Žmogus, norėjęs suprasti tai, kas nesuvokiama
|Jis visad buvo laukiamas svečias garsiojo rašytojo Teodoro Draizerio namuose, o “Amerikietiškosios tragedijos” autorius jį vadino pačia iškiliausia literatūros figūra po Edgaro Po, – rašo “Vakaro žinių” priedas “Geras”.
Jo knygomis savo kūryboje rėmėsi garsiausi fantastai. Jo vardu pavadintos draugijos, žurnalai, televizijos laidos.
Kas šis žmogus?
Charlez Hoy Fortas gimė 1874 metais Niujorko valstijoje. 1891 metais tapo reporteriu, 1896-aisiais vedė.
Šis žmogus labiau mėgo knygas, laikraščius ir žurnalus nei kokių nors žmonių draugiją. Už kasdienės duonos kąsnį jį kur kas labiau viliojo išskirtinių faktų ir reiškinių kolekcionavimas. Buožgalvių, varlių ir žuvų lietūs, snaigės sulig dubeniu, savaime užsiliepsnojantys žmonės, ugnies kamuoliai ir degantys dangaus skrituliai, paslaptingi užrašai, legendiniai milžinai – tai toli gražu ne visi paslaptingi ir nepaaiškinami reiškiniai, surinkti Ch.H.Forto aplankuose.
Kartą jam šovė į galvą mintis, kad visi jo sukaupti duomenys – viso labo tik maniako kolekcija, niekam nereikalingas triūsas. Tuomet jis sukišo į židinį 250 000 kortelių bei laikraščių iškarpų, – taip visas jo darbas virto pelenais.
Pasak jo, yra begalė daiktų, kurie paprasčiausiai nukrito iš dangaus ar buvo palikti Žemėje ateivių iš kitų planetų. Jis pateikia daugybę liudijimų, kurie neleidžia abejoti ateivių egzistavimu, dažnais jų apsilankymais Žemėje.
Svečių planeta
“Prakeiktųjų knygoje” Ch.H.Fortas rašo, kad daugelis ateivių išskrisdavo, grįždavo, vėl išskrisdavo. Tačiau būdavo ir tokių, kurie dėl kokių nors aplinkybių nesugebėdavo palikti Žemės ir visiems laikams likdavo mūsų planetoje, o jų ryšys su gimtosiomis galaktikomis ilgainiui nutrūkdavo.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
“Žemėje kadaise egzistavo kolonija svečių, atskridusių nežinia iš kur. Tai galėjo būti tie svečiai iš kitų planetų, kurie niekada daugiau nesugrįžo į Žemę”, – rašė Ch.H.Fortas.
Tarp svečių buvo ir gerų, ir blogų. Mūsų planetos gerovė ar kančios priklauso nuo nematomos šių jėgų kovos. Paties Ch.H.Forto gyvenimas nelepino, todėl jo išvados pesimistinės: “Man regis, mes – vergai. Turiu prisipažinti, kad paklūstame kažkam nematomam. Kažkur Žemėje egzistavo nematoma šalis, ir kitos būtybės tyrinėjo ir kolonizavo mūsų planetą, kovodavo viena su kita už viešpatavimą Žemėje, o dabar ji pavaldi kažkam iš jų…”
NSO tyrinėtojų ir Senovės astronautikos tyrimo draugijos nariai dažnai diskutuoja, kodėl ateiviai nepanoro palikti ryškesnių savo pėdsakų. Ch.H.Fortas apie tai rašo: “Argi bendrautume, jei galėtume, su kiaulėmis, žąsimis ir galvijais, bandydami pakelti jų intelekto lygį? Pasielgtume protingai, jei užmegztume diplomatinius ryšius su perekšlėmis? Tai ir žmonija ateivių akims tokia pat atrodo kaip mums – karvės ir avinai.”
