Interviu su juodoju magu apie satanizmą ir Šėtono garbinimą

Satanizmas dažniausiai suprantamas kaip Šėtono garbinimas. Tai tarsi pasaulėžiūra, kuri iš savo išpažinėjo reikalaujaa susitapatinimo su blogio simboliais ir opozicijos tradicinės religijos turiniui.

Užsienio žiniasklaidoje dažnai rašoma apie satanistų aukas, tikintieji būrėjus vadina Šėtono garbintojais ir satanizmo išpažinėjais, tačiau kaip yra iš tiesų su šiuo paslaptingu fenomenu? Apie satanizmo paslaptis su anomalija.lt kalba juodasis magas Aleksejus Šiškariovas.

Aleksejau, kodėl jaunimas renkasi satanizmą?

Akivaizdu, kad jaunimas, o ypač paaugliai, yra linkę maištauti. O satanizmas yra savotiškas maištas ir prieš visuomenę ir prieš save. Jaunam žmogui atrodo kad jis bus kietesnis, kad domėjimasis panašiomis praktikomis ir pastovios maldos Šėtonui prives jį prie jo tikslų. Bet taip tikrai nėra.

Susiformavo stereotipas, kad Šėtonas tai blogio įsikūnijimas, jį priešpastato Dievui. Bet nereikia užmiršti kad Šėtonas visų pirmą yra Dievo kūrinys, pats geriausias jo kūrinys.

Daugelis magų teigia esantys satanistai. Koks jūsų požiūris į juos?

Na visų pirmą su šypsena. Nesiruošiu nieko aptarinėti asmeniškai. Bet priminsiu, kad visko pradžia yra, buvo ir bus Dievas. Paplito stereotipas, kad Šėtonas savo jėga lygus Dievui. Šėtonas yra galingas tol, kol jam tai leidžia Visagalis Dievas.

Yra kalbos, kad jus pats garbinote šėtoną. Galėtumėte visiems laikams tai patvirtinti arba paneigti?

Kad aš jo negarbinau niekada. Gerbiau ir gerbiu kaip vieną iš Jėgos Šaltiniu. Bet būti satanistu yra absurdas. Sakau tai kaip raganius ir kaip žydas. Kam melstis kūriniui, jeigu galima kreiptis tiesiogiai į Kūrėją? Aš žydas ir kam Dievo tautos atstovui purvintis?

Daug kur satanistinė pasaulėžiūra yra įdomi, ypač tame, kad žmogus yra laisvas savo jausmuose. Jis neprivalo niekam atleisti, jis gali keršyti už skausmą. Taip pat man asmeniškai labai artimas yra tas dalykas, kad gyvūnų gyvybė vertinama taip pat, kaip ir žmogaus.

Aš ne satanistas. Ne todėl, kad man būtų nepriimtina jų filosofija ir požiūris į daugelį dalykų. Man iš dalies priimtinas tikrų satanistų etikos kodeksas, bet esmė tokia kad aš netikiu į Dievą stereotipiškai. Nes aš manau kad tikėjimas nereikalingas tam, kas žino ir realiai suvokia Dievo buvimą.

Tai aukštesnysis lygmuo nei aklas tikėjimas. Aš žinau kad yra Dievas, ir viskas, kas parašyta Tanache (taip judėjai vadina Senąjį testamentą) ir Brit Hadaša (Naujasis Testamentas) yra tiesa ir ne vienas žmogus ar įvykis mano gyvenime neleistu man tuo suabejoti. NEABEJOJU IR NIEKADA NEABEJOJAU NEI VIENO KANONINIO ŠVENTOJO RAŠTO DALIMI.

Kas liečia mano požiūrį į Jėzų – matau jame tikrą revoliucionierių. Jėzus norėjo tik vieno – reformuoti judaizmo filosofiją ir atverti šio tikėjimo duris kitoms tautoms. Jo krikštas Jordano upėje tebuvo Mikva. Mikvos ritualą atlieka dauguma žydų ortodoksų bei chasidų. Todėl aš ne tikiu, o ŽINAU. O tik žinojimas yra gelbėjimosi ratas kai užklumpa bėdos.

Mano požiūris į satanistus yra iš esmės toks – jie jaučia nuoskaudą Dievui, jaučia asmeninį skausmą Jam. Jie prarado tai kas vadinasi harmonija. Nes pats Šėtono priešpastatymas Dievui yra absurdiškas.

Bet kaip tada juodoji magija, kreipiniai į Šėtoną?

Yra tokie ritualai, bet tai tik dalis magijos. Yra ginklas, kuris gali tiek, kiek negali visi šėtoniški ritualai kartu sudėjus. Tai Biblija. Šioje knygoje surašyti tekstai veikia, tereikia žinoti raktus į tai. Biblija yra buvo ir bus pagrindinis magų-meistrų darbo įrankis.

