Ezoterikė apie vaikus, kuriems nebuvo lemta gimti

Ezoterikoje teigiama, kad kiekviena siela, atėjusi į šią žemę, turi savo asmeninį tobulėjimo planą, labiau susijusį su dvasiniais, o ne materialiais dalykais, teigia astrologė ir ezoterikė Ingrida Poccia.
 
Todėl pagrindinės sielos užduotys slypi už mums suvokiamo pasaulio ribų ir ne visada gali būti suprantamos… Taigi, kiekvienai sielai duodama tiek sunkumų, kiek ji gali ištverti. Kuo labiau išsivysčiusi siela, tuo daugiau ji patiria įvairių sunkumų. Visa tai vadinama asmeninės kiekvienos sielos pamokos.
 
Terminas “vaiko planavimas ir jo modeliavimas” yra nenatūralūs, sugalvoti mūsų paprastų žmonių. Moterys ir vyrai, kad ir kaip norėtų paskatinti vaiko atėjimą į šį pasaulį tai yra neįmanoma. Kiekvienas vaikas ateina į žemę ne tada kada mes to norime, o kada jam numatytas laikas ateiti. Dažnai kalbame apie teisingą gyvenimo būdą, apie ilgaamžiškumą, apie pomirtinį gyvenimą, bet visko pradžia yra gimimas. Tačiau ir šįkart ne apie tai. Noriu paliesti itin jautrią tema apie vaikus, kuriems nebuvo lemta gimti.
 
Pradėkime nuo savaiminio persileidimo. Kas įvyksta su motina ir vaiko Siela? Negimusių vaikų, fiziniai jų kūnai paprastai medicinoje „utilizuojami“, jei jau didesnis nėštumo laikas galima ir palaidoti. Kas vyksta su negimusio vaiko Siela?

Vaiko siela grįžta atgal į dangų, kur laukia savo naujo pakvietimo naujam fiziniam gyvenimui. Bet negimusio vaiko vėlė taip pat gali tapti ir fantomu, jei moteris nesiėmė savalaikių veiksmų ar praktikos kaip paleisti negimusį vaiką.

Ši energetinė informacija išlieka moters auroje, kaip nepavykusi galimybė, ko pasekoje gali sukelti tiek fizinius tiek psichinius negalavimus. Dažniausiai tai pasireiškia meno-pauzės metu arba jau tame moters periode, kada jau užauginti vaikai išeina ir moteris jaučiasi vieniša.

Svarbiausia po savaiminio persileidimo susitaikymas su atstumtąja siela. Kodėl atstumtoji siela? Todėl, kad dažniausiai savaiminio persileidimo priežastis būna noras ir nenoras, kuris yra jaučiamas dar negimusio vaiko atžvilgiu.

Priežastys gali būti įvairios, dažnai glūdantis pasąmonėje: pasąmoninis nenoras arba nedarnios mintys, nestabilus energetinis moters balansas, todėl pabūgęs vaikutis tiesios pabėga, nes galvoja, kad nesusidoros su tokiomis sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Juk motinos emocinė būsena tiesiogiai persiduoda būsimam kūdikiui, o tai atsiliepia tiek jo gyvenimo sąlygoms, tiek jo charakterio būdui.

Dažnai tokiais atvejais, kada moteris nenori kūdikio įvyksta mentalinis persileidimas, nes ji nuolat apie tai galvoja. Taip dalis savaiminiu persileidimų įvyksta dėl to, kad busimo vaiko tėvas jo tiesiog nenori. Tačiau, jei kūdikis yra laukiamas ir įvyksta persileidimas, vadinasi visų pirma reikia dirbti su savimi, valyti savo mintis, padaryti revizija savo jausmuose, peržiūrėti savo norus, valdyti egoizmą.

Aborto vaikai. Abortas, nėštumo nutraukimas etiniu požiūriu yra nusikaltimas, nes nuo pradėjimo vaikas jau tampa kūnu. Vaikų sielos jau žino iki tol kol ateina į naująjį kūną gyventi koks bus jų likimas. Taip pat jau iš anksto ir tai, kad bus „aborto siela“. Kas nutinka su siela po aborto? Siela grįžta atgal į dangų, nes sielos nužudyti neįmanoma.

Nors sielos susijungimas galutinai įvyksta vaikui gimus, tačiau sielos ir būsimo kūno ryšys užsimezga dar įsčiose. Dažnai savaiminius persileidimus taip pat sukelia ir prieš tai buvę abortai, nes būsimas kūdikis jaučia, kad patenka į nesaugią terpę.

Taip dažnai vaikai, kurių motinos turėjo abortus gyvenime išgyvena „konclagerio sindromą“ – t.y. man pavyko išgyventi. Vieni žūva , o kitiems suteikta galimybė išgyventi. Todėl nužudytųjų vaikų energetiniai dariniai gali daryti poveikį tos pačios moters kitiems vaikams. Po aborto gimusieji vaikai dažnai būna silpnesnės energetikos ir labiau pažeidžiami.

Svarbiausia persileidimą ir abortą turėjusioms moterims būtinai paleisti negimusias sielas, „teisingai palaidoti“, apraudoti ir atsisveikinti. Vieni žmonės labiau sąmoningi , o kiti mažiau. Žmogaus kaltė yra tik dėl to, kada jis nesuvokia ka daro ir kaip daro. Išbandymai gyvenime tai ne bausmė, o pamokos. A

borto ir persileidimo pasekmes galima ištaisyti susitaikymu su atstumtąja siela ir leisti jai išeiti ten kur iš kur ji atėjo, kad galėtų vėl įsikūnyti. Tai galima padaryti per religinius metodus, per meditaciją, vardo suteikimą, parašant laišką. Metodų yra daug ir kiekvienas Jūsų pasirinktas bus teisingas.

Parengė: Ingrida Poccia (Asmeninės astrologinės ir parapsichologinės konsultacijos)