Reinkarnacijos teorija

Keičiasi ir pažiūra į mirtį, ne taip skausmingai atsisveikiname, žinodami, kad stiprūs meilės ryšiai, kaip, beje, ir neapykantos, būtinai suves žmones draugėn ir ne tik Anapus, bet ir čia, šioje žemėje.

 

Išryškėja ir savižudybės beprasmiškumas: atimdamas sau gyvybę, niekur nuo problemų nepabėgsi, nes vėl būsi į jas sugrąžintas, tik pateksi į dar sunkesnes sąlygas. Taip ir vyksta tvirtėjimas ir grūdinimas, kaip kalavijo – ugnimi, nes tol būsi nardinamas, kol išmoksi, suprasi ir sutvirtėsi.

 

Reinkarnacija, kaip kadaise heliocentrinė sistema, pastato viską į savo vietas. Jei taip, tai iškyla klausimas: kodėl iki šiolei krikščionybė neskelbia šio žinojimo?

 

Tai ilga ir sudėtinga istorija, tačiau trumpai į klausimą galima atsakyti, kad skelbė, o paskui nutilo, nes tie, kurie krikščionybę įformino ir įteisino, t.y. kanonizavo ir legalizavo, dėl tam tikrų aplinkybių buvo verčiami šias tiesas nuslėpti arba užmaskuoti kitokiais paaiškinimais. Tačiau visiškai to padaryti nepavyko, tad galima šiek tiek dirstelėti į Kristaus laikus ir kai kurias krikščionybės plitimo aplinkybes, pagrindinį dėmesį sutelkiant tik į reinkarnaciją ir karmos dėsnį.

 

Kiekviena religija, filosofija ir net mokslas turi savo egzoteriką ir ezoteriką. Egzoterika yra tai, kas suprantama visiems, lengvai prieinama, paprasta, o neretai ir primityvu. Ezoterika – tai, kas sunkiai suprantama, todėl paslaptinga, “mistiška” slapta. Taigi ezoterinės žinios yra tos, kurios prieinamos siauram išrinktųjų ar pašvestųjų ratui, o masėms lieka nesuprantamos.

 

Žinant reinkarnacijos doktriną, tampa aišku, kad kaip tik jie nulemia, jog tie, kurie daug kartų yra gyvenę ir sukaupę didelę patirtį, pajėgūs suprasti žymiai daugiau ir giliau, negu tie, kurie vos pradeda eiti savo keliu.

 

Visi mažiau ar daugiau esame girdėję apie Egipto žynius, kurie žinojo kur kas daugiau, nei kiti žmonės. Garsiosiose Egipto misterijų mokyklose išrinktieji būdavo įšventinami (inicijuojami) tik praėję sunkių išbandymų kelią. Reinkarnacijos ir karmos supratimas, be abejo, buvo jų mokymo pagrindas. Apie tai liudija gausi hermetinė literatūra, kurios tūkstančiai fragmentų, užrašytų papiruso ritiniuose, rasta įvairiose kapavietėse – piramidėse. Dalis jų sudaro Egipto Mirusiųjų Knygą. Viename tokiame fragmente sakoma: “Siela pereina iš formos į formą, ir daug ji turi namų savo kelionėje. Tu nusimeti kūną tarytum rūbą ir jį sulankstai.Tu esi iš senovės, o žmogaus siela, taip, tu esai iš amžinybės.”

