10 moksliškai neišaiškintų fenomenų

Mokslas yra galingas, tačiau vis dar atsiranda dalykų, kurių jis nepajėgia paaiškinti. Kai žmonės pamato, išgirsta ar įtiki kuo nors, kam nėra logiško paaiškinimo, mokslininkai stengiasi įrodyti, jog tai neegzistuoja, bet ar taip gali būti? Toliau pateikiame 10 dažniausiai aptinkamų nesuprantamų fenomenų. Jie apima įvairias sritis — nuo vaiduoklių iki žmones primenančių būtybių, nuo nepaprastų potyrių iki gyvybės ir mirties slenksčio. Kurie gi iš jų yra tikri? Spręskite patys, rašo portalas social.lt.
 
1. Taos ūžesys
 
Kai kuriems Taos miestelio (Naujoji Meksika) gyventojams ir lankytojams jau metų metus ramybės neduoda keistas žemo dažnio ūžesys, sklandantis dykumų ore. Šio garso dažnis toks žemas, kad jį geba išgirsti vos 2 procentai Taos gyventojų. Kai kurie mano, kad garsą sukelia neįprasta miestelio akustika, tačiau kiti į tai žiūri kiek įtariau ir spėja, kad tai yra kažkokio slapto ir grėsmingo sumanymo dalis.
 

 
Kad ir kokie paaiškinimai egzistuotų, dar niekam nepavyko aptikti tikslios vietos, iš kurios sklinda ūžimas. Negana to, vietinių mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad tie, kurie girdi ūžesį, taip pat girdi ir daugelį kitų skirtingų garsų. Tai tik apsunkina konkrečių išvadų sudarymą. Manoma, kad šių žmonių girdimi garsai yra labiau asmeninė patirtis, o ne tikri — egzistuojantys — garsai.

2. Didžiapėdis

Net kelis dešimtmečius iš eilės amerikiečiai karts nuo karto susiduria su galingu ir plaukuotu į žmogu panašiu padaru, kurį praminė Didžiapėdžiu. Nepaisant tūkstančių didžiapėdžių, kurie turėtų egzistuoti idant galėtų sėkmingai egzistuoti ir daugintis, nei vienas toks kūnas taip ir nebuvo surastas.

Nei vieno tokių padarų nenužudė (tyčia arba ne) medžiotojai, nepartrenkė mašina ar nepražudė natūralios priežastys. Trumpai tariant, niekas neturi jokių apčiuopiamų įrodymų kaip dantų ar kaulų mėginių, tik eilę neaiškių nuotraukų bei vaizdo įrašų. Taip ir lieka neaišku, ar šios būtybės yra slapstymosi meistrės, ar tik kažkieno fantazijų bei nesusipratimų vaisius.

3. Intuicija

Nepriklausomai nuo to, kaip šį reiškinį vadintume (šeštuoju pojūčiu, vidiniu jausmu ar pan.), visi esame kažkuriuo gyvenimo momentu jį patyrę. Šis jausmas neretai būna apgaulingas (kiek kartų skrydžio metu pajutę oro virpesius pagalvojote, kad kažkas negerai lėktuvui?), tačiau vis tik dažniausiai pasikliaudami juo nesuklystame.

Anot psichologų, žmonės nesąmoningai kaupia informaciją apie juos supantį pasaulį. Dėl šios priežasties susiduriame su situacijomis, kuomet kažką žinome, t. y. nujaučiame esant teisinga, tačiau net neįsivaizduojame, kokiu būdu tai sužinojome. Deja, intuiciją yra sunku moksliškai pagrįsti ar studijuoti, tad psichologų aiškinimas yra labiau teorinis ir reiškinį atskleidžia tik iš dalies.

4. Paslaptingi dingimai

Žmonės dingsta dėl įvairių priežasčių. Kai kurie iš jų pabėga, kitiems nutinka nelaimės, trečius pagrobia ar nužudo, bet yra ir tokių, kurie taip ir neatsiranda.

Dingusieji be žinios dažniausiai atrandami su policijos pagalba, prisipažįsta patys arba atsitiktinumo dėka, tačiau kai trūksta įrodymų ir nėra už ko užsikabinti, net ir labiausiai pasikaustę detektyvai ar kriminalistai negali išspręsti tokio galvosūkio.

5. Vaiduokliai

Įvairių rūšių dvasios jau nuo seno šmėkščioja tautosakoje bei žmonių pasakojimuose. Viešumoj vis iškyla liudijimų apie susidūrimą su keistais šešėliais ar anapilin iškeliavusiais artimaisiais.

