Paslaptingi ugniniai rutuliai danguje virš Mekongo

Kartą metuose, pirmą spalio mėnesio pilnatį, Tailando šiaurėje vyksta gražus ir nepaaiškinamas reiškinys. Saulei leidžiantis nuo Mekongo upės paviršiaus į dangų pradeda kilti nežinia iš kur atsirandantys ugniniai kamuoliai. Po kelių skrydžio sekundžių jie be pėdsako ištirpsta ore.

 

Kasmet pasikartojantis įspūdingas reginys

 

Mekongas – viena didžiausių pasaulio upių, tekanti Pietryčių Azijoje. Prasideda Tibete (Kinija), teka per Laosą, sudarydamas Laoso – Mianmaro ir Laoso – Tailando sieną, ir Vietname įteka į Pietų Kinijos jūrą. Pavieniai ugniniai rutuliai retsykiais pastebimi įvairiose regiono upėse kovo, balandžio, gegužės, birželio rugsėjo mėnesiais.

 

Tačiau daugiausiai jų būna maždaug 250 kilometrų ilgio Mekongo upės dalyje, skiriančioje Tailandą ir Laosą, ir ne bet kada, o Wan Awk Pansa šventės metu, tai yra baigiantis 11-ojo Mėnulio mėnesio pirmosios pilnaties dienai. Saulėlydžio metu nuo šeštos iki devintos valandos nuo vandens paviršiaus į dangų kyla ugniniai rutuliai.

 

Jie yra maždaug vištos kiaušinio dydžio, nors kai kurie gali būti sulig krepšinio kamuoliu. Dažniausiai – raudonai oranžinės – ugnies spalvos, tačiau kai kurie liudininkai pasakoja matę rausvų ar šviesiai žalsvos spalvos rutulių. Atsiranda lyg iš niekur keli metrai virš vandens paviršiaus.

Kiekvieną jų galima stebėti 5-7 sekundes, per kurias rutulys pakyla 10-20 metrų nuo vandens paviršiaus ir paprasčiausiai dingsta. Ištirpsta ore, nepalikę pėdsako. Ugninių rutulių skaičius iš anksto nežinomas – vienais metais jų būna tik kelios dešimtys, kitais gi – šimtai. Įspūdingas, nepamirštamas reginys!

 

Septyngalvė gyvatė stato ugnies laiptus

 

Fenomeną vietiniai gyventojai stebi šimtmečiais – jie matydavo ugninius rutulius nuo pat savo vaikystės, kaip ir jų tėvai bei seneliai. Apie šį stebuklą seniau niekas nepasakodavo – gal saugodami senovės paslaptis, o gal todėl, kad nelaikė kažkuo ypatingu. Jie visada žinojo, kad ugninius kamuolius į dangų leidžia didžiulė septyngalvė gyvatė Naga, gyvenanti Mekongo gelmėse.

Dalintis

 

Visus metus Phaya Naga miega upės dugne ir pabunda tik trumpam, kad spalio pilnatyje, pasibaigus lietums, pastatytų laiptus Budai, kuriais jis galėtų grįžti į žemę ir padaryti čia tvarką. Pasak vietos gyventojų, gyvatės buvimą upėje įrodo ir retsykiais užkunkuliuojantis upės vanduo.

 

Vietiniai gyventojai pasakoja ne sykį yra regėję paslaptingąją Nagą, lėtai iššliaužiančią iš upės į krantą. Ji yra kantri ir taiki, tol, kol su ja pagarbiai elgiamasi, tačiau gali ir supykti. Kasmet Mekongo upėje be pėdsako dingsta keli šimtai besimaudančiųjų. Tajai sako, kad tai Naga, pagriebusi juos už kojos, nusitempia į upės dugną ir paverčia savo vergais. Pagarbus elgesys su gyvate labai svarbus. Pasakojama, kad ugninių kamuolių reiškiniu susidomėję amerikiečiai sykį išsiuntė du katerius, pilnus karių, pavedę jiems išsiaiškinti, kas vyksta. Iš šios ekspedicijos niekas negrįžo…

 

Minios žiūrovų

 

Žmonėms, su derama pagarba stebintiems rutulius nuo kranto, Naga nekenkia. Kasmet pažiūrėti įspūdingo reiškinio susirenka šimtai tūkstančių maldininkų, turistų ir šiaip smalsuolių. Tuo labiau, kad tai laikas, sutampantis su budistų pasninko pabaiga. Po kelis mėnesius trukusių liūčių visi leidžiasi į keliones, džiaugiasi galėdami praleisti vakarą ar visą naktį gamtoje.

 

Vietinei valdžiai kyla nemaža rūpesčių, kaip sutalpinti visus atvykėlius ir užtikrinti tvarką šventės metu. Keliuose susidaro kilometriniai kamščiai, trūksta vietų pasistatyti transporto priemones. Žemė permerkta kelis mėnesius trukusio liūčių sezono, todėl automobiliai ir autobusai, prisiparkavę šalikelėse ir pievose, neretai užklimpsta ir be pagalbos nepajėgia išvažiuoti.

 

Tvarką prižiūri apie tūkstantis policininkų, budi gydytojai, pasiruošę suteikti pagalbą nukentėjusiems minioje. Smulkūs verslininkai susivežę kilnojamas virtuvėles, kepa žuvį, pardavinėja užkandžius ir saldumynus.

 

Likusieji namie, paslaptingąjį reiškinį gali stebėti tiesioginės televizijos transliacijos metu.
Deja, niekas negali garantuoti, kad šventės metu bus galima stebėti daug ugnies kamuolių. Pavyzdžiui 2001 metais jų pasipylė apie 3000, o 2004-aisiais buvo tik vienetai.

 

O ką sako mokslininkai?

 

Mokslininkai kaip visada ieško logiško paaiškinimo. Paslaptingo ugninių kamuolių fenomeno negalima priskirti nebūtoms legendoms – reiškinį kasmet stebi tūkstančiai žmonių, yra gausybė fotografijų ir vaizdo medžiagos. Jau keli dešimtmečiai jie tyrinėja šį keistą reiškinį.

 

Spėjama, kad kamuoliai – tai gamtinės dujos, kylančios nuo dumblėto upės dugno, kurios užsiliepsnoja, kai saulės įšildytas vanduo pasiekia tam tikrą temperatūrą. Tačiau kodėl tai vyksta tik kartą metuose, kodėl tiksliai nuspėjamu laiku?

 

Keliamos teorijos apie daugybės faktorių visumą, atsirandančią kaip tik tuo metu. Manoma, kad įtakos turi liūčių sezono išjudintas upės dugno dumblas, Saulės ir Mėnulio gravitaciniai laukai, upės paviršiaus gaunamas ultravioletinių spindulių kiekis ir net ozono sluoksnio storis virš Mekongo.

 

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.