Ateivių kerštas
Šiuolaikinė daktaro I.Fibago mimikrijos hipotezė tvirtina, kad ateiviai prie žmonių sąmonės prisitaiko projekcijos būdu: prisiderina prie mums patogaus suvokimo ir pasirodo jiems patiems svetimu pavidalu. Ch.H.Fortas panašią idėją iškėlė jau prieš keliolika dešimtmečių: “Jie gali sukurti savo projekciją Žemėje. Ir vienodai lengvai gali pasirodyti mums arba kaip žmonės, arba demonai ir vaiduokliai.” pavidalu.”
Skirtingai nei Darvinas, Ch.H.Fortas manė, kad žmogus – ne kūrybos viršūnė, o greičiau jos atspirties taškas.
“Žmogus niekada neperėjo tų pačių raidos pakopų kaip ir žemesnieji gyvūnai. Gali būti, kad ankstyvojoje raidos stadijoje Žemėje atsirado į žmogų panaši būtybė, ir daugelis gyvūnų rūšių ėmė laikyti ją pavyzdžiu, pradėjo imituoti gana groteskiškai. Tačiau šiuolaikiniai žmonės kilo ne iš beždžionių, bet iš ateivių iš kitų planetų”, – teigė Ch.H.Fortas.
Jis neatmeta to, kad ateiviai ir šiandien gali bandyti užmegzti ryšį su mumis. “Mūsų pasaulis stengiasi savo kukliomis jėgomis užmegzti kontaktą su anuo pasauliu… Bet jis, tas kitas pasaulis, daro tai daugelį metų, bendraudamas su kokia nors sekta ar slapta draugija, o gal su išrinktaisiais ezoterikais Žemėje”, – tvirtino Ch.H.Fordas.
Keistuolis iš Bronkso
Jis gyveno kaip atsiskyrėlis, nors buvo vedęs bendrauti mėgstančią moterį. Ši viską žinojo apie kaimynus, tvarkė namus, mėgo vaikščioti į kiną. Žmona visiškai nesidomėjo tuo, ką veikia jos vyras, nebuvo perskaičiusi nė vienos jo knygos. Beje, ir jokios kitos. Charlesas turėjo tik vieną draugą – rašytoją T.Draizerį, kuris juo žavėjosi, ir žavingąją bohemos gėlę Tifani Teir.
Ant Charleso kabineto ir miegamojo sienų kabojo milžiniškų vorų paukštėdų iškamšos, egzotiškos nuotraukos, bet šiaip butas buvo gana kuklus. Tačiau 1916 metais įvyko stebuklas: Charlesas gavo palikimą ir visas jėgas skyrė nežinomų reiškinių tyrinėjimas. Viena po kitos išėjo jo knygos. Ch.H.Fortas gerokai anksčiau už E.fon Denikeną kolekcionavo, aprašė ir nuodugniai analizavo tarplanetinius mūšius ir NSO katastrofas kaip užfiksuotus senovės istorijos faktus. Tifani Teir įkūrė draugiją jo idėjoms ir asmenybei propaguoti, buvo leidžiamas jo vardu pavadintas žurnalas, Didžiosios Britanijos televizija skyrė jam atskirą laidą…
Turistai iš kitų planetų
Ilgus metus buvo laikoma neginčijamu faktu, kad gyvybė Žemėje atsirado dėl virtinės atsitiktinumų, o paskui lėtai ir nuosekliai vystėsi. Tačiau garsus britų astrofizikas visus šokiravo pareikšdamas, kad gyvybės atsiradimą lėmė “aplinkos tarša iš kosmoso”. DNR molekulę atradęs Frensis Krikas gavo Nobelio premiją. Taip, bet CH.H.Fortas apie tai kalbėjo prieš 50 metų. Jis tvirtino, kad kitų planetų gyventojai periodiškai lankydavosi Žemėje po vieną ar didelėmis grupėmis – pamedžioti, paprekiauti, pasiderėti ar papildyti ne tik savo haremų, bet ir naudingųjų iškasenų atsargų.
Parengta pagal “Vakaro žinių” priedą “Geras”
Tikrai idomus zmogus