Šis nužudymas – viena baisiausių akimirkų JAV istorijoje, tačiau iki šiol prezidento Džono Fidžeraldo Kenedžio žmogžudystę gaubia paslaptys. Tai tapo viena didžiausių XX a. mįslių, kurios tyrėjai iki galo taip ir neišnarpliojo.

 

Painūs klausimai

 

Kodėl liudininkai teigia šūvius girdėję iš priešingos pusės, nei tuo metu buvo įvardintas prezidento žudikas Li Harvis Osvaldas? Kodėl dešimtys liudininkų girdėjo mažiausiai 6 pokštelėjimus, nors, teigiama, Li Harvis Osvaldas į prezidentą paleido tik 3 šūvius? Ar tikrai jis veikė vienas? Kaip viena iš trijų paleistų kulkų sugebėjo padaryti net septynias žaizdas tik dviem žmonėms – D.Kenedžiui ir jo priekyje buvusiam Teksaso gubernatoriui Džonui B. Koneliui – ir likti beveik sveika?

 

1963 metų lapkričio 22-oji. 12:30 val. Dalase nuaidėjo šūviai, pakirtę JAV prezidentą D.Kenedį. Po pusvalandžio Dalaso Parklando ligoninėje patvirtina kraują stingdanti žinia – JAV prezidentas D.Kenedis negyvas.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Iki šiol daugiau nei pusė amerikiečių netiki oficialia versija, kad žmogžudystę įvykdė vienas veikęs JAV karinio laivyno pėstininkas L.H.Osvaldas, kurį, praėjus vos dviem dienom po nužudymo nušovė tariamai skausmo ir patriotizmo apakintas naktinio klubo Dalase savininkas Džekas Rubis, netrukus imtas sieti su mafija.

 

Šovė iš galo – pataikė iš priekio?

 

Pagal oficialią įvykių versiją, į šeštą Teksaso knygų saugyklos aukštą užlipęs Li Harvis Osvaldas vieną po kitos į prezidentą paleido 3 kulkas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tačiau pagal 1963 metais sudarytos Voreno komisijos, įpareigotos ištirti D.Kenedžio nužudymo aplinkybes, bylos medžiagą, D.Kenedžio gyvybę išgelbėti mėginęs chirurgas Malkolmas Peris patikino, kad žaizda prezidento kakle rodė, jog kulka smigo jam iš priekio, nors tariamai šaudęs Li Harvis Osvaldas buvo D.Kenedžiui iš galo.

 



 

Be to, dešimtys liudininkų patikino šūvio garsą girdėję ne iš Knygų saugyklos pastato, bet iš priešingoje pusėje esančios kalvos. Užfiksuotose nuotraukose matyti, kad daugybė žmonių, tarp kurių – ir policijos pareigūnai, iškart po šūvių ėmė bėgti būtent kalvos link, o ne į knygų saugyklą.

 

Apie tai, kad į D.Kenedį šauta jam iš priekio, patvirtina ir vadinamoji Zapruderio juosta. Joje užfiksuotas prezidento kortedžas rieda gatve, kai staiga D.Kenedis rankomis užčiuopia kaklą ir pakrypsta į priekį. Dar vieno šūvio metu staiga prezidentas atsilošia atgal ir palinksta kairę, o galvos srityje pasirodo kraujo purslai. Matyti, kad smūgio jėga juos bloškia į kortedžo galą – tai rodo, jog kulka paleista būtent iš priekio, nors knygų saugykla esti gale.

 

Stebuklingos kulkos teorija

 

Pagal 1963 metais sudarytos Voreno komisijos išvadas, Li Harvis Osvaldas per 8,3 sekundes išovė tris kulkas iš 6,5 x 52 mm itališko „Carcano M91/38“ ginklo.

