XXI amžiaus „vampyrai“

Mūsų šiandieninis gyvenimas yra toks, kad visi mes pastoviai patiriame negatyvias emocijas, dėl jų tuščiai iššvaistome begalę savo energijos ir tai padaryta specialiai, kad negalėtume priešintis Sistemai.

Žmogaus gyvybinė energija žinoma nuo žilos senovės. Indijoje ją vadina prana, Kinijoje – či, Vakaruose – bioenergija. Visa tai tik skirtingi pavadinimai, o energija – viena ir ta pati. Ir ji, be abejonės, egzistuoja. Mes negalime matyti pačios energijos (kas nors matė elektrą?), bet galime stebėti jos darbo rezultatus.

Kiekvieną dieną kažką darydami, mes eikvojame energiją. Energija ir žmogaus sąmonė yra susijusios. Jeigu išeikvojame pernelyg daug energijos, sąmonė slopsta, degraduoja, nusileidžia iki gyvūno lygio: intelektas mažėja, moralė degraduoja, valios jėga nusilpsta. Apie tai puikiai žino mūsų nesutaikomas priešas, kurį galima pavadinti kad ir ta pačia „Pasauline vyriausybe“. Ji visiškai sąmoningai manipuliuoja mumis, versdama eikvoti kiek galima daugiau energijos. Juk silpnais žmonėmis paprasčiau manipuliuoti, jų elgesys iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo gyvūnų bandos elgesio. „Pasaulinės vyriausybės“ uždavinys – priversti mus eikvoti savo energiją tuščiai, dėl to uji nuolat užverčia mus beprasmiškais darbais, tuščiais ginčais, lokaliniais karais, prastos kokybės maistu ir pramogomis bei kitokiais gyvuliškais „džiaugsmais“.

O protingų žmonių uždavinys – išsaugoti savo energiją, maksimaliai sufokusuoti ją realiai svarbių problemų sprendimui, o ne tų, kurias mums įperša mūsų priešai, dėka švietimo, reklamos ir žiniasklaidos. Tai pats tikriausias karas – karas už mūsų biologinę energiją, už mūsų gyvybines jėgas.

Taigi, kokie yra energijos naikinimo metodai?

Darbas

Visuomenė sutvarkyta taip, kad realiai naudingą darbą, tarkim, maisto produktus ir drabužius gamina tik 5-10% gyventojų, o likusieji užsiima beprasmiška ir kenksminga veikla. Mes ištisą dieną sėdime nenuveikdami nieko naudingo, o laikas ir energija nyksta. Pavaldiniai konfliktuoja su vyresnybe, mes stengiamės padaryti karjerą ir pakenkti kolegoms, kad nustumtume juos žemyn ir užimtume jų vietą. Mums nuolat grasinama atleidimu ir mes to bijome. Visa tai išsiurbia energiją, o sąmonė priartėja prie gyvūnų sąmonės.

Viršininkai verčia mus daryti begalę kvailų ir beprasmiškų dalykų, o tai mus erzina. Jeigu darbo nėra, mus verčia naikinti laiką – nieko nedaryti arba imituoti audringą veiklą lygiai 8 valandas per parą. O dar 2-3 valandas mes važiuojame į darbą ir iš darbo, stovime kamščiuose, stumdomės metro ir autobusuose. Susierzinam, nekenčiam vienas kito – eikvojame energiją.

Griežtai kalbant, darbas daugumai žmonių – tai vergystės forma. Jie negali mesti darbo, nes be algos neišgyvens, juk jie nieko nemoka ir nenori mokėti, išskyrus „audringos veiklos imitaciją“. Sąlygos visuomenėje beveik neleidžia išgyventi nedirbant. Sukurti savo verslą dauguma žmonių paprasčiausiai negali, be to, jiems aktyviai trukdo valdžios organai. Belieka tapti savo viršininko vergu.

Verslas

Kad įkurtume net nedidelį verslą, mus verčia eikvoti daugybę laiko, pinigų ir energijos. Bet netgi jei mums pavyko įsteigti verslą – tai bus tik jūsų problemų pradžia. Mus nuolat terorizuos banditai, konkurentai, policija, mokesčių inspekcija, gaisrininkai ir visos kitos žinybos.

