Sibire veriasi įspūdinga „Žemės žaizda“ vedanti į požeminį pasaulį

siberijos-zaizdaSibiro platybėse veriasi žemės žaizda, kurią galima būtų vadinti paleontologų svajone, rašo livescience.com.

 

Palydovuose „Landsat 7“ ir „Landsat 8“ buvusiais instrumentais užfiksuotos keturios nuotraukos atskleidė, kaip per 16 metų išaugo Batagaikos krateris.

 

2015 m. mokslininkai trečiojoje „Palaeo-Arctic Spatial and Temporal Gateways“ konferencijoje pirmąkart viešai paskelbė savo duomenis apie Batagaikos kraterio didėjimą.

 

O 1999 rugpjūčio pirmieji įdubimo požymiai žemėje atsirado praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Žemė pradėjo atsivėrinėti devintojo dešimtmečio gale.

 

1999 metų rugpjūčio 27 d. „Landsat 7“ nufotografavo nedidelį randą žalioje Rusijos tundroje. Bet bėgant laikui krateris plėtėsi, ilgėjo ir gilėjo, tad dabar tai yra apie 1 km ilgio buožgalvio formos plyšys.

 

Kraterio formavimąsi lemia šylanti aplinkos temperatūra, dėl kurios tirpsta amžinas įšalas – grunto sluoksnis, kuris anksčiau kiaurus metus buvo įšalęs lede. Tirpstant įšalui gali formuotis milžiniškos termokarstinės įgriuvos. O Batagaika – ypatingai stambus egzempliorius net tarp šių milžiniškų įgriuvų, kurių Sibiro platybėse randasi vis daugiau.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tokios termokarstinės įgriuvos, kaip Batagaikos, ypač domina paleontologus ir klimatologus, mat jose galima rasti dešimtis tūkstančių metų saugotų, puikiai išlikusių augalų ir gyvūnų liekanų. 2016 metais žurnale „Climate of the Past“ publikuotas tyrimas apie Batagaikos krateryje atsivėrusį nuosėdinį sluoksnį, menanti pleistoceno vidurio, kuris pasibaigė prieš 126 tūkst. metų, laikus. Ir to sluoksnio radiniai – arklių, bizonų ir kitų stambiųjų gyvūnų liekanos – parodė, kokia gyvūnija vyravo anais laikais.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

2015 metais mokslininkai žurnale „Scientific Reports“ skelbė, kad išanalizavo kelių senovės bizonų riebalinį audinį (vieno jų liekanos buvo atgabentos iš Batagaikos kraterio) ir nustatė, kad pagrindinės riebiosios rūgštys, buvusios šių gyvūnų mėsoje, būtų užtikrinę puikią pirmykščių medžiotojų mitybą.

 

Išlikusios augalų liekanos ir žiedadulkės taip pat praveria langą į praeitį: Batagaikos nuosėdinių sluoksnių tyrimai rodo, kad anuomet šiame regione vyravo šiltesnis klimatas ir miškingesnė aplinka.

 



 

15minlogo


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
MasTer4Fun

Visa tai nutiko dėl pradėto kelio tiesimo darbininkai iškasė žemės ir ledas tapo atviras saulė pradėjo jį tripdyti taip šį duobė iki šiol plečiasi ir viskas griuvą vidun. Teko matyti laidą Expedition unknown https://www.youtube.com/watch?v=6ZFZ4uCt9wE čia paaiškina šios duobės formacija taipogi kurioje archeologai ieškojo mamutų kaulų ir juos ten rado.

Vega

Reikia paklaust pas rusus ka jie ten veikia po zeme kiek zinau Sibire yra ir deimantu kasykla ….Viskas verciama sylanciam klimatui gera versija norint padipelnyti.

...

Ne gamtos reikia bijoti, o dvikojų „protaujančių“ būtybių, vaikščiojančių motule Žeme. Bet tie parazitai: siurbiantys naftą, kasantys anglis, pjaunantys medžius ir t.t. jos nesunaikins. Tie idiotai tik gyvybę sunaikins. Kai šuo užsiveisia blusų, mes jas sunaikinam. O mūsų atveju yra tik du variantai: parazitai sunaikins gentainius, arba pati Žemė išsivalys nuo brudo. Bet aš esu linkęs prie pirmo varianto ir abejoju ar klystu.

hidden name

Isdalies pritariu, isdalies ne. Be naftos, greitosios automobilis sustos pakeliui i ligonine, be popieriaus (medziu kirtimo) nebus egzaminu, kitu svarbiu dokumentu, butu akmens amzius, arbia chaosas trumpai tariant.