 

Remiantis oficialiomis tyrėjų išvadomis, viena kulkų pataikė ne tik į D.Kenedį, bet ir sužeidė kartu su prezidentu tame pačiame kortedže važiavusį gubernatorių Džoną B. Konelį. Stebuklinga pramintos kulkos trajektorija užminė mįslę – ar ji, lėkdama 17 laipsnių kampu, galėjo iš galo smigti į D.Kenedį, pakilti ir perskrodusi prezidento kūną išeiti kaklo srityje padarydama jam antrą žaizdą, tada smigti gubernatoriui D.Koneliui į pažastį (3 žaizda), 27 laipsnių kampu skrieti žemyn, suskaldyti 5-ąjį D.Konelio šonkaulį, išlįsti pro dešinę gubernatoriaus krūtinės pusę (4 žaizda), pasisukti į dešinę pusę ir pataikyti D.Koneliui į dešinį riešą (5 žaizda), suskaldyti stipinkaulį, išlįsti iš riešo (6 žaizda) ir skrieti tiesiai į gubernatoriaus kairiąją šlaunį (7 žaizda)?

 

Ši stebuklinga kulka buvo rasta Dalaso Parklando ligoninės koridoriuje, beveik sveika, nors ir perskrodusi 15 sluoksnių drabužių, 7 sluoksnius odos ir sutrupinusi kaulus keliose vietose. Teigiama, kad ji iš gubernatoriaus kūno iškrito šį nešant neštuvais. O gal buvo pakišta po žmogžudystės? Galima tik spėlioti.

 

Viena kulka ar jos fragmentas sužeidė ir vieną iš prezidento kortedžą stebėjusių žmogžudystės liudininkų Džeimsą Teigą. Šaudymų metu jis stovėjo prie trigubo tunelio, pro kurį, padidinęs automobilio greitį, D.Kenedžio vairuotojas nurūko į Parklando ligoninę.

 

Šūviams laiko nepakako

 

Trys šūviai per 8,2 sekundes iš „Carcano M91/38“ ginklo. Voreno komisijos nurodymu, JAV kariuomenės šauliai ir FTB agentai mėgino pakartoti tokį rezultatą. Nė vienam šauliui užtaisyti ginklo, nusitaikyti ir iššauti du šūvius per 6 sekundes, kaip tą neva padarė L.H.Osvaldas, o po to paleisti ir taikliausią trečią šūvį laiko nepakako.

 

„Mes iššovėme kelis šūvius ir nustatėme, kad ne visi šūviai pataikė į tą pačią vietą: palaipsniui jie atitolo nuo smūgio taško“, – štai tokius parodymus Voreno komisijai davė FTB specialusis agentas Robertas Freizeris.

 

Jis patvirtino faktą, kad pirmas šūvis patyrusiems snaiperiams buvo taikliausias, o kiti – mažiau pavykę.

 

Keista, tačiau D.Kenedžio nužudymo metu, jei tikėsime oficialia nužudymo versija, būtent paskutinis šūvis žudikui pasisekė labiausiai.

 

Atstumas nuo D.Kenedžio iki knygų saugyklos šeštojo aukšto, kur, kaip teigiama, buvo įsikūręs L.H.Osvaldas, paskutinio šūvio metu siekė apie 82 metrus. Galimybę taikliai nusitaikyti ir šauti pablogino dar ir tai, kad tam tikru metu limuzinas buvo dengiamas ąžuolo.

 

Ar L.H.Osvaldas – geriausias pasaulio šaulys? Vyras tarnavo jūrų pėstininku ir buvo išmokytas naudotis ginklais. Pulkininkas Alisonas Folsomas Voreno komisijai patikino, kad Osvaldas nebuvo išskirtinis šaulys. Kaip jis, tikint oficialiomis išvadomis, tapo šauliu, sugebėjusiu pranokti patyrusius Amerikos karius ir FTB agentus, neaišku.

 

Kaltinimus neigė

 

L.H.Osvaldas neigė nužudęs D.Kenedį. Vedamas policijos pareigūnų, žurnalistams jis sušuko: „Aš esu tik atpirkimo ožys!“.