Vietoje to, kad plėtotumėte verslą ir gerintumėte prekių ir paslaugų kokybę, jūs eikvosite begalę energijos ir laiko taip vadinamai „konkurencijai“. Iš esmės konkurencija yra ne kas kita, kaip džiunglių įstatymas, kova už būvį pagal principą „Stipresnis praryja silpnesnį“. Konkurentai vienas kitą išsekina. O situacija rinkoje tokia, kad išlošia verslininkai sukčiai – tie, kuriems pavyksta apgauti žmones, parduodant jiems prastos kokybės prekes už aukštos kokybės kainą. Sąžiningi verslininkai neišlaiko konkurencijos ir bankrutuoja. Suprantama, jie susierzinę, pilni neapykantos ir iššvaisto jūrą energijos.

Dėl to mes negalime vystyti verslo, negalime daryti visko kokybiškai. Mes paprasčiausiai neturime tam laiko. Mes gaminame šlamštą, pakabiname ant jo gražią etiketę ir parduodame už didžiulius pinigus. Arba bankrutuojame ir tampame vergais – dirbame dėdulei sukčiui, kuris sugebėjo kažką išstumti iš rinkos, parduodamas gražų vienkartinį šlamštą, pagamintą menkai apmokamų darbininkų Azijoje.

Maisto produktai

Išplaunanti smegenis reklama ir žiniasklaida žmones verčia pirkti brangų ir kenksmingą maistą. Pavyzdžiui, gazuoti gėrimai, kurie ne tik mus nutukina dėl didelio cukraus kiekio, bet ir bukina. Jie paverčia mūsų energiją šiltu vandenėliu, kurį nuliejame į klozetą. Mes perkame šaltą gėrimą, išgeriame, sušildome ir išliejame. Tame nėra nė menkiausios prasmės, vien žala kūnui. Dėl šilumos praradimo mes dažniau sergame, daromės silpnesni fiziškai, o mūsų kūno masė nepaliaujamai auga.

Tas pats ir su kitais dažnai reklamuojamais produktais. Kaip taisyklė, juose labai daug riebalų ir chemijos – maisto papildų, dažiklių, konservantų. Ir visiškai nėra maistingų medžiagų. Nuo tokio maisto sparčiai kvailėjame, degraduojame, eikvodami energiją tuščiai, tik tam, kad virškintume šiukšles. O energijos, taip reikalingos organizmui, tose šiukšlėse nėra nė lašo, ją galima rasti tik šviežiose daržovėse, vaisiuose, kuriuos nusipirkti daugelis negali sau leisti. Parduodami jie, nepaisant nulinės savikainos, už didelius pinigus ir tai ne atsitiktinumas.

Alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai

Alkoholis, ypatingai degtinė, kuriuo užverstos visos parduotuvės – stiprus narkotikas. Žmonės kasdien regi šį narkotiką, o kadangi paprastų žmonių valia silpna, jie negali nepirkti. Tas pats pasakytina apie tabaką, kavą, arbatą, kakavą, cukrų ir kitus „silpnus“,bet kenksmingus narkotikus. Visi jie smarkiai užteršia mūsų energetiką ir ją naikina.

O dėka taip vadinamos „kovos su narkotikais“, žiniasklaida kasdien žinių laidose reklamuoja tokius narkotikus kaip heroinas, ekstazi ir panašiai. Žmonės kasdien apie tai skaito, dėl to anksčiau ar vėliau jiems kyla noras pamėginti. Tokiu būdu paprastas žmogus eikvoja energiją ir protiškai degraduoja. Suprantama, alkoholikai ir narkomanai dažnai serga – ir tai yra jų energijos užteršimo bei praradimo rezultatas.

Medicina

Medicina naudoja daugybę taip vadinamų vaistų, kurie trumpam laikui nuslopina ligų simptomus, bet nepašalina ligų priežasčių. O visų ligų priežastis – energijos išeikvojimas ir užteršimas. Visi vaistai turi šalutinių poveikių ir praktiškai visi jie daro didelę žalą žmogaus kūnui, sąmonei ir energijai. Dauguma vaistų padaro daugiau žalos negu naudos. Kuo daugiau žmogus gydosi, tuo dažniau ir stipriau serga. Daug vaistų, pavyzdžiui, nuskausminamieji, raminamieji, migdomieji – yra dar ir narkotikai. Žmonės vartoja juos kasdien ir tai paverčia juos gyvuliais, jei ne daržovėmis.

