Užšalęs sniegynuose: žiaurūs faktai apie mirtį per šaltį

Kai kūno temperatūra pasiekia 29,4 laipsnius, užšalę žmonės keisto priepuolio metu pradeda rauti nuo savęs rūbus. Šis fenomenas, žinomas kaip paradoksinis išsirengimas, yra toks paplitęs, kad hipotermijos aukos neretai būdavo laikomos išprievartavimo aukomis. Nors kol kas mokslininkai ir iki galo nesutaria, kokios yra jo priežastys, logiškiausiu jo paaiškinimu galėtų būti tai, kad prieš pat visišką sąmonės netekimą žmogus staiga pradeda jausti didelį karštį odos paviršiuje.

Jums atrodo, kad degate. Jūs nusiraunate nuo savęs striukę ir storą megztinį. Nusimetate juos kuo toliau. Tačiau vėliau staigaus prašviesėjimo metu jūs suprantate, kad nėra jokio kamino, jokio kotedžo, jokių draugų. Jūs gulite šaltyje, išsirengęs iki pusės.

Staiga jūs suvokiate savo žiaurią klaidą, visą klaidų seriją. Jūs pamėtėte rubūs, palikote savo mašiną, išėjote iš namų su centriniu šildymu. Be visų šių žmogaus išradimų jūs esate viso labo menkas tropinis augalas, kuris gali egzistuoti tik siaurame, saulės apšviestame žemės gabalėlyje ties ekvatoriumi. Ir dabar jūs esate per toli nuo šio gabalėlio.

Yra labai geras posakis apie hipotermiją: „Jūs nemirėte, kol jūs nesušilote ir nemirėte.“ Maždaug 6 ryto jūsų draugai, aptikę sniege įstrigusį visureigį, suranda jūs prie sniegu padengto medžio. Pulsas nejaučiamas, akys nereaguoja į šviesą. Jūs negyvas. Tačiau tie, kad kažką žino apie šaltį, žino, kad nors šaltis ir atima gyvybės energiją, jis gali padovanoti ir šansą išsigelbėjimui. Karštis – stipri molekulių vibracija. Šaltis – vibracijų sulėtėjimas.

Absoliutaus nulio atveju – 273 laipsniai šalčio – molekulių judėjimas visiškai sustoja. Būtent šis sulėtėjimas leidžia dujoms virsti skysčiu, o skysčiui – tvirtu kūnu. Jis sustabdo bakterijų augimo ir cheminių reakcijų greitį. Žmogaus kūne šaltis sustabdo metabolizmą. Į plaučius patenka mažiau deguonies, širdis pumpuoja mažiau kraujo.

Normalios temperatūros atveju tai gali sukelti mirtinus smegenų pažeidimus. Tačiau užšalusios smegenys, kurių metabolizmas taip pat sulėtėja, reikalauja gerokai mažiau deguonies priturtinto kraujo ir tam tikromis aplinkybėmis gali likti nepažeistos. Pridėjęs ausį prie krūtinės viena iš gelbėtojų įdėmiai klausosi.

Praeina keletas sekundžių. Ji išgirsta lengvą, vos girdimą garsą – vienas dūžis, toks silpnas, kad jis visai galėtų būti jos pačios pulsuojančio kraujo garsu. Ji dar stipriau prispaudžia ausį prie krūtinės. Dar vienas silpnas smūgis, vėliau dar vienas. Visų procesų sulėtėjimas, kuris lydi užšalimą, tam tikra prasme naudingas. Jis kartais netgi būna dirbtinai sukeliamas.

Šiuo metu kardiologai dažnai naudoja stiprų užšaldymą, kad sulėtintų paciento metabolizmą, kai ruošiamasi chirurginėms smegenų ar širdies operacijoms. Gelbėtojai greitai susuka apnuogintą kūną į ilgą striukę, uždeda pirštines ir deda į miegmaišį. Jie nukrato sniegą nuo veido. Vėliau jūsų kūnas dedamas ant gulto, ant kurio uždėtas čiužinys, pripildytas pastovios temperatūros šilto vandens.

Galvojama, kaip jus atgaivinti neužmušus. Iš tiesų daugybė hipotermijos aukų miršta būtent tą akimirką, kai jas bandoma atgaivinti. Idealiu atveju gydytojas turėtų pajungti pacientą prie dirbtinės kraujotakos aparato, kuris pats praturtintų kraują deguonimi, sušildytų jį ir leistų sėkmingai kelti paciento kūno temperatūrą po laipsnį kas minutę. Tačiau tokie aparatai yra ne visur. Gydytojui tenka imtis kitų priemonių. „Ruoškitės operacijai“, – pareiškia jis. Vėliau pacientas pamažu atsigauna. 32,4. 33,4. Šį kartą Jūs išgelbėtas.