Nacių superginklai, kurie galėjo pakeisti istoriją

Pasibaigus II Pasauliniam karui, kai buvo aptikta daugybė slaptų laboratorijų ir bandymų poligonų, pasaulis buvo sukrėstas, kokiomis tik kryptimis nevyko naujų ginklų kūrimas III Reiche, rašo alternatyvių naujienų portalas versijos.lt.

Buvo atskleista daugybė ginkluotės projektų, tiek beprotiškų ir fantastinių, tiek visiškai realių ir jau beveik realizuotų. Kai kurie iš jų buvo tokie neįtikėtini, kad iškilo klausimas, kodėl Vokietijos vyriausybė apskritai juos finansavo. Nežiūrint į tai, šia beprotiški projektai ir šiandien verti dėmesio, dėka jų užmojo, su kuriuo naciai darė absoliučiai viską.

V-1 Reichenberg

FAU-1, „Lėktuvas-sviedinys“. Tai buvo iš esmės šiuolaikinių balistinių raketų pirmtakas, turėjo šiokį tokį autopilotą ir taikinio pasirinkimo funkcijos užuomazgą. Iš pradžių buvo kuriamas nepilotuojamas variantas, paskui buvo nutarta sukurti kabiną. Pilotai buvo pasmerkti tapti kamikadzėmis ir turėjo apsirašyti dokumentą, patvirtinantį, kad suvokia, kad eina vykdyti savižudiškos užduoties.

Raketos А9/А10 – Fau-3

Ši transatlantinė balistinė raketa, kurią kurti pradėjo dar 1940 metais, buvo skirta bombarduoti Amerikos miestus. Buvo iš viso du palyginti sėkmingi bandymai, bet netgi jų metu sulūžo sparnai. 1943 metais projektas buvo užšaldytas. Visos jėgos buvo mestos kurti Fau-2.

Garso patranka

Patranka buvo skirta naikinti per atstumą priešų grupes infragarsu. Ne pats sėkmingiausias nacių mokslininkų projektas. Veikiant žemiems dažniams labiausiai nukentėdavo patrankos personalas (sąmonės netekimas ir panikos priepuoliai), o dėl nedidelio veikimo nuotolio (50 metrų), kurio niekaip nesisekė padidinti, projektą apskritai atmetė. Kaip prisiminimas mums liko vos vienas akustinės patrankos pavyzdys.

Heinkel He 162

Suprojektuotas ir pradėtas gaminti 1944 metais. He 162 buvo šiek tiek mažiau beprotiškas projektas už transatlantinę raketą. Lėktuvas su mediniais sparnais buvo skirtas nepatyrusiems pilotams, tačiau paaiškėjo, kad jį valdyti kur kas sudėtingiau negu įprastus lėktuvus. Buvo pagaminta apie 120 mašinų, didžioji jų dalis sudužo dar bandomųjų skrydžių metu.

Schwerer Gustav (Storulis Gustavas)

„Storulis Gustavas“ arba „Dora“ (pavadinimai atitinkamai sukūrusios firmos direktoriaus ir konstruktoriaus žmonos garbei) – unikalus artilerijos pabūklas ant geležinkelio platformos. „Dora“ buvo panaudota šturmuojant Sevastopolį 1942 metais. Bandyta padaryti mobilesnę šio pabūklo versiją Landkreuzer P. 1500 Monster, tačiau 15010 tonų svorio pabaisa vargu ar galėjo būti vadinama mobilia.

Horten Ho 229

Hi 229 – pirmas turboreaktyvinis lėktuvas, pastatytas pagal aerodinaminę schemą „skraidantis sparnas“. Savo formos dėka bombonešis buvo sunkiai pastebimas II Pasaulinio karo radarams ir galėjo pasiekti britų pakrantę, nesukeldamas įtarimų priešo naikintuvams. Tačiau trys sukurti prototipai nepadarė jokios įtakos karo eigai.

Kreivavamzdis ginklas

Ginklai, kurių vamzdžius galima išlenkti 30, 45 ar 90 laipsnių kampu, leido vokiečių pėstininkams ir tankams šaudyti įvairiomis kryptimis. Su veidrodžio, pritaisyti prie šautuvo vamzdžio, pagalba, vermachto kareiviai galėjo šaudyti iš apkasų net neiškišdami galvų iš už priedangos. Dėl nežinomų priežasčių šita geniali idėja plačiai nepaplito, galbūt dėl to, kad kreivavamzdžiai ginklai dažnai strigdavo ir išeidavo iš rikiuotės.

Saulės patranka

Nežiūrint į tai, kad tokia idėja galėjo kilti nebent kokiam nors pasaulinio masto blogiečiui iš komiksų, Vokietijos valdžia svarstė ją visiškai rimtai. Idėja buvo ta, kad reikia pastatyti orbitinę stotį su milžinišku veidrodžiu. Tasai turėjo fokusuoti ir atspindėti saulės šviesą, naikindamas mirtinu saulės zuikučiu visus priešus tiesiai iš kosmoso.