 

Ką jis veikė lemtingomis minutėmis?

 

12:15 val. Osvaldas liudininkų pastebimas antrame knygų saugyklos aukšte ramiai užkandžiaujantis bufete. 12:20 į antrą aukštą nusileidusi knygų saugyklos darbuotoja Paulina Sanders jo bufete neberado. Tačiau 12:31 val., praėjus vos vienai su puse minutės po šūvių į prezidentą, patrulis Marionas Beikeris Osvaldą vėl pamato antrame aukšte, tame pačiame bufete.

 

Tad pagal oficialias išvadas, L.H.Osvaldas, paleidęs 3 šūvius į D.Kenedį, bėgte knygų saugyklos laiptais per pusantros minutės nusileido iš šešto aukšto į antrą ir susidūrė akis į akį su policijos pareigūnu, bet nesukėlęs įtarimo, išėjo iš knygų saugyklos pastato ir pasiekė savo namus.

 

Nors iš knygų saugyklos neva nuaidėjo net 3 šūviai, policija pastatą užtvėrė tik praėjus 10 minučių po šaudynių.

 

Nušovė policijos pareigūną

 

Pasak namų šeimininkės Erleinės Roberts, maždaug po 13 val. grįžęs į išsinuomotą kambarį, L.H.Osvaldas čia pabuvojo vos 3-4 minutes. Jis pasiėmė 38 kalibro pistoletą ir 13 val. 4 min. išėjo.

 

13 val. 15 min. Osvaldas jau buvo už pusantro kilometro nuo namų. Tiesa, sparčiai einančio ar bėgančio vyro niekas nematė, tačiau, tvirtinama, šį atstumą jis per tiek laiko įveikė. Tuo metu Osvaldas, teigiama, nušovė policijos pareigūną JD Tipitą. Tiesa, arčiausiai įvykio vietos buvę liudininkai jo iš nuotraukos neatpažino.

 

Reikėtų pabrėžti, kad dar 12 val. 40 min. policija išplatino įtariamojo prezidentu nužudymu apibūdinimą, kuris atitiko Osvaldo sudėjimą ir ūgį. Ir štai – 13 val. 40 min. policija sulaukia pranešimo, kad greičiausiai jis, nušovęs pareigūną, įėjo į Teksaso kino teatrą.

 

Į vietą iškart sugūžėjo beveik 20 policininkų, šerifų ir detektyvų. Jų intuicija – stulbinanti. Dar nesulaikę įtariamojo, kažkodėl visi tvirtai įsitikinę, kad pranešėja kino teatro kasininkė neapsiriko ir pastato viduje būtent Osvaldas.

 

Sulaikomas, jis pasipriešino. Vos tik jį išvedė iš kino teatro, čia jau būriavosi žmonių minia ir ant jo rėkė dėl Kenedžio nužudymo. Bet atvykus į policijos nuovadą, Osvaldas sulaukė įtarimų ne nužudęs prezidentą, o nušovęs policijos pareigūną. Įtarimai D.Kenedžio nužudymu pareikšti tik kitą rytą, tačiau žiniasklaidos pakurstyta visuomenė jau prieš tai padarė tvirtą išvadą – Osvaldas yra vienintelis prezidento žudikas.

 

Viešina dokumentus

 

Ar D.Kenedžio nužudymas buvo sąmokslas? Tam, kad istorikai ar tyrėjai pagrįstų šią teoriją, pirmiausia tektų įrodyti, jog žudikų buvo mažiausiai du ir į JAV prezidentą šauta ne iš vienos, bet galbūt net ir iš kelių vietų – kryžmine ugnimi.

