Lenino vaiduoklis klaidžioja po Kremlių?

Jei tikėti Maskvos Kremliaus gide Natalja Zvereva, carų ir vadų dvasios gyvena Maskvoje nuo neatmenamų laikų, nenorėdamos palikti miesto širdies. Juos galima sutikti kone kiekviename žingsnyje. – tvirtina tyrinėtojai.

Ekskursija “Maskvos vaiduokliai” neregėtai populiari. Žmonės klausosi klaikių istorijų užgniaužę kvapą ir netgi, kaip liudija Natalja Zvereva, kartais alpsta. Po vieno tokio incidento ekskursijos vadovas nešiojasi su savimi valokardiną. O perkant bilietus, visi įspėjami: silpnų nervų žmonėms tokio pobūdžio įspūdžiai nerekomenduojami. Tiesa, pažymų iš gydytojo kol kas nereikalauja.

– Pirmąsyk pasaulinio proletariato vado vaiduoklį Kremliuje matė 1923 metų spalio 18-19 – beveik trys mėnesiai iki jo mirties, kai jie jau nebeišvažiuodavo iš Gorkų. – pasakoja žymus rašytojas, istorijos mokslų kandidatas Aleksandras Gorbovskis. – Apie tai papasakojo vienas Kremliaus kurjeris. Atvežęs paketus, jis užėjo į sargybos patalpas pasišildyti ir netyčia tapo keisto pokalbio liudininku.

Sargybos viršininkas kažko klausinėjo telefonu: “Kodėl Leninas be apsaugos į Kremlių atvyko?” Kitame laido gale, sprendžiant pagal replikas, jam atsakė: tai kad ne, Leninas juk Gorkuose ir niekur nebuvo išvažiavęs. Tačiau vėliau to vizito liudininkų atsirado tiek daug, kad neigti jį pasidarė neįmanoma. Teko skubiai sugalvoti, kam Iljičiui reikėjo važiuoti į Maskvą ir pakilti į savo darbo kabinetą. Taip atsirado legenda apie paskutinį Lenino apsilankymą Kremliuje. Visi patikėjo, bet keistumai liko.

Pernelyg daug nesutapimų Nadeždos Krupskajos ir asmeninio Lenino sargybinio Aleksandro Belmaso prisiminimuose – šie žmonės neva tai lydėjo Leniną tomis dienomis. Pirmoji tikino: Leninas nakvojo Kremliuje, o į Gorkus grįžo anksti spalio 19-osios rytą. Antrasis pasakojo, kad visą spalio 19-ają vadas važinėjosi po sostinę ir aplankė Žemės ūkio parodą. Tačiau abi versijos neišlaiko jokios kritikos. Kam Leninui reikėjo atlikti akivaizdžiai betikslę kelionę? Tik tam, kad tylomis praeitų per daugybę Kremliaus patalpų, nusnausti kelias valandas, o paskui sėsti į mašiną ir išvažiuoti? Ir dar be apsauginių…

Po ligos priepuolio, ištikusio kovo mėnesį, sustiprinusio paralyžių, Leninas jautėsi blogai. Jis atsistojo, bet vaikščioti galėjo tik pasiremdamas lazdele. O “vaiduoklis” vaikščiojo greitai ir žvaliai. Jokios lazdelės jis neturėjo. Štai “Biografinėje kronikoje” tvirtinama, kad Leninas 1923 metų 18-19 spalio “pakilo į savo butą”, “užėjo į savo kabinetą”, “vėl patraukė į Sovnarkomą, perėjo posėdžių salę” ir “netgi pasivaikščiojo Kremliaus sodelyje”, kur, beje, jį “sveikino VCIK mokyklos kursantų būrys, atliekantis aikštėje pratybas”.

Lenino kabinetas muziejus – Kremliuje seniai žinomas savo ne kokia šlove. Apsauginiai – kadriniai FSB karininkai – ne kartą pranešė apie tai, kad girdi naktimis užantspauduotame ir kruopščiai saugomame Lenino kambaryje žingsnius ir perstumdomų baldų garsus, kažkokius balsus. Atrodytų, kam šitiek metų laikyti užrakintą didžiulę patalpą? Kalbama, kad niekas nenori dirbti tarp tų sienų – bijo. Netgi tie, kurie darbuojasi kaimynystėje, skundžiasi “piktosiomis dvasiomis”.

Prieš keletą metų internete pasirodė net vaizdo medžiaga kurioje paranormalių reiškinių tyrejai užfiksavo momentą kai Leninas pakelią galvą. Ilgą laiką visi mane, kad irašas buvo tiesiog suklastotas, tačiau visai neseniai vaizdo medžiagu specialistai nustatė, kad medžiaga jokiu būdu nebuvo redaguota.