Mokymo įstaigos

Jei darbas – vergovė suaugusiems, tai švietimo įstaigos – vergovė vaikams. Valstybė sutvarkyta taip, kad išvengti prievartinio švietimo negali praktiškai niekas. Kuo gi užsiima mūsų atžalos, pradedant vaikų darželiu, baigiant universitetu? Kuo tik norite, bet ne mąstymo sugebėjimų tobulinimu, ne talentų ugdymu ir netgi ne išsilavinimu. Faktiškai visi tie jaunimo kalėjimai reikalingi tam, kad vaikai netrukdytų tėvams vergauti. Vaikus verčia užsiimti beprasmiškais dalykais, pagilinančiais jų tamsumą ir eikvojančiais jų energiją. Tai kvaili žaidimai, sportas, tuščiažodžiavimas, kvailų vadovėlių ir knygiūkščių skaitymas, zombiais verčiančių Disnėjaus filmukų žiūrėjimas, buki ir žiaurūs kompiuteriniai žaidimai, bukinantys konstruktoriai, tokie kaip „Lego“ ir panašiai.

Įgimti vaikų talentai tokiose sąlygose ne tik nesivysto, bet ir aktyviai slopinami. Jeigu vaikas išsiskiria iš kitų savo sugebėjimais, jo nekenčia tiek patys vaikai, tiek mokytojai. Be to, mokytojų atlyginimai nedideli ir ten eina dirbti bukiausi ir agresyviausi žmonės, su retomis išimtimis. Jie nesugeba nei verslu užsiimti, nei dirbti sudėtingo darbo. Jie padaro bukais bei agresyviai ir auklėjamus vaikus.

Tokiu būdu švietimo aparatas duoda užsiėmimą daugybei žmonių – mokytojams ir auklėtojams, jų energija eikvojama pykčiui ir susierzinimui ant vaikų, pasipiktinimui dėl mažo atlyginimo. Dėl to tie žmonės sparčiai degraduoja, tampa gyvuliais, slopinančiais silpnesniuosius – vaikus. O vaikai negali ugdyti savo talentų tokiose salygose, dėl to pavirsta pilkomis pelytėmis – besmegeniais varžteliais satanistinėje valstybės sistemoje. Tokie jie ir reikalingi satanistams.

O tėvai, suprantama, negali sutrukdyti savo vaikų pavertimui zombiais, juk jie patys kažkada buvo vaikai ir perėjo šią kvailinimo sistemą. Jie patys – zombiai, dėl to jų vaikai irgi pasmerkti tokiais tapti. Šiandien daugelis tėvų yra savo pačių vaikų pagrindiniai priešai.

Idėjinė kova

Per žiniasklaidą platinamos viena kitą neigiančios idėjos. Vieni žmonės tampa vienų idėjų šalininkais, kiti – kitų. Šitaip skirtingos gyventojų grupės supjudomos tarpusavyje , jos sekina viena kitos energiją, įrodinėdamos, kad jų idėjos teisingesnės. Joms nebelieka energijos ir laiko kovoti su satanistiniais valstybės organais ar siekti teisingumo. Joms nebelieka laiko susimąstyti apie gyvenimo prasmę.

Ši kova vyksta tiek politikoje (komunistai-demokratai), tiek tautoje (nacionalistai-antifašistai), tiek religijoje (krikščionys-musulmonai-materialistai), tiek dėl turto (turtingi-vargšai), tiek daugybėje kitų sričių. Vyrai kovoja su moterimis, socialistai su kapitalistais, žydai su antisemitais ir panašiai. Vykstant šiai kovai, prarandame begalę laiko ir energijos, o kovos rezultatų nėra ir nenusimato. Nuo tokios kovos visuomenei lengviau nepasidaro, ji tik suerzinama, pradeda neapkęsti ir degraduoja.

Žiniasklaida

Taip vadinamos „naujienos“, kurias mums transliuoja TV, radijas, Internetas, spauda – gryniausias melas, tuščiažodžiavimas, piktažodžiavimas ir šmeižtas. Mums ant galvų pilasi jūra negatyvios informacijos, tokios kaip „Jonas užmušė Petrą“, „kainos vėl didės“, „greitai bus defoltas“. Mes pradedame baimintis, susierziname, pykstame, neapkenčiame, prarandame energiją. O sąmonė užsiteršia melaginga, kenksminga ir beprasmiška informacija.

Šaltiniai: genocid.net ir versijos.com