Gyvenk lėtai, arba 3 dvasios ramybės mokytojai

Neklausk kelio, nes negalėsi paklysti. Toks senovės kinų patarimas gali pasirodyti keistas šių laikų žmogui, kurio tikslas – produktyvumas, efektyvumas ir nauda.

Tačiau link to, kas iš tiesų vertinga, verta eiti kantriai. Leisti laikui daryti savo darbą – išminties požymis. Taip tvirtina įvairių tradicijų mokytojai. Senovės Kinijos filosofas, daoizmo pradininkas Laozi rašo: „Tikrasis kvadratas neturi kampų. Geriausias ąsotis lipdomas visą gyvenimą.

Aukštoji muzika nepavaldi klausai…“ Daoizmo mokytojai teigia: kad gyvenimas būtų pilnakraujis, turi leistis nešamas jo tėkmės, nesipriešinti jai. Permainos nevyksta „pagal užsakymą„, jų nevalia forsuoti, nes tai veda į susipriešinimą su savimi ir kitais.

Naujajame Testamente skaitome: „Kuris iš jūsų, norėdamas statyti bokštą, pirma atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų – ar turės iš ko užbaigti? Juk gali atsitikti, kad padėjęs pamatą žmogus neįstengs užbaigti, ir visi tai matydami ims iš jo šaipytis: šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia užbaigti.“

Skubėk lėtai – vienas iš mėgstamiausių Atgimimo epochos humanistų teiginių.

Senovės graikų filosofas Sokratas, nuteistas myriop, sukvietė draugus ir taikiai su jais bendravo, kol nuodai lėtai žudė jo kūną, tačiau nepalietė nemirtingos sielos.

Galime prisiminti ir džiugesnį pavyzdį. Legenda byloja, kad budistų vienuolis, pasivaikščiojęs kalnuose, taip atsakė į savo smalsaus mokinio klausimą, kur jis buvęs: „Aš ėjau paskui pakelės gėlių kvapą, sekiau naujai prasikalančius ūglius…“

Senovės indėnai sakė: jeigu mes per greitai bėgam, siela nespėja iš paskos.

Tačiau žmogus negimsta kantrus: tai akivaizdu pažvelgus į rėkiantį vaiką. Kantrybės kaip įgūdžio reikia mokytis, nuolat jį lavinti – sąmoningai atsisakant minties, jog visi mūsų troškimai žūtbūt turi būti patenkinti.

Kad pagautų žuvį, žvejui reikia kantrybės. Kad gyvenime rastųsi daugiau sėkmės galimybių – reikia kantrybės. Kantrybės priešininkės – emocijos. Neleiskime joms mus valdyti.

Jeigu esate susijaudinę, vargu ar sugebėsite blaiviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Todėl kantrybės mokytis verta.

3 dvasios ramybės mokytojai

1. Tyla

Ji padeda išsivaduoti iš vidinės įtampos ir pailsėti.

2. Ši akimirka

Neprisiriškite prie praeities, ji neturi nieko bendro su šios akimirkos realybe. Kad ir kokia ji buvo, pabučiuokite jai į skruostą, atsisveikinkite, nebekaltinkite jos ir nebesiilgėkite. Nebandykite kontroliuoti ateities – tai saviapgaulė. Praeities nebėra, ateitis – tik iliuzija. Jūs esate čia ir dabar. Ši akimirka tikriausia ir visų nuostabiausia.

3. Kasdienės mintys

Sijokite savo mintis, atskirkite grūdus nuo pelų. Mintis sukelia jausmus ir pojūčius, vadinasi, lemia mūsų savijautą. Kaip jaučiamės, priklauso nuo to, ką galvojame. Mūsų mintis galima skirti į dvi kategorijas: tas, kurios mus silpnina, ir tas, kurios mus stirpina. Todėl sąmoningai venkite negatyvių minčių, prielaidų, skubotų išvadų ir nuomonių apie save bei kitus.

„Aš noriu pasakyti, ką galvoju ir jaučiu šiandien, tačiau su sąlyga, jog rytoj, gali būti, paneigsiu visa, ką sakiau“, – rašė filosofas ir poetas Ralfas Valdo Emersonas (Ralph Waldo Emerson). Niekas kitas, išskyrus jus pačius, negali jums į galvą įdėti jokios silpninančios minties. Kad ir kokios būtų aplinkybės, pasirinkimas – jūsų.

Šaltinis: ve.lt