Nors ir nėra tvirtų įrodymų, kad vaiduokliai tikrai egzistuoja, žmonės vis kalba, kad juos matė, komunikavo ar aptiko fotografijose. Būtent dėl šių dalykų ekstrasensai ir kiti vaiduokliais tikintys asmenys nesiliauja ieškoję apčiuopiamų įrodymų, kad mirusieji gali su mumis susisiekti.

6. Dežavu

Deja vu — tai prancūziškas terminas, pažodžiui verčiamas kaip „jau matyta“. Šis terminas skirtas apibūdinti tam keistam jausmui, kuomet konkreti patirtis ar aplinkybės atrodo pasikartojančios ir jau kadaise išgyventos.

Pavyzdžiui, svečioje šalyje įėję į kokį nors pastatą pajustumėte lyg jau esate ten buvę, nors iš tikrųjų taip būti negalėjo. Kai kurie dežavu jausmą priskiria paranormalioms patirtims kaip prisiminimams iš praeitų gyvenimų. Kaip ir intuicijai, šiam reiškiniui psichologai taip pat turi keletą teorinių paaiškinimų, tačiau taip ir lieka neaiški jo prigimtis.

7. Neatpažinti skraidantys objektai (NSO)

Į NSO egzistavimą žiūrima gana skeptiškai — abejojama, ar šie objektai tikrai neatpažįstami, nes dangaus reiškiniai neretai gali būti paprastai paaiškinami šiek tiek daugiau pasigilinus į astronomiją.

Taip pat laikomasi nuomonės, kad, jei ir egzistuoja kita gyvybė kosmose, jai pasiekti mūsų planeta tiesiog per daug sudėtinga, o pasakojimai, nuotraukos ar vaizdo įrašai tiesiog neįmanomi pilnai ištirti, tačiau kartu ir neleidžia taip paprastai paneigti ateivių egzistavimo.

8. Priešmirtiniai išgyvenimai ir gyvenimas po mirties

Žmonės, kuriems yra tekę pabuvoti arti mirties slenksčio, neretai pasakoja apie mistinius potyrius (pvz., keliavimas į šviesą tunelio gale, susitikimą su mirusiais artimaisiais, užliejusią ramybę ir pan.), leidžiančius manyti, kad egzistuoja gyvenimas po mirties.

Nors šios patirtys ir verčia susimąstyti, dar niekam iš jų nepavyko išgauti kokių nors konkrečių ir apčiuopiamų įrodymų. Skeptikų teigimu, tai tėra haliucinacijos, kylančios dėl pokyčių smegenyse. Širdies problemų turinčių ligoninės pacientų tyrimas atskleidė, kad mirštant širdžiai, smegenys suaktyvėja ir stengiasi palaikyti organizmo funkcijas.

9. Aiškiaregystė ir ekstrasensai

Tai vienas populiariausių nepaaiškinamų fenomenų. Daugelis tiki, kad intuicija yra vienas iš aiškiaregystę sudarančių komponentų. Tai būdas prieiti prie ypatingų žinių apie pasaulį ir ateitį.

Mokslininkai atliko nemažai tyrimų su žmonėmis, laikančiais save ekstrasensais, tačiau specialiomis sąlygomis išgauti rezultatai buvo paneigiantys arba neaiškūs. Kai kurių šalininkų teigimu, aiškiaregystės neįmanoma ištirti konkrečiais tyrimais ir jei tai tiesa, mokslas niekuomet nebus pajėgus įrodyti, kad tokios „galios“ egzistuoja.

10. Kūno ir proto ryšys

Medicinos mokslai tik dabar pradeda pamažu suprasti, kokiais būdais protas gali paveikti kūną. Pavyzdžiui, placebo efektas (saviitaiga) parodo, kad žmonės kartais gali sukelti sau ligos simptomų palengvėjimą, jeigu jie nuoširdžiai tiki, kad vaistai, kuriuos jie suvartojo, yra veiksmingi net jei tai ir nėra tiesa.

Kūne nuolatos vyksta sunkiai mokslui apčiuopiami procesai, kurių dėka organizmai patys save gali gydyti efektyviau nei bet kokie vaistai. Tai ir yra turbūt labiausiai žavintis mokslo galutinai neišaiškintas fenomenas iš visų!

Šaltinis: social.lt