Pasiektas dar vienas žingsnis dirbtinės gyvybės link
|Didžiausią techninę kliūtį įveikę mokslininkai teigia, kad jau po kelių mėnesių gali pavykti laboratorijoje sukurti visiškai naują gyvybės formą.
Sintetinės biologijos specialistai jau sukūrė naujojo organizmo DNR kodą, tačiau bandymai jį transplantuoti į tuščią ląstelę iki šiol baigdavosi nesėkme.
Ląstelė puldavo naują DNR, o naujajai bakterijai nepavykdavo įžiebti naujos gyvybės, rašo telegraph.co.uk.
Tačiau dabar JAV mokslininkų komanda skelbia radusi būdą, kaip įveikti šią kliūtį, slapta įterpiant DNR ir tada sugebant iš naujo įkelti organizmą.
Ši technologija tokia sėkminga, jog mokslininko J. Craigo Venterio teigimu, sintetinė gyvybė galėtų būti sukurta jau iki metų pabaigos.
Tyrimo tikslas – sukurti naujus mikrobus, galinčius atlikti naudingus darbus, pavyzdžiui, gaminti biokurą, valyti toksiškas atliekas, sugerti anglį.
Tačiau nerimaujama, jog žmogaus sukurti organizmai gali pasklisti iš laboratorijų ir padaryti žalos gamtai, arba nusikalstamų ketinimų turintys mokslininkai gali panaudoti technologiją naujų mirtinų bakterijų kūrimui.
Paskutiniojo bandymo metu mokslininkai paėmė egzistuojančios bakterijos genomą, perkėlė jį į mielės ląstelę ir pridėjo kai kurių kitų genų. Šis naujasis genomas buvo persodintas į kitos rūšies bakterijos ląstelę, taip sukuriant iki šiol neegzistavusią bakterijos atmainą.
Dabar šį procesą stengiamasi pakartoti naudojant sintetinį genomą.
Šioje komentarų skiltyje paskelbto komentaro sistema nerodo (tikriausiai dėl vidinės kodo klaidos).
Komentaras prieinamas forume esančiame šios problemos apraše:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=1205.msg20171
BTCH sako: Ląstelė kaip atskiras ‘vieneas’ pati nepuola DNR: ląstelėje yra fermentų (baltymų) – restrikcijos endonukleazių – kurios prisijungia prie specifinių sekų ir jas kerpa, tačiau įmanoma to išvengti. Įdomu ką koduoja tas straipsnyje aprašytas kodas, kurio nėjo įterpti, nes pirmieji sėkmingi tokie ‘įterpimai’ jau atlikti prieš 3 dešimtmečius. Į ląstelę nebūtina įterpti gyvybines funkcijas koduojančių genų: labiau apsimoka įterpti tik norimą funkciją koduojančią atkarpą. Staipsnis labiau filosofinis: o visgi nuo kada gyvybė yra ‘dirbtinė’? Jeigu tiesiogiai sukeli pokyčius – dirbtinė, o jei netiesiogiai – tai jau “nebe”? O jeigu tuos pokyčius sukelia aplinkoj esantys faktoriai, žmonėms net ir neturint… Skaityti daugiau »
Man atrodo kad jie sukurs ne pagalbos bakterijas o virusines :O
Jo –
Pritariu. Mums leista pažinti mus supantį pasaulį, bet ar turime teisę jį keisti?
Sakoma, smalsumas pražudė katę… Nors ši savybė ir tarnauja bene pagrindine mokslo varomąja jėga, tačiau bijau, kad tokių eksperimentų pasėkoje žmonijai gali atsitikti kaip tai katei…
O archeologai vis laužo galvas, kodėl senovės civilizacijos, pasiekusios aukštą išsivystymo lygį, pradingo nežinia kur. Vėl lipame ant to paties grėblio?
Yra teorija su irodymais, jog tokios civilizacijos, kaip Roma – zlugo del visuomenes moralinio nuosmukio, nes morale yra pamatas, be jos – chaosas, anarchija.
prisižais žmonija vaidindama Dievą
labai tiketina kad mokslininkai nebijo dievo,nes jiem jo nera