 

Tyrimas dėl D.Kenedį pasiglemžusių šūvių Dalase ilgus metus stebino Ameriką. Žmonėms susidarė įspūdis, kad įvairūs paaiškinimai apie protu nesuvokiamus reiškinius, pavyzdžiui, stebuklingą kulką, iškart be jokių dvejonių atrastą pamišusį prezidento žudiką, kurio policijos pareigūnų ir agentų pilnoje Dalaso policijos nuovados požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje D.Rubiui, su mafija siejamam Dalaso naktinio klubo savininkui, niekas nesutrukdė nušauti, buvo pritempti.

 

Dėl šokiruojančių faktų, klaidų ir nesutapimų, konspiracijos teorijų apie D.Kenedžio nužudymą – gausu. Gajos idėjos, neva L.H.Osvaldas buvo apkaltintas nepagrįstai arba priklausė didesnei grupei sąmokslininkų.

 

Ilgus metus dokumentai apie šį nusikaltimą buvo neprieinami visuomenei. Tai neturėjo patekti į viešumą. Tačiau žmonių keliami klausimai ir sąmokslo teorijos klampino valdžios atstovus.

 

Tad JAV vyriausybė jau paviešino daugybę dokumentų apie prezidento žmogžudystę, tačiau kai kurie įrašai, susiję su šiuo įvykiu, dar lieka įslaptinti dėl saugumo priežasčių.

 

Straipsnio autorius: Jonas Valaitis (facebook.com/valaitisjonas)

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


2500
7 Comment threads
3 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
7 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Zinoma

JFK nueme nes norejo issalptinti nso dokus

barmalejus

tau amerika prisipazins kad CZV nušovė kenedį? 2038m. turėjo būt atskleista informacija, islaptinta, bet abejoju kad jie teisybę pasakys. Pragaro salis ten tokiam giliam egojisme sėdi…….. kodėl Amerikoj tiek manjakų daug yra? žmonių kontrolė totali, ne toks veiksmas, ten kalejimo gali gaut 10metų, pas mus europoj uz toki nusikaltimą gal baudą gausi ar lygtinai. Ten žmogus už daiktą skaitomas, su juo galima daryt ką nori – iš valdžios pozicijų

Zinoma

Kapitalizmo isesta salis. Tu rimtai galvoji kad czv valdo kazka cia? Toli grazu.

Zinoma

Nusove kaip ir linkolna, koks sutapimas:) nepaisant perrasytos istorijos,niekas niekada nesakys mum tiesos. Turbut tai padare iluminatai. Nes tiek kenedis tiek linkolnas ejo pries visa sistema. O sali valdo tikrai ne presidentai,ir ne tie,kuriuos matom per tv. Bet esme kad jie buvo kliutis ir tiek.
O zudiku buvo daugiau nei 1. Bet ir ta osvalda pakase po kiek laiko kad palaidu galu nebutu. Ta pati nesamone kaip kad ir dabar ‘nusizudo’ kiek garsiu zmoniu

Jautruolis

Lb geras straipsnis, daugiau tokiu

Mafija

Saude maziausiai 2 , bet neaisku, kas ir kaip. Matyt, nagus prikisusi bus mafija, nes Rudis buvo mafijozas ir nusove Harvi, kad tas nepasakytu, ko nereikia. O mafija yra susijusi su valdzia ir tai zino visi.

Kamera

– tikrovė ta, kad prezidentas Kenedis stengėsi stabdyti „ginklavimosi varžybas“ bei įtampą tarp USA ir USSR. Būtent tai labai nepatiko ten įmerkusiems uodegas, todėl jie ir pašalino su tuo metu visai absoliučiai slaptu kariniu ginklu, vadinama „išcentruota“ kulka, ji sukonstruota taip, kad keičia kryptį nuo kiekvienos kliūties. Jokie mafijozai ar fanatikai tuomet to gauti negalėjo.

JFK

Aš įsitikinęs, kad tai buvo valstybės sąmokslas prieš prezidentą, nes naudingiausia jo žūtis buvo tam, kuris vėliau užėmė postą.

Mafija

Lyndonas Johnsonas.

Tadas

įdomu kaip ten buvo iš tikro