Keistus garsus yra ne kartą girdėjęs Jelcino administracijos šefas Sergejus Filatovas. Jei tikėti jo atsiminimais, garsai sklido irgi iš to paties Lenino muziejaus, kuris buvo tiesiai po jo darbo kabinetu. Iš pradžių tokia kaimynystė Filatovui nekėlė jokių emocijų. Kalbama, kad porą sykių jis netgi prisijungė prie ten besilankančių ekskursijų. Tačiau kartą, užsisėdėjęs prie popierių iki gilios nakties, vyriausias Kremliaus administratorius staiga aiškiai išgirdo, kad apačioje kažkas neramiai vaikšto po girgždantį parketą – pirmyn – atgal, pirmyn – atgal…

Filatovas neteikė tam didelės reikšmės, tačiau po kelių dienų tasai naktinis girgždėjimas pasikartojo. Tada jis iškvietė apsaugą: “Sužinokite, kas ten vaikštinėja”. Apsauginiai kruopščiai ištyrinėjo pasaulinio proletariato vado apartamentus, bet taip nieko ir neaptiko. Filatovas lyg ir apsiramino, bet dėl visa ko nebeužsisėdėdavo kabinete iki paryčių.

Laikas nuolaiko vado vaiduokliai pasirodo ir kituose Maskvos rajonuose. Kaip mums papasakojo Paslaptingų reiškinių tyrimo komisijos pirmininkas Aleksandras Semionovas, iškart trys tarpusavyje nepažįstami liudininkai atpažino Lenino nervingą profilį ir aštrią barzdelę Majakovskio aikštėje, paskui Tverės gatvėje… Leninas šmurkštelėjo į Jelisejevo parduotuvę, paskui greitai pasislėpė požeminėje perėjoje. Arčiau vakaro jį pastebėjo šalia kazino, įrengtame “Puškino” kinoteatre. Ką tokiose vietose darė pasaulinio proletariato vadas, belieka tik spėlioti. Galbūt inspektavo taip ir nenugalėjusio komunizmo sostinę, bandydamas suprasti, kokią klaidą padarė?

Vienas iš liudininkų, Maskvos valstybinio universiteto studentas Nikolajus Golovanovas, netgi bandė jį užkalbinti, tačiau tasai, pajutęs dėmesį savo personai, netikėtai išsisklaidė. O Nikolajui staiga pasidarė bloga: ėmė svaigti galva, suūžė ausyse. Atsigavo jis tik po gero pusvalandžio.

Be Vladimiro Iljičiaus po Kremlių mėgsta pasivaikščioti Ivano Rūsčiojo, jo žmonų, didžiųjų kunigaikščių Vasilijaus Tamsiojo ir Ivano Kalitos dvasios. Pranešimai apie tokius vizitus gaunami jau ne pirmą šimtmetį, – sako Natalja Zvereva.

-Ivano Rūsčiojo vaiduoklis paprastai pasirodo kruvinai raudono švytėjimo fone. – pasakoja Natalja Anatoljevna. – apskritai pranešimai apie vaiduoklius sutinkami kiekviename žingsnyje: imperatorė Aleksandra Fiodorovna laiškuose giminaičiams ne kartą pasakojo apie dvasias, aplankiusias cariškus apartamentus. Žiemos rūmuose matė Petrą I, o Peterhofe – Jekateriną II. Rusijos Federacijos Valstybiniame archyve tarp Romanovų šeimos dokumentų stelažų darbuotojai iki šiol susiduria su freilinos baltais drabužiais vaiduokliu.

Literatas ir ufologas V. Cybinas knygoje “Žinios iš ano pasaulio” visiškai rimtai tvirtina, kad Maskvoje ne kartą buvo matytas Berijos vaiduoklis: “Jis sėlino palei namus, užsismaukęs skrybėlę ant akių. Praeiviai atšlydavo nuo jo, bijojo vytis ar lenkti”. O Stalino vaiduoklis, anomalių reiškinių tyrinėtojų nuomone, Kremliuje bene dažniausias svečias. Jis, beje, visa savo povyza paprastai demonstruoja šeimininkišką požiūrį į viską, kas vyksta ir pasirengimą įvesti šalyje tvarką.

Jis turi netgi pasivaidenimų tvarkaraštį: kuo gilesnė visuomeninė krizė šalyje, tuo daugiau šansų susidurti su Josifu Visarionyčiumi. Vienas iš simptomų, lydinčių vaiduoklių pasirodyną – sumažėja temperatūra patalpoje. Tačiau šildytuvais nuo piktų dvasių neapsisaugosi: “Čia labiau reikalingas dvasinis išsigelbėjimas” – reziumuoja mūsų pašnekovai.

Юлия Мамина “На грани невозможного” ir Anomalija.lt inf.