Turėdamas rankose Biblija ir būnant pamaldų metu cerkvėje ar bažnyčioje galiu ir pakenkti ir padėti žymiai stipriau nei naudojant ritualus kur kreipiamasi į Šėtoną. Tai naudoju aš, tai naudoja mano mokiniai Lietuvoje ir už jos ribų.

Viskas, kas yra dvasingo Visatoje, turi vieną šaltinį – tai Dievas. Nėra nei blogio nei gėrio nes viskas yra reliatyvu. Šėtonas tai irgi jėgų šaltinis, bet ir jis priklauso nuo Dievo. Nes Dievas tai pirmapradis šaltinis. Tai tarsi detonatorius, įvykdęs Didįjį sprogimą. Tad čia viskas turėtu būti aišku.

O juodąją nuo baltosios magijos skiria tai, kad juodojoje magijoje nepaklūstama Dievo valiai, bet žmogaus. Bet tai nereiškia maldų Šėtonui.

Satanistų įšventimo apeiga Kolumbijoje.

Koks jūsų požiūris į Tarptautinės Šetono Bažnyčios įkūrėja Anthoną Szandor LaVey?

Vėl gi gerbiu jį. Tai nepaisant visko dydis žmogus. Sugebėjo kodifikuoti Šv. Raštą, paverčiant jį elgesio kodeksu. Dauguma taip vadinamu „Satanizmo Taisyklių“ dubliuoja krikščioniškus dogmatus.

Tačiau jie pateikiami su kitokiu psichologiniu prieskoniu, ir tai, kas atrodo neprieinama krikščionybėje atranda savo vietą satanizme. Pavyzdžiui, žmogus turi teisę į neapykantą. O krikščioniški dogmatai tai draudžia. Satanizmas – tai žmonių bandymas pasiguosti savo supykimu ant krikščionybės.

Kokie jūsų manymu yra krikščionybės minusai, kurie priveda žmogų prie Šėtono garbinimo?

Krikščionybė apnuogina žmogų, draudžia bet kokią gynybą. Visur turi būti paklusnumas ir meilė netgi tiems, kurių nekenti. Negaliu teigti kad tai yra blogai arba gerai – ne mano sfera, aš ne kunigas. Satanizme yra galimybė gintis. Bet ne tik Satanizme – taip pat Judaizme, Islame, Rytų religijose apart budizmo.

Mus supa ir sups dogmos, elgėsio ir psichologiniai reguliatoriai. Tai buvo ir bus. Eidami nuo vienų dogmų mes visada atsidursime kitų dogmų apsuptyje. Satanizmas tai gyvenimas pastoviame psichologiniame iššūkyje prieš save patį, visuomenę. To nereikia žmogui.

Satanizmas tiesiogiai priklausomas nuo krikščionybės. Nesvarbu – deistinis, ateistinis, mistinis. Visur yra bandymas apsukt krikščionybės poveikį ir dvasią. Išjuokimas dar niekada neprivedė prie ko nors gero.

Neseniai Estijoje buvo bandymas registruoti Šėtono Bažnyčią. Ką apie tai pasakytumėte?

Cirkas išvažiavo – klounai liko. Visada buvau prieš tokius dalykus. Tai kelio į depresiją klubas. Nieko daugiau. Per kūrinio garbinimą žmogus nieko negali pasiekti. Tik tiesioginis gyvas bendravimas su Dievu per maldą gali būti logiškai grindžiamas.

Kas liečia šėtoniškas apeigas – net gi jų tekstuose niekur nesimeldžiama Šetonui. Niekur. Jis gerbiamas, bet be garbinimo ženklų.

Kokios yra teigiamos šiuolaikinio Satanizmo gairės? Ar jų išvis yra?

Yra. Tai mokėjimas tylėti. Satanistui nesvarbu kaip gyvena kiti, jis niekada nedaro išimčių. Tai pakankamai kategoriški ir nelankstūs žmonės. To ne gėda ir pasimokyti.

O tikroji satanistinė etika panaši į krikščionišką. Ta pati pagarba tėvams ir vyresniems. Turbūt vienintelis skirtumas būtu tai, jog žmogui primetama tik jo atsakomybė. Niekas už jį nepadarys nieko.

Ką norėtumėte palinkėti tiems kurie domisi Satanizmu?

Domėtis yra sveika. Bet svarbu kad tas domėjimasis netaptu hobiu. Nes nuo hobio iki užsiėmimo vienas žingsnis. Tereikia atminti, kad satanizmas yra tarpinė stotelė ir tikrasis dvasingumas yra Religijoje.

Magas Aleksejus Šiškariovas, asmeninis mago puslapis: aleksejus.webnode.com

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.