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Graikijoje ir Romoje buvo plačiai paplitusi šiandien mažai kam žinoma mitraizmo religija, kuri apie 1400 m pr. Kr. kilo senovės Persijoje. Romos legionieriai ją taip plačiai paskleidė, kad net Didžiojoje Britanijoje rastos penkių mitraizmo šventyklų liekanos. Mitraistai tikėjo, kad žmonės turi pereiti 7 vystymosi lygmenis, kol pasieks Saulės Dievo lygmenį, o pereiti iš vieno lygmens į kitą galima tik per daugybę gyvenimų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Taigi Kristaus epochos žmonėms, kada mitraizmas buvo dar plačiai paplitęs, reinkarnacija buvo žinoma ir anaiptol ne svetima idėja. Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, tą paliudija ir Šv.Raštas, kuriame tiesiogiai reinkarnacijos doktrina neskelbiama, tačiau jos pėdsakų Biblijoje yra nemaža. Senojo Testamento Jeremijaus knygoje skaitome: “Prieš suformuodamas tave gimdoje aš tave žinojau… ir paskyriau būti pranašu tautoms”. Paskutinėje Senojo Testamento knygoje Dievas žada vėl atsiūsti pranašą Eliją. Naująjame Testamente labai ryški mintis, kad Jonas Krikštytojas ir yra atgimęs pranašas Elijas: “Tada jo mokiniai paklausė: “Kodėl rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?” Jis atsakė: “Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atstatyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir žmogaus sūnus.” Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją. “Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, ir jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turėjo ateiti. Kas turi ausis, tesiklauso !” Tą patį skelbia ir Luko evangelija. Angelas Zacharijui apreiškia, kad jo žmona Elžbieta pagimdys jam sūnų, kurį pavadins Jonu. “Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma viešpaties”.

 

Iš Kristaus pasikalbėjimų su apaštalais ir mokiniais aišku, kad reinkarnacija jiems buvo savaime suprantamas dalykas. “Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą nuo gimimo dienos. Jo mokiniai paklausė: “Rabi, kas nusidėjo – jis pats, ar jo tėvai – kad gimė neregys ?” Jėzus atsakė: “Nei jie nusidėjo, nei jis, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.”

 

Kad vaikai kenčia už tėvų nuodėmes, tai visiems krikščionims aišku, bet kaip suprasti, kad gimęs aklu kūdikis galėtų kentėti už savo paties nuodėmes? Nežinant reinkarnacijos, toks klausimo suformulavimas keistas, jei ne absurdiškas, bet ir mokiniams ir Kristui jis atrodo visai natūralus. Kristus jų nebara už “ereziją”.

 

Kristaus pamokymuose ryški egziterikos ir ezoterikos idėja, t.y. žmonių skirstymas į tuos, kurie gali suprasti, ir į tuos, kurie nepajėgūs, o tai būtent ir yra reinkarnacinės evoliucijos rezultatas. Ryškiausiai tai išreiškiama dažnai kartojamoje kriptogramoje (užšifruotame posakyje) “Kas turi ausis – tesiklauso”. Visiškai aišku, kad tos “ausys” – ne fizinės, o žmogaus dvasinis sugebėjimas klausytis ir suprasti. Kodėl vieni tas ausis turi, o kiti – ne, darosi aišku, paskaičius nuostabų “Sėjėjo palyginimą” ir interpretavus jį per reinkarnacijos sampratą.

 

“Sėjėjas išsirengė sėti javų. Jam sėjant, vieni grūdai nukrito pakelėje, buvo sumindžioti, ir dangaus sparnuočiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, bet jų daigai sudžiūvo, nes jiems trūko drėgmės. Dar kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, juos nusmelkė. O dar kiti sukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių”. Tai papasakojęs, jis sušuko: “Kas turi ausis, tesiklauso”. Jo mokiniai paklausė, ką reiškia tasai palyginimas. Jis atsakė: Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų”.

 

Kyla klausimas, kokiu pagrindu vieniems duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems – ne. Toliau einantis palyginimo paaiškinimas labai puikiai į tai atsako: “Palyginimas štai ką reiškia. Sėkla yra Dievo žodis. Pakelėje – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir atima žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti. Ant uolų – tie, kurie išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų. Jie tiki iki laiko, o gundymo metu pasitraukia. Kas krito tarp erškėčių – tai tie, kurie išgirdo, bet tolyn eidami yra nustelbiami rūpesčių, turtų ir gyvenimo malonumų ir neduoda vaisiaus. Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu”.

