Toli nuo Žemės žmonės patiria nepaaiškinamų haliucinacijų

Kaip tikina specialistai, kosmose dažnai vyksta keisti procesai, kuriems veikiant kosmonautai, būdami visiškai sąmoningi, mato ir girdi tai, ko negali paaiškinti mokslas. Šio fenomeno kilmė, mano mokslininkai, gali būti labai įvairi; jis veikia psichiką, sukeldamas stuporo ir stingdančio siaubo būseną. Ir esmė čia – ne baimė, juk lakūnai ir kosmonautai yra ne iš bailiųjų. Kas tai yra?

 

Vaizdiniai ir garsai

 

Lakūnė bandytoja, technikos mokslų daktarė Marina Popovič surinko unikalią kolekciją, liudijančią apie anomalius reiškinius orbitoje – šiandien tokių faktų suskaičiuojama daugiau kaip 2 tūkstančiai. Kosmonautas Vladislavas Volkovas pasakojo apie keistus garsus, kurių beorėje erdvėje būti negalėtų: “Apačioje skriejo Žemės naktis. Ir staiga iš šios nakties atsklido… šuns lojimas.

 

Paskui aiškiai pasigirdo vaiko verksmas! Ir kažkokie balsai. Paaiškinti to neįmanoma”. Kartą, išklausęs elektrinių muzikos instrumentų ansamblio koncertą, Jurijus Gagarinas prisipažino, kad panaši muzika skambėjo jo ausyse skrendant į kosmosą. Vėliau tai patvirtino ir Aleksejus Leonovas.

 

Dar dažniau kosmonautai mato visiškai tikroviškus vaizdinius. Pavyzdžiui, amerikietis astronautas Gordonas Gordonas Cooperis, skrisdamas virš Tibeto, plika akimi aiškiai matė namus ir kitus pastatus. Vėliau šis reiškinys buvo pavadintas antžeminių objektų išdidinimo efektu. Moksliškai paaiškinti jo kol kas nepavyko: iš 300 km atstumo tokių objektų įžiūrėti neįmanoma.

 

Kosmonautas Vitalijus Sevastjanovas tvirtino, kad būdamas orbitoje aiškiai įžiūrėjo savo mažytį dviejų aukštų namuką Sočyje. Kosmonautas bandytojas, filosofijos ir technikos mokslų daktaras Sergejus Kričevskis apie kosmines haliucinacijas pirmąsyk išgirdo iš vieno garsaus kolegos, pusę metų praleidusio kosminėje stotyje “Mir”. Sergejus tada ruošėsi skristi į kosmosą, tad kolega nusprendė jį įspėti dėl galimo pavojaus. Jis prakalbo apie fantastines haliucinacijas, kurias nemiegodami patirdavo daugelis kosmonautų.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

“Žmogus patiria vieną arba kelias transformacijas, - pasakoja jis. – Pasikeitimai tą akimirką jam atrodo natūralus reiškinys, tarsi taip ir turėtų būti. Reginius kosmonautai mato skirtingus. Sutampa viena: patyrusieji tokią būseną kalba apie tam tikrą galingą informacijos srautą iš išorės. Niekas iš kosmonautų negali to pavadinti haliucinacijomis – pernelyg realūs jų pojūčiai”.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Pats S.Kričevskis šį reiškinį vadina “Soliario efektu”, kurį numatė rašytojas Stanislavas Lemas. Specialisto manymu, tai yra ne fantastika, prasimanymas, o gerai apskaičiuota mokslininko prognozė. To paties pavadinimo Andrejaus Tarkovskio filme pagrindinis veikėjas, be neprašytų svečių, matė ir tėvų namus, kurie materializavosi vidury vandenyno.

 

O kitas astronautas vandenyno fone matė milžinišką vaiko figūrą. Argi nepanašu į kosmonautų vizijas? O jei kosmoso aplinka išties kažkaip padeda materializuotis mintims? Ar visas šias keistenybes įmanoma paaiškinti? Tai su kuo gi susiduria žmonės orbitoje?

 

Stiprus magnetinis laukas

 

Kai kurie mokslininkai spėja, kad tokius atvejus galima paaiškinti mikrobangų poveikiu. Visas organizmo reakcijas centimetriniame diapazone seniai aprašė mokslininkai, tarkime, rusų biofizikas Aleksandras Presmanas. Jis įrodė, kad elektromagnetinei energijai veikiant odą ir spinduliuotės dažniui viršijant 300 MHz, žmogus patenka į sustingimo būseną, kai negali pajudinti nei rankų, nei kojų.

 

Kadangi centimetrinės bangos veikia endokrininius procesus ir smegenų biologinį potencialą, baimės pojūčio šaltinis gali būti tas pats. Juo galima paaiškinti ir keistus garsus orbitoje.

 

Aleksandras Serebrovas į kosmosą skrido keturis kartus. Per vieną pirmųjų skrydžių jis atsitiktinai numetė magnetą. Šis pasielgė “neadekvačiai”: užuot pradėjęs suktis, kaip visi nesvarumo būsenos daiktai, jis ėmė vibruoti.

 

Tai reiškia, kad stoties viduje egzistuoja stiprus magnetinis laukas. Priklausomai nuo stoties padėties Saulės atžvilgiu, srovė keičia kryptį: magnetas šešėlyje daiktus pritraukia, saulėje – nuo jų atšoka. “Iš pradžių šie atradimai mane šokiravo, juk visada būdavo manoma, kad esant nesvarumo būsenai to būti negali”, – sako A.Serebrovas.

