Skeptiškas požiūris – Žmonių auros laboratorijose

Žodis aura kilo iš graikiško žodžio, reiškiančio vėjelio dvelktelėjimą. Parapsichologijoje aura apibūdinama kaip žmogų supantys švytintys spalvoti laukai, kuriuos matyti gali tik ypatingas įgimtas ar įgytas psichines galias turintys žmonės. Teigiama, jog matantys auras gali sužinoti apie žmogaus asmenybę, sveikatą ar tuo metu apėmusias nuotaikas.

 

Parapsichologai aurą apibūdina ją kaip gyvybinę jėgą, kuri neapsiriboja vien žmogaus fiziniu kūnu, o yra išspinduliuojama tolyn į atmosferą, sukurdama energetinį lauką, kuris gali atskleisti informaciją apie gamtą ar žmogaus esybę. Buvo atlikta įvairių tyrimų, bandant sužinoti ar aura egzistuoja iš tiesų. Dažniausiai tikrinami patys žmonės, teigiantys, jog mato spalvotus energetinius laukus, supančius gyvūniją ir augaliją. Šiam tikslui taip pat buvo pasitelktos ir įvairios technologijos, bei prietaisai. Pagrindiniai, bei patikimiausi atlikti tyrimai, ieškant auros paslapties, aprašyti šiame straipsnyje.
Auros tyrimai

 

Lengviausias ir akivaizdžiausias auros egzistavimo tikrinimo būdas yra patikrinti žmones, teigiančius apie jos egzistavimą. 1990 metais buvo atliktas R.W. Loftino eksperimentas. Buvo panaudota uždara, belangė patalpa, per vidurį perskirta plonu barjeru. Į vieną patalpos pusę buvo įleistas parapsichologas, matantis auras, kartu su eksperimentuotoju. Į kitą pusę buvo įleidžiamas tam tikras žmonių, kurių nei parapsichologas, nei eksperimentatorius tiesiogiai negalėjo matyti, skaičius. Norint nustelbti pašalinius garsus, galinčius išduoti kiek žmonių yra patalpoje, buvo panaudoti du baltojo triukšmo generatoriai. Tikrinamasis pagal matomų aurų skaičių turėjo nusakyti kiek žmonių stovi už barjero, kitoje patalpos pusėje. Tačiau, šis eksperimentas nepavyko – auros skaitytojo teisingi spėjimai neviršijo paprasčiausių atsitiktinių atspėjimų galimybės. Kita vertus, eksperimentas neturėjo vienos iš svarbiausių eksperimento sudėties dalių – kontrolinės grupės.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Sekantis eksperimentas, kurį 1997 atliko Gisuarson and Gunarson, turėjo kiek atidžiau parinktą tyrimo metodologiją. Kambaryje, palei sieną, buvo sustatyti keturi nedažyti medienos plokščių skydai. Už vienos iš jų slėpėsi eksperimentatorius. Kadangi manoma, kad aura spinduliuoja keletą centimetrų virš žmogaus fizinio kūno ribos, tiriamieji turėjo matyti iš už skydo viršaus išlendančią eksperimentatoriaus aurą. Eksperimente dalyvavo dešimt auros skaitytojų ir devyni paprasti savanoriai, neturintys jokių ypatingų galių(kontrolinė grupė). Specialiai paruoštu apšvietimu buvo panaikinta galimybė matyti šešėlius, siena buvo uždengta tamsia ruda medžiaga, langai buvo uždengti aklinomis užuolaidomis. Viso buvo atliktos 36 tyrimo serijos, sudarančios 1.449 bandymus. Nei viena grupė – nei auros skaitytojai, nei savanoriai – nesugebėjo atspėti daugiau, nei siekia atsitiktinumo tikimybė. Vis dėl to, lyginant abi grupes, kontrolinė grupė pasiekė netgi truputį geresnį rezultatą nei tiriamieji.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Didžiausia problema, kylanti tikrinant pačius auros skaitytojus yra ta, jog niekada negali patikimai žinoti, kuris iš jų yra susipykęs su smegenėlėmis, o kuris, galbūt, iš tiesų matantis mus supančius energetinius laukus. Todėl norint patikimiau išvysti auras, buvo panaudotos įvairios technologijos, turėjusios pašalinti žmogiškąjį faktorių. Ankstyvais 1900-aisiais Walteris J. Kilneris manė, jog išvysti aurą galima žvelgiant per ekraną, pagamintą naudojant dicianiną (akmens anglies dervos produktas). Šis aparatas iškreipdavo žmogaus akies jautrumą, padėdamas išvysti elektromagnetines bangas esančias už įprasto žmogaus regimos šviesos spektro. Kilneris manė, jog jo su jo įtaisu regima aura yra ultravioletinių spindulių bangos. W. J. Kilneris tyrė žmonių auras išskirtinai diagnostikos tikslais ir aiškiai pareiškė, jog atsiriboja nuo aiškiaregių ar magų turimų auros suvokimų. Ironiška, tačiau aiškiaregiai ir magai labai noriai cituoja Kilnerio atradimus saviems argumentams, kalbėdami apie paranormalios auros egzistavimo įrodymus. Neilgai trukus buvo išrasti „auros akiniai“, kurie rėmėsi dicianino ekrano principu.

 

Norint pamatuoti radiacijos kiekį, kurį, buvo tikima, išspinduliuoja aura, buvo pasitelkti ir jau egzistuojantys prietaisai. Vienas iš jų – fotodaugintuvas. Šis prietaisas aukštu tikslumu gali aptikti spinduliuojamas ultravioletinių bangų ar regimosios šviesos bangas, ir sukurti elektros krūvį, proporcingą aptiktų elektromagnetinių bangų kiekiui. Eksperimentai su fotodaugintuvu patvirtino, jog žmogaus kūnas atspindi tiek regimąją šviesą, tiek ultravioletinius spindulius. Tačiau tai toli gražu nebuvo perversmas moksle – jei kūnas neatspindėtų energijos, jis būtų tiesiog nematomas.

 

Tikrinant auras buvo panaudotas ir Kirliano fotoaparatas. Jis buvo išrastas 1937 metais, kai neprofesionalus išradėjas Semyonas Kirlianas atsitiktinai savo dirbtuvėje aptiko vainikinį elektros išlydį. Šis išlydis ir yra naudojamas atliekant auros fotografijas. Kirliano fotografija gaunama prijungus didelę elektros srovę prie fotografuojamo objekto, padėto ant fotografijos plokštelės. Garsiausia nuotrauka, kuri sukėlė nemažai diskusijų apie auros egzistavimą, buvo augalo lapo fotografija. Buvo nufotografuotas sveikas lapas, o vėliau tas pats lapas, nuplėšus jo dalį. Antrojoje Kirliano nuotraukoje išplėštoji lapo dalis vis tiek buvo blankiai matoma – lapas atrodė sveikas. Tai, kad pašalinus fizinį objektą, jo energija kurį laiką dar išlieka toje pačioje vietoje, kai kuriems tapo ne tik auros, tačiau ir dvasių egzistavimo įrodymu. Vis dėl to, mokslininkai į tai žvelgia skeptiškai. Šis fenomenas su fantomine išplėšta lapo dalimi demonstruoja ne auros egzistavimą, tačiau minėto vainikinio išlydžio savybes. Pastarasis kyla dėl slėgio, drėgmės, spaudimo, kuriuo objektas liečia pagrindą ir kt. pokyčių. Išlydžio pasekmės kurį laiką dar lieka toje pačioje vietoje, todėl antrojoje nuotraukoje matėsi pirmosios fotografijos blankus fragmentas. Pasak tyrėjų, jei prieš darant antrąją nuotrauką fotografijos plokštelės būtų nuvalyta – Kriliano nuotraukoje lapas atrodytų toks koks yra iš tiesų – suplėšytas.

 

Eksperimentai su auras matančiais žmonėmis rezultatų nedavė – tiriamieji nesugebėdavo peržengti atsitiktinių spėjimų lygio. Pagrindiniai prietaisai, fiksuojantys auras, nors ir parodo kažką, tačiau nepanašu, jog tai būtų aura, apie kurią kalba parapsichologai. Greičiau, cheminių, bei fizikinių reakcijų pasekmės.

 

Mokslininkai apie auras

 

Aurų matymas nėra toks dažnas reiškinys kaip gali pasirodyti. Pasak Nancy L. Zingrone, Carlos S. Alvarado, and Natašos Agi skaičiavimų, auras mato tik nuo 0 iki 6 procentų žmonių.

 

Vienas iš populiariausių mokslinių aiškinimų, kodėl kai kurie žmonės mato auras – neurologinis reiškinys – sinestezija. Šio fenomenalaus reiškinio dėka persipina žmogaus jutiminiai pojūčiai. Dažniausiai pasitaikanti reiškinio forma yra spalvų – žodžių ar raidžių sinestezija. Žmogus, turintis šią savybę skaičius ar raides suvokia spalvotai. Kai kurie sinestetikai spalvomis suvokia garsus, kvapus ar skonius. Retais atvejais spalvos susiejamos su žmonių veidais ar kūnais. 2004 metais gydytojas Jamie Wardas tyrinėjo moterį, kuri spalvomis suvokdavo pažįstamų žmonių vardus. Kam nors ištarus vardą, ji išvysdavo žmogaus veidą su „auromis“ aplink jį. Nors ši moteris nemano turinti mistinių ar magiškų sugebėjimų, nesunku įsivaizduoti, kad naivesnis ar mažiau su savo fenomenu susipažinęs žmogus, lengvai galėtų įtikėti, jog gali atlikti „auros“ diagnostiką. Sinestezijos reiškinį, kuomet žmogus ar kitas gyvis matomas apsuptas spalvų taip pat stebėjo ir tyrinėjo Theodore Riggs su Lorrin Karwoski (1934m), James Collin (1929m), Richard Cytowic (1989m.) ir keletas kitų mokslininkų.

 

Neatmetamos ir suvokimo iškraipymų, iliuzijų, bei haliucinacijų versijos. Nuoširdų tikėjimą savo gebėjimu matyti aura gali sukelti ir liguistas polinkis fantazuoti, vizualinių fantazijų ryškumas, optinė iliuzija – povaizdis.

 

Gisuarson and Gunarson nurodo keturis galimus auros fenomeno paaiškinimus: mokslinis, klinikinis, psichinis, auros. Vienas iš mokslinių paaiškinimų galėtų būti atmosferinės optikos reiškinys – vainikas. Tai – spalvotas apskritimo formos šviesulys, atsirandantis dėl šviesos sklaidos atgaline kryptimi. Dažnai šis reiškinys, apgaubęs žmogų ar bent jo galva, juokais pavadinamas aureole. Klinikinis paaiškinimas apima epilepsijos ar migrenos sukeltus matomus vaizdinius, spalvas.

 

Nuo šių negalavimų kenčiantys žmonės retais atvejais regi vaizdus, labai panašius į žmogaus auras. Dar retesniais atvejais šie vaizdiniai gali pasireikšti be traukulių ar galvos skausmų. Psichiniam paaiškinimui priklauso teorija, jog kai kurie žmonės gali matyti nežinomą elektromagnetinės radiacijos energiją. Tačiau ši versija yra hipotetinė ir nelabai tikėtina. Ir ketvirtasis paaiškinimas yra tai, kad kai kurie žmonės iš tiesų gali suvokti informaciją apie kitus žmones, pagal jų skleidžiamas šviesos bangas. Vis dėl to, pastaroji teorija suklumpa ties labai svarbiu laipteliu – eksperimento atlikimu. Jei žmonės iš tiesų mato auras, jiems žvėriškai nesiseka jas pamatyti laboratorijose.

 

Mokslas puikiai žino, jog kiekvieną iš mūsų supa šiluminiai, elektromagnetiniai, bei elektrostatiniai laukai. Vis dėl to, iki šiol nėra patikimų įrodymų dėl tokios auros, kaip ją apibūdina parapsichologai, egzistavimo. Sukelti auros matymo potyrius gali bent keletas psichologinių, neurologinių, optinių priežasčių. Vis dėl to, populiariausia visuomenėje išlieka viena iš mažiausiai patikimų versijų – jog mus supa gyvybinė energija, nusakanti mūsų asmenybes ir savybes.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.

Rekomenduojami video:


2500
5 Comment threads
2 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
THC

Ne ne jus ka juokaujat…zinoma gi zmogus tik mesos gabalas sutvertas robotauti ir tenkint savo gyvuliskus instinktus..kokia dar dvasia kokia dar aura :))

Villy

Kas tie Gissurarsson and Gunnarsson? ;D Apie mane tikriausiai info daugiau yra, negu apie juos…

Laimis

Mokslininkai-skeptikai darė eksperimentus… ;D Galima ir neskaityti – rezultatai ir ju išvados bus aiškios ;D

Hmz

Jo, nereikia jokių eksperimentų, tikėkime bile kuo, ką išgirdome.

tikintis

kai forumo narys solderis pamatys si str tikriausiai baigs i kelnes is dziaugsmo… ;D

Gintaras

Na visu pirma is karto matosi, kad straipsni rase siauru paziuru skeptikas. Visu antra, pateiktos pavardes ar pavadinimai (pvz. Gisuarson and Gunarson) Google labai sunkiai randa… Tiksliau: is viso neranda… Trecia: kadangi Google neranda, nieko negaliu pasakyti apie tuos bandymus, nes nezinau ar tokie apskritai buvo, kokiu paziuriu buvo tie kurie vykde tuos bandymus (kas yra labai svarbu) ir t.t. Ketvirta: jeigu tokie tyrimai ir buvo atlikti ju buvo tikrai per mazai, kad galetu kas nors teigti yra auros ar nera auru. Taigi sumenkint buvo bandoma, taciau nelabai pavyko. Bet pagarba, kad nebijote talpinti ivairias nuomones apie anomalijas ;) Pirmas… Skaityti daugiau »

Tomas

Pavardės: Gissurarsson and Gunnarsson

Taip pat skaitykite