 

Tai nepaprastai glaustas ir vaizdingas viso evoliucijos kelio aprašymas, kurį perprasti gali giliai mąstantis, ezoteriškai subrendęs žmogus. “Velnias” yra tamsybė ir nežinojimas, kuris apgaubia sielą kelio pradžioje, kada ji dar nemoka savęs išreikšti per materiją. Ji yra užmiršusi savo dieviškąją kilmę (žodžio atėmimas iš širdies). Po to seka dirvos gradacija į gerą, erškėčiuotą, uolėtą – tai simbolizuoja laipsnišką žmogaus brendimą, per daugelį inkarnacijų stiprėjantį sugebėjimą vis geriau save, t.y. sielą, per materiją išreikšti, pereinant išbandymus (gundymus), kol pagaliau “žemė tampa gera”, t.y. žmogus išmoksta save valdyti ir gali duoti vaisių, t.y. skleisti dieviškąjį sąmoningumą. Tai ir yra tie, kurie turi ausis ir moka klausytis… Kaip žinome, Kristus nevienodai elgėsi net su 12 savo apaštalų. Iš jų tik trims pasirodė ant Taboro kalno visoje savo didybėje.

 

Kai 1967 mokslininkams tapo prieinami religiniai traktatai, išspausdinti Indijoje, pradėjo aiškėti balta dėmė Kristaus gyvenimo istorijoje, liečiantį tą laikotarpį, apie kurį Šv.Raštas tyli. Paaiškėja, kad 14 metų Jėzus su pirklių vilkstine per Iraną atvyksta į Indiją. Rytuose jis išbūna iki 29 metų, apkeliauja Tibetą ir Japoniją. Rytuose jis tampa žinomas Isa vardu (taip jis vadinamas Rericho paveiksluose).

 

Įdomi citata iš manuskripto, parašyto pali kalba I amžiuje, o vėliau išversto į tibetiečių kalbą ir saugomo viename seniausių šiaurės Indijos vienuolynų Hemis (Ladake). 1925 metais Rerichai matė šį manuskriptą, o 1979 metais jį matė žymi tarybinė indologė L.Šapošnikova.

 

“Ir pasakė Jėzus apie tuos nepaprastus dainininkus: “Iš kur jų talentas ir jėga? Aišku, kad per vieną trumpą gyvenimą jie negalėjo sukaupti nei balso kokybės, nei garsų dermės dėsnių pažinti… Ar tai stebuklas? Ne… jau prieš daugybę tūkstančių metų šitie žmonės ėmė kaupti savo harmoniją ir savo savybes!..”

 

Kaipgi atsitiko, kad dabar krikščionybė nepripažįsta reinkarnacijos?

 

Tie, kurie niekad nestudijavo krikščionybės istorijos, gal net neįtaria, kiek daug priešų jai teko nugalėti savo kelyje. Ar daug kas žino, kad pirmaisiais amžiais po Kristaus buvo gausybė įvairiausių krikščioniškų sektų, išpažįstančių krikščionybę vis šiek tiek kitaip.

 

Ypač plačiai buvo paplitę pirmieji krikščionys gnostikai (gr. Gnosis – žinojimas). Tačiau tai vidinis, intuityvus, ezoterinis žinojimas, gautas per ypatingą mistišką apšvietimą – reveliaciją, o jis įmanomas tik atsibudus žmoguje dvasiai, kuri yra Dieviška dalelytė, Dievo atspindys žmoguje. Prielaida jai atsibusti yra daugybė pakartotinių gyvenimų, per kuriuos žmogus moraliai švarėja. Gnostikų sektos buvo apgaubiamos paslaptingumo, jose būdavo atliekami tam tikri ritualai ir kartojamos magiškos formulės, todėl jos buvo prieinamos ne visiems, o tik aukštos moralės ir dorovės žmonėms.

 

Gnostikai turėjo didelę įtaką manikeizmo atsiradimui III amžiuje. Jo pradininkas buvo Mani, gimęs Pietų Babilonijoje (216-277), plačiai apkeliavęs Rytų šalis ir bandęs suderinti judėjišką krikščionybę su gnosticizmu ir Rytų religijomis budizmo etikos pagrindu. Manikeizmo sektos, kaip ir visų gnostikų, buvo uždaros, t.y. ne visiems prieinamos, organizuotos hierarchijos principu. Aukštesnei pakopai galėjo priklausyti tik nevedę vyrai, gyvenantys griežtame celibate, nes, kaip ir dauguma reinkarnistų, jie tikėjo, kad žmogus įgauna tikėjimą, tobulindamas save per daugelį gyvenimų, o tai visų pirma reiškia kovą su kūno geiduliais.

Rekomenduojami video:


2500
11 Comment threads
3 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
gintuks

nes atejau i nauja mokykla tai ira toks vilius klaseje tai nezinau kodel bet nesupraskit kad as kazkoks P*****S AR panasei tiesiog jam vienam juciu draugiskuma ir tiek:)

gintuks

Kaip suprast gali jausti zmogui draugiskuma o kitam neapykanta tai reiskia kad as su juo kazkada buvau draugais???

daiva

Galinfa tiesa !!!

gintaras

Ačiū už straipsnį, labai patiko

Alina

Ekstrasensai, kuriais čia remiasi autorius, sugeba pagal nuotrauką, ar tiesiog vardą, pavardę etc nusakyti prieš daug metų mirusio žmogaus išvaizdą, mirties priežastis. Gali juos pakalbinti ir gauti informaciją. Mediumai gali išsikviesti mirusio žmogaus vėlę, ją matyti ir su ja bendrauti. Patyrę klinikinę mirtį tvirtina susitikę savo mirusius artimuosius. Tai tarkime pagal reinkarnacijos teoriją Juozas Urbelis, buvęs geras niekšelis gyvenime, persikūnijo į Vldislavą Pocienę, o toji į šunį, nes buvo išvis bjauri boba. Ką mūsų minėtieji aiškiaregiai matys? Urbelį, Pocienę ar šunį? Siūlyčiau nesiguosti, kad turėsime galimybę dar ir dar kartą čia pabuvoti, tad galime vieną gyvenimėlį ir šlykštokai praleisti, juk… Skaityti daugiau »

Benamis

“Neapsigaukim, gyvenimas vienas tik duotas” – Cia Jus taip manot. Pvz. budistai tiki reinkarnacija (atgimimu)…

gintuks

matosi kad tau gyvenimas nebuvo lengvas uztat taip vaziuoji ant jo>p

Anonimas

Pavartota loginė implikacija – “Kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, kas žudo kardu, pats turi būti kardu nužudytas” Logikos dėsnis – teisingas teiginys seka iš bet kurio kito teiginio. Vadovaudamiesi šiuo paprastu logikos dėsniu puikiai suprantame, kad teiginys “Kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, kas žudo kardu, pats turi būti kardu nužudytas” teisingumu yra lygus teginiui “Kas neveda į nelaisvę, paklius nelaisvėn, kas nežudo kardu, turi būti kardu nužudytas”. Juk skaitydami sakinį, matome implikacijos o ne ekvivalencijos jungtis, antraip teiginys būtų toks: “Tik tas kas veda į nelaisvę, pats paklius nelaisvėn, tik tas kas žudo kardu, pats turi… Skaityti daugiau »

in

puikus straipsnis

Puma

Tai geras straipsnis netikintiems,kurie jį perskaitę,supras,kaip reikia išmokti teisingai gyventi! Ir,kad ten,kur yra veiksmas,būtinai bus ir atoveiksmis!

dr.who

aciu man patiko buvo velniskai idmomu

lolita

Daugeli kartu biblija buvo perrasoma.Uztusavimai ir pakeitimai tik baznicios -naudai.Taip vyko ir kitose religijose pvz koranas t.t. As ne pries religijas,baznycias.Laikui begant-supratau,kad daugeliui baznycia labai reikalinga.Jie negali suvokti,kad dievo daug daugiau yra miske,pievose,medziuose ir visame kame taip pat ir zmoguje.

Vokietis

Juk delto pagonys turejo daugybe dievu,nes jie tikejo visagale gamta ir jos desniais,o apie kosmosa ir reinkamarcija jie gal delto nezinojo,nes menkai mokejo skaityti ir pan.?

Taip pat skaitykite