 

Grįžęs į Žemę, jis papasakojo apie savo stebėjimus, tačiau medikai ir biologai šia problema nesusidomėjo. 1993 m., skrisdamas ketvirtą sykį, A.Serebrovas išsireikalavo, kad kosminiame laive būtų įtaisyti prietaisai, kuriais būtų galima matuoti magnetinį lauką įvairiose laivo vietose. Paaiškėjo, kad jis kinta po 16 kartų per parą. Didžiausia anomalijų zona pasirodė esanti vado kabina kairiajame laivo šone: magnetinis laukas metro atstumu kito šimtą kartų! Jėgos kabeliai buvo nutiesti kairiajame laivo šone, tiesiai virš jo vado Vasilijaus Ciblijevo galvos.

 

Šis miegodavo labai neramiai: blaškėsi, griežė dantimis, šūkavo. Bet vos pasisukęs galva į grindis, o kojomis į laidus, jis iškart aprimdavo. Kaip prisimena A.Serebrovas, Vasilijui sapnuodavosi fantastiški sapnai ir juos jis kartais priimdavo už tikrovę. Perpasakoti jų jis nesugebėjo, tik teigė, kad nieko panašaus gyvenime nematęs. Vėliau, pargrįžus iš kosmoso, A.Serebrovas konsultavosi su specialistais. Jie patvirtino: žmogus gali gyventi bet kokio stiprumo magnetiniame lauke, bet tik tada, kai jis vienalytis. O buvimas kintamajame lauke gali būti pavojingas psichikai.

 

Pakitusi sąmonė

 

Beje, kintamieji magnetiniai laukai - toli gražu ne vienintelis pavojaus psichikai veiksnys orbitoje. Kiekvienas kosmonautas žino apie, tarkime, fosfenus – šviesos blyksnius, fiksuojamus užsimerkus. Pirmą kartą apie šį efektą po skrydžio į Mėnulį 1969 m. papasakojo astronautai Edvinas Oldrinas (Edwin Aldrin) ir Nilas Armstrongas (Neil Armstrong). NASA jų pasakojimus įvertino labai rimtai ir atliko specialius tyrimus.

 

Jų išvada: yra didelė tikimybė, kad blyksnius sukelia greitai judančios kosminių spindulių dalelės. Jų fizinė prigimtis yra visiškai aiški, tačiau kyla klausimas, kas tuo metu vyksta su smegenų neuronais – daugelis tvirtina, kad tuo metu jaučiasi keistai ir nemaloniai.

 

“Ten, visatos platybėse, su žmonėmis vyksta nežinia kas, – sako A.Serebrovas. – Fizinė būklė geriau blogiau tiriama, o štai sąmonės pakitimai – tamsi giria. Medikai vaizduoja, kad žmogų viskam galima paruošti Žemėje. Bet iš tiesų yra visiškai ne taip”.

 

Dar vienas skrydžio į Mėnulį dalyvis Edgaras Mičelas (Edgar Mitchel) šia tema rašė: “Esu įsitikinęs, kad visatoje vyksta dalykai, kurių mūsų sąmonė suvokti nesugeba”. Panašiai pastebėjo ir M.Popovič: “Prisimenu mūsų kosmonautus, kurių daugelį išlydėjau į kosmosą ir paskui sutikau. Jie išvykdavo vienokie, o grįždavo visiškai kitokie, tarsi būtų susidūrę su kažkuo neįprastu, neištirtu, tapę jo dalimi”. Lieka pridurti - tas neįprastumas gali būti pavojingas bet kam, net geriausiai pasirengusiam specialistui. Juk, regis, nė patys nesuprantame, su kuo susiduriame.

 

Kai kurie specialistai mano, kad kai kada galima kalbėti apie vadinamąsias pakitusias sąmonės būsenas. Tikriausiai neįprasta aplinka, į kurią patenka lakūnai ir kosmonautai, šias būsenas išprovokuoja. Bet, kaip pastebėjo mokslininkai, regėjimai ir kiti keisti pojūčiai pakilus nuo Žemės kosmonautų paprastai nekamuoja, o suteikia savotišką malonumą, net jei kelia baimę.

 

Čia taip pat slypi pavojus. Ne paslaptis, kad grįžę į Žemę daugelis kosmoso užkariautojų pradeda ilgėtis tų reiškinių, jaučia neįveikiamą, kartais liguistą potraukį vėl panirti į tokią būseną. Ne veltui kai kurie iš jų tampa ekspedicijų į NSO nusileidimo vietas dalyviais, kopia į kalnus ieškoti sniego žmogaus pėdsakų, susidomi filosofija ir ezoterika, žodžiu, pradeda domėtis visokiais neįprastais reiškiniais, taip pat galinčiais sukelti panašių pojūčių. Šių reiškinių oficialiai niekas netiria. Ir nors žmonija jau paskelbė, kad nesiruošia Žemėje gyventi amžinai, palikti ją iš tiesų dar nėra pasiruošusi. Kitaip nebūtų tokia nerūpestinga…

 

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Julius/Brigita”

Rekomenduojami video:


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Sąsaja

Manau čia yra vadinamos “sąsajos” efektai, “sąsają” kol kas tyrinėjama tik su elektronu, bet labai tikėtina, sąsaja galima su neuronu. Tai moksliškai pagrįstų maldos fenomeną.

opc

“stuporo”

tautiškai tas žodis yra “stabas” :)

